Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-26619-31043/2016 pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl teismo leidimo gauti duomenis išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. B. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė išduoti teismo leidimą gauti duomenis apie A. B. iš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. B. prašymą dėl teismo leidimo gauti duomenis iš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išdavimo.

Teismas nurodė, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė supaprastinta tvarka nagrinėti reikalavimą dėl leidimo gauti informaciją iš kito subjekto, todėl toks prašymas nenagrinėtinas teisme.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad jeigu pareiškėja 2016-10-13 prašymu siekia gauti teismo liudijimą įrodymams gauti, tai teismo liudijimas išduodamas konkrečioje civilinėje byloje vadovaujantis CPK 199 straipsniu, įvertinus pareikštus reikalavimus ir prašomų gauti įrodymų sąsajumą su byla. Tai reiškia, kad pirma pareiškėja turi kreiptis su ieškiniu į teismą ir tik po ieškinio priėmimo, ir tik toje konkrečioje byloje, galima reikšti prašymą išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti. Asmuo, kreipdamasis į teismą, kartu su materialiniais teisiniais reikalavimais, gali reikšti ir su jais susijusius procesinius teisinius reikalavimus (taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sujungti bylas išreikalauti įrodymus ir kt.), tačiau savarankiški procesiniai teisiniai reikalavimai, nesusieti su materialiniu teisiniu reikalavimu, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Reikalavimas dėl duomenų / informacijos pateikimo ar išreikalavimo savo pobūdžiu yra procesinis reikalavimas ir negali būti sprendžiamas kaip savarankiškas klausimas, kadangi jis neatitinka materialinio teisinio reikalavimo kriterijų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. B. prašo leisti išsireikalauti visus duomenis iš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, VRM, visų psichiatrinių ligoninių apie A. B., siekiant apsaugoti mažamečio V. B. ir A. B. interesus.

Nurodė, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vidaus reikalų ministerija vengia pateikti duomenis apie A. B. ir su juo gyvenančius asmenis, o tai daro tęstinę žalą mažamečiui V. B.. Pareiškėjos teigimu duomenys reikalingi siekiant surinkti informaciją apie asmens psichikos ligas, gydymąsi, teistumus, administracines nuobaudas. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius privalėjo išsireikalauti minimus duomenis remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir leisti su šiais duomenimis susipažinti pareiškėjai, teismui. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija 2013 m. spalio 4 d. išrašė suklastotą pažymą, siekiant uždrausti atskleisti duomenis apie A. B., t.y. duomenis apie jo teistumus, administracinius pažeidimus, psichikos būklę. Nurodo, kad A. B. žudo mažametį V. B., sunkiai sužalojo jo sveikatą, neleidžia susitikti su mama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo gauti duomenis išdavimo.

Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. B. pateikė teismui prašymą išduoti teismo leidimą gauti duomenis iš institucijų. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. B. prašymą dėl teismo leidimo gauti duomenis. Teismas nurodė, kad toks prašymas nenagrinėtinas teisme. Pareiškėja dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą.

CPK 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje (atskirieji skundai) numatytas išimtis. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

CPK 334 str. 1 d. nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) civilinio proceso kodekso numatytais atvejai, 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė supaprastinta tvarka nagrinėti reikalavimą dėl leidimo gauti informaciją iš kito subjekto, todėl toks prašymas nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nutartis teismo leidimo išdavimo klausimu nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl ir nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 3 straipsnio 5 dalis, CPK 582 straipsnio 6 dalis). Pašalinus prašymo trūkumus, kliudžiusius priimti prašymą, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 137 straipsnio 4 dalis, 582 straipsnio 6 dalis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-528-773/2017).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjos A. B. prašymą dėl teismo leidimo gauti duomenis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.