Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-668-173/2017 ir pareiškėjos A. I. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. kovo 6 d. tiesiogiai ir per Kauno apygardos teismą 2017 m. kovo 8 d. paduotas pareiškėjos (apeliantės) A. I. nušalinimo pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2S-668-173/2017 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismas ignoruoja pareiškėjos prašymus ir reiškiamus nušalinimus, taip pat ignoruoja pareiškėjos nurodytus faktus, susijusius su jos sūnaus tėvo elgesiu. Be to, bylą nagrinėti paskirtas teisėjas Leonas Jachimavičius jau nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-216-254/2012, kurioje pareiškėja buvo atsakovė, todėl galimas minėto teisėjo šališkumas. Nurodytoje byloje egzistuoja akivaizdūs teisėjų kolegijos šališkumo įrodymai, nes joje nurodyti klaidingi ir tiesos neatitinkantys duomenys, nutylėta bylos nagrinėjimui svarbi informacija ir neišsireikalauta visa klausimo nagrinėjimui būtina medžiaga. Nušalinimo pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėja nepasitiki ne tik teisėjų kolegija, nagrinėjusia civilinę bylą Nr. 2A-216-254/2012, bet ir visais Kauno apygardos teismo teisėjais.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. I. nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams iš esmės reiškia vieninteliu pagrindu, t. y. kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-216-254/2012 buvo elgiamasi šališkai, byloje nuslėpta informacija ir neišreikalauti visi tinkamam bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys. Nurodyti pareiškėjos argumentai, susiję su Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos priimtais procesiniais sprendimais nagrinėjant konkrečią civilinę bylą (Nr. 2A-216-254/2012), nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos šališkumo klausimas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-216-254/2012 Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. sausio 13 d. nutartimi buvo vertintas, tačiau teisėjų kolegijos nušalinimo pagrindai nenustatyti. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti esant pagrindui nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją ar kitus Kauno apygardos teismo teisėjus – nenurodyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2S-668-173/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Pareiškėjos A. I. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-668-173/2017 nagrinėjimo netenkinti.