Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Ž. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai 2022 m. sausio 20 d. girtas užėjo į kirpyklą apsikirpti ir pradėjo muštis, plūdosi necenzūriniais žodžiais, nes jo nenorėjo apkirpti. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai. Sudavė J. Ž. į galvą ir ją pastūmė, buvo sugriebęs jai už kaklo ir spaudė, tampė už plaukų bei vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Nuo smūgio J. Ž. parkrito, jai gulinčiai vieną kartą įspyrė į galvą, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Sugriebė J. K. už kairės rankos, galėjo 8 kartus kumščiu suduoti jai į veidą, galėjo 12 kartų kumščiu suduoti į vairias kūno vietas, vieną kartą įspyrė į kairę koją, dėl ko ji parkrito, tada sudavė jai gulinčiai dar vieną kartą kumščiu į veidą. Tyčia vieną kartą įspyrė V. S. B. į galvą, ir šis parkrito. Buvo girtas ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Blaivas nesimuša. Niekas jo neprašė sumušti kirpėjos, tiesiog buvo girtas, susiginčijo ir sumušė. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Jei dirbs, atlygins civilinius ieškinius, su kuriais sutinka iš dalies – sutinka atlyginti V. S. B. 500 Eur, J. Ž. – 500 Eur advokato išlaidas ir 200 Eur neturtinę žalą, J. K. – 500 Eur neturtinės žalos. Sutinka visiems nukentėjusiesiems atlyginti po 500 Eur neturtinės žalos, taip pat sutinka atlyginti J. K. ir turtinę žalą. Jo turtinė padėtis prasta, šiuo metu sėdi kalėjime. 2022 metais išvyko į Liuksemburgą, kur dirbo, gaudavo apie 1 200 Eur per mėnesį. Gyveno vienas. Yra sveikas, darbingas. Išėjęs į laisvę gyventų pas seserį.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tačiau proceso dalyviai nesutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl byla nagrinėta iš esmės.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad 2022 m. sausio 20 d. pavakarę kaltinamasis atėjo į kirpyklą, paklausė ar gali apsikirpti. Tuo metu buvo ribojimai dėl Covido, todėl paklausė, ar jis turi galimybių pasą, nes buvo be veidą dengiančios kaukės. Buvo nusisukusį į plovyklą ir pajuto, kad kaltinamasis spyrė į plovyklą, pajuto smūgį į veidą. Klausė ką šis daro, o jis dar du kartus sudavė. Ji sukniubo. Tuo metu J. K. jį nutempė nuo jos ir ji nubėgo į virtuvėlę, kur buvo jos telefonas, norėjo skambinti į policiją, bet pajuto, kaip kaltinamasis prispaudė ją prie sienos ir spaudė gerklę. Stengėsi išsikviesti pagalbos, trankė ranka sieną. Pajuto, kad nuo jos kaltinamąjį vėl nutraukė. Tada jis apspardė J. K.. Atsidarė langą ir šaukėsi pagalbos, atsisukusi pamatė sukniubusią J. K., toliau šaukėsi pagalbos. Kaltinamasis priėjęs sugriebė už plaukų, ji sukniubo ir pajuto kaip jis įspyrė į galvą. Mano, kad prarado sąmonę, o paskui atsigavusi pamatė, kad kaltinamąjį tempia iš kirpyklos patalpų, koridoriuje jį pargriovė ant grindų ir laikė kol atvažiavo policija. Gulinčiai jai galėjo spirti apie 15 kartų. Kaltinamasis sakė, kad taip pasielgė, nes „Čirvas“ jį pasamdė „suvaryti blondę“, už tai jam pažadėjo sumokėti 5 000 Eur. Asmens tokia pravarde nepažįsta. J. K. tuo metu buvo tamsiais plaukais. Reiškia 4 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes kaltinamasis sutrikdė jos sveikatą, savaitę nėjo į darbą. Ž. R. buvo blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Nežino, ar kaltinamojo smurtą išprovokavo klausimas apie galimybių pasą.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad kaltinamasis užėjo į kirpyklą ir paklausė ar gali apsikirpti. J. Ž. paklausė, ar jis turi galimybių pasą ir tada jis spyrė į spintelę, sudavė J. Ž.. Tada pradėjo grumtis, šaukė pagalbos. Paskui pamatė, kad jis smaugia J. Ž., todėl ji sugriebė už plaukų ir nutempė kaltinamąjį nuo J. Ž.. Tada jis sudavė jai. Ją mušdamas, kaltinamasis tylėjo, o kai mušė J. Ž., pastarąją vadino visokiais žodžiais. Ji kažkaip išropojo iš kirpyklos, o jis su rūbų pakaba užrėmė duris iš vidaus ir toliau taršė J. Ž.. Ji su apsauginiu bandė išlaužti duris, tada atėjo vairuotojas ir išspyrė kirpyklos duris. Kai Ž. R. sulaikė, jis viską prisipažino - sakė, kad jį pasamdė „Čirvas“ „sunešioti“ blondinę už 5 000 Eur. Kaltinamasis buvo sugriebęs jai už rankos, sudavė į veidą, spyrė į koją, o po spyrio ji suklupo, buvo netekusi sąmonės. Dėl įvykio neteko 875 Eur pajamų, apie mėnesį nedirbo, gulėjo ligoninėje. Dirba su patentu, todėl gydymo įstaiga nedarbingumo neduoda. Jos pajamos per mėnesį yra apie 800-900 Eur. Sutartis dėl patalpų nuomos sudaryta su ja, ji ir J. Ž. kas mėnesį moka po 156 Eur už nuomą. Įvykio metu buvo sudaužytas jos telefonas, jai nuskėlė dantį, o paskui paaiškėjo, kad skilo ir šaknis. Mano, kad civiliniame ieškinyje yra suklysta nurodant kreipimosi į dantų gydytoją data. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, nes gali tekti keisti kelio sąnarį, dar ir dabar gydosi po įvykio, be fizinių sužalojimų, atsirado ir baimės jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis. Apie 10 dienų gydėsi nervų skyriuje, jai buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, po gulėjimo ligoninėje reikėjo tęsti gydymą, reikėjo psichologo pagalbos, gėrė vaistus. Po kurio laiko pajuto, kad blogai su koja, nustatė menisko pažeidimą, buvo reabilitacija. Mėnesį buvo nedarbinga, o paskui apie metus laiko gydėsi, bet įrodymų nerinko. Žino, kad jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau abejoja tokiu sužalojimo dydžiu, nes sužalojimų pasekmės pasimatė vėliau.

Nukentėjusysis V. S. B. parodė, kad 2022 m. sausio 20 d., apie 16.15 val. išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Išėjęs pasižiūrėti, pamatė du vyrus - kaltinamasis prašė įleisti į kirpyklą, o kitas vyras ėjo į Rigvedą. Po kurio laiko išgirdo triukšmą, pamatė atidarytas kirpyklos duris, išlaužtą sieną ir primuštas kirpėjas. Kaltinamasis netikėtai puolė jį, įspyrė ir jis nukrito. Atbėgo vairuotojai, kaltinamąjį surišo ir iškvietė policiją. Kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį, dėl ko juto skausmą, bet matomo sužalojimo nebuvo. Prašo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, nes po įvykio jam svaigo galva, pirko vaistus nuo galvos svaigimo ir skausmo, kuriuos vartojo apie 3 savaites. Nedarbingumo neturėjo, į medikus nesikreipė. Jis kaltinamojo neklausinėjo kodėl šis taip elgėsi, bet girdėjo kaip vairuotojai kalbėjo, kad kaltinamasis už 5 000 Eur atlygį atėjo primušti kirpėjas.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja. Įvykio datos nepamena, bet dirbo popietinėje pamainoje ir per stiklą pamatė, kaip apsauginis keikiasi. Įbėgusi į koridorių išgirdo pagalbos šauksmą ir tuo tarpu iš užpakalio atėjo V. G., kuris petimi atidarė duris. Pamatė, kad kirpykloje viskas išvartyta. Apsauginis atsistojo ir nuėjo į savo kambariuką. Atidarius duris pamatė, kad kaltinamasis užgriuvęs ant kėdės, V. G. paėmė kaltinamąjį per juosmenį, o ji paėmė už plaukų ir kartu ištempė kaltinamąjį. Visažistė J. K. stovėjo užsidengusi, matėsi, kad bėga kraujas, o mažoji gulėjo išpešiota, kruvina. Po to dar atbėgo Ž. (Ž. K.) ir batraiščiu surišo kaltinamojo kojas, laukė kol atvyks policija. J. K. klausė kaltinamojo, ko šis nori, o kaltinamasis pasakė, kad jam reikia „nudubasint“ ar „uždubasint“ J. Ž., nes jam pažadėjo penkis „limonus“. Nuo kaltinamojo alkoholio kvapas tikrai nesklido, o ar buvo apsvaigęs nuo narkotikų, nežino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti liudytojos Ž. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja Ž. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja. 2022 m. sausio 20 d., būdama autobusų stoties kasininkės patalpoje, išgirdo triukšmą. Išbėgusi į koridorių pamatė, kaip iš kirpyklos, kurioje dirba J. Ž. ir J. K., kažkas jėga išstūmė stoties apsaugos darbuotoją V., kuris koridoriuje nugriuvo ant grindų. Apsaugos darbuotojas nieko nesakė, tik sunkiai atsistojo ir nuėjo link savo patalpos. Ji išgirdo kaip iš kirpyklos J. Ž. šaukiasi pagalbos, o vairuotojas V. G. stipriai įsirėmęs, atidarė kirpyklos duris. Ji pati į vidų nėjo, nes išbėgo kviesti pagalbos. Grįžusi pamatė, kad koridoriuje ant grindų guli nepažįstamas vyriškis, kurį V. G. laikė prispaudęs, kažkas dar šaukė surišti jam kojas, tai ji priėjo prie to vyriškio ir atrišus jo batų raištelius, surišo batus vieną su kitu. Matė, kad J. K. ir J. Ž. veidai kruvini, jos buvo sumuštos. J. K. teiravosi minėto vyriškio, kodėl šis taip pasielgė, ir vyriškis atsakė, kad yra grįžęs iš Vokietijos, kad jis užsakytas už 5 000, tačiau ar nurodė ką turi padaryti, ji neatsimena. Vyriškis sakė, kad pinigus gaus po visko. Ar kažkas jo paklausė kas yra užsakovas bei ar jis nurodė, kas jį užsakė, neatsimena (2 t., b. l. 21-24).

Liudytojas V. G. nurodė, kad per pertrauką, kuri buvo nuo 16.25 val. iki 16.37 val., išlipo iš autobuso parūkyti ir kasininkė per langelį pasakė, kad muša kirpėjas. Įbėgo į autobusų stotį, išspyrė kirpyklos duris ir matė kaip kaltinamasis sugriebęs už plaukų mušė mažesnę J. (Ž.). Jis atitraukė kaltinamąjį nuo J., šis dar jam bandė smogti, bet jis atsitraukė, tai kaltinamasis dar jam spyrė. Sugriebė kaltinamąjį į glėbį, atėjo padėti valytoja ir kartu ištraukė kaltinamąjį į koridorių. Jis parvertė kaltinamąjį ant žemės, šis spardėsi, norėjo pabėgti. Kažkuri pasakė, kad kaltinamajam reikia kojas surišti, tai Ž. surišo kaltinamojo abiejų batų raištelius, V. buvo koja prispaudusi kaltinamojo rankas, o jis laikė kaltinamąjį prispaudęs. Laukė policijos. J. K. klausė, už ką ją mušė, tai kaltinamasis pasakė, kad kažkoks „čivas“ pasiūlė jam 5 000 Eur kad primuštų kirpėją J.. Kaltinamasis nesakė, kodėl primušė J. K.. Jis pats su kaltinamuoju nekalbėjo, tik jį laikė. Kirpėjos buvo kruvinos, matėsi, kad abi sumuštos. Po kelių dienų taip pat, atrodo, matė kirpėjas, kurios buvo su mėlynėmis, net makiažas nepadėjo paslėpti.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. sausio 20 d. 16.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), Ž. R. dėl neaiškių priežasčių, atėjęs į kirpyklos patalpas, ten dirbančioms J. Ž. ir J. K. rankomis bei kojomis sudavė į įvairias kūno vietas. Kirpyklos patalpos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat policijoje gauti nukentėjusiųjų pareiškimai dėl įvykio, kuriais prašoma nubausti kaltą asmenį (1 t., b. l. 11-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios patalpos – kirpykla, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuotos išlaužtos durys, apgadinta siena, išmėtyti daiktai, sulaužyta kabykla. Fotografuota (1 t., b. l. 39-49).

J. K. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad jos veido dešinėje pusėje matosi įbrėžimai, paraudonavusi veido dešinė pusė, sužalota lūpa (1 t., b. l. 50-53).

J. Ž. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad jos veido dešinės akies apatinio paakio srityje ir lūpoje yra kraujosruvos (1 t., b. l. 54-57).

V. S. B. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad vyro veide, galvoje jokių paraudimų, nubrozdinimų ar kitų sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 58-65).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad per incidentą, kuris įvyko nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), turtui padaryta materialinė žala yra mažos vertės, todėl įmonė ieškinio neteiks (1 t., b. l. 77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 140/2022(02) nurodyta, kad J. K. padaryta kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinės lūpos raudonyje bei gleivinėje, kraujosruva kaktos kairėje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių ir galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 131-132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 143/2022(02) nurodyta, kad J. Ž. nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva su pažeidimu apatinėje lūpoje, kraujosruva smakre, kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinėje plaštakoje, kraujosruva dešinio kelio srityje, kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių, užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 168-169).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis Ž. R. savo įžūliu, smurtiniu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis, 2022 m. sausio 20 d. apie 16.25 val., viešoje vietoje – kirpykloje, esančioje J(duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia du kartus kumščiu sudavė J. Ž. į galvą ir ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, po to, sugriebė J. Ž. už kaklo ir jį spaudė, tampė už plaukų bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, dėl ko J. Ž. parkrito, bei jai gulinčiai vieną kartą įspyrė į galvą ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas J. Ž. kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą su pažeidimu apatinėje lūpoje, kraujosruvą smakre, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje plaštakoje, kraujosruvą dešinio kelio srityje, kraujosruvą kailio kelio srityje, taip padarė nukentėjusiajai J. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą; be to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tyčia sugriebė J. K. už kairės rankos ir aštuonis kartus kumščiu sudavė jai į veidą, bei dvylika kartų kumščiu - į vairias kūno vietas, vieną kartą įspyrė į kairę koją, dėl ko J. K. parkrito, o gulinčiai jai dar vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, padarydamas J. K. kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą viršutinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, kraujosruvą kaktos kairėje, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą kairio kelio srityje, taip padarė nukentėjusiajai J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą; be to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tyčia vieną kartą įspyrė V. S. B. į galvą, dėl ko pastarasis parkrito, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. S. B. fizinį skausmą.

Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji J. K. nurodė, kad į kirpyklą atėjęs kaltinamasis trenkė J. Ž. kumščiu į galvą, sugriebė jai pačiai už kairės rankos ir neleido išeiti, pradėjo ją mušti – sudavė apie 8 smūgius kumščiu į veidą, apie 12 kartų į įvairias kūno vietas, įspyrė į kairę koją, o pargriuvusiai dar vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Matė kaip vyriškis laikė J. Ž. viena ranka sugriebęs už kaklo, o kitos rankos kumščiu ją mušė. Nukentėjusioji J. Ž. nurodė, kad į kirpyklą atėjęs kaltinamasis du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną bei užsigavo nugarą ir galvą, po to viena ranka sugriebęs už kaklo, pradėjo ją kelti į viršų, jai nubėgus prie lango šauktis pagalbos, vyriškis sugriebė ją už plaukų ir pradėjo tempti nuo lango, bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į smakrą, prakirto lūpą, o jai nuo smūgio parkritus ant grindų, dar sudavė stiprų smūgį į galvą. J. Ž. taip pat matė, kaip J. K. bandė jai padėti, grūmėsi su kaltinamuoju. Nukentėjusysis V. S. B. nurodė, kad išgirdęs moters šauksmus iš kirpyklos bei trenksmus, nubėgęs į kirpyklos patalpas pamatė, kaip iš jos išėjo kirpėja, kurios veidas ties lūpomis buvo kruvinas, o įėjęs į kirpyklos vidų pamatė, kad kitą kirpėją J. Ž. kumščiais muša vyriškis. Jis bandė tą vyriškį patraukti, tačiau pastarasis jam vieną kartą įspyrė į galvą, jis parkrito ant grindų, o tuomet į kirpyklą įbėgo autobuso vairuotojai, kurie vyriškį sulaikė. Liudytojas V. G. nurodė, kad kasininkei pasakius, jog muša kirpėjas, įbėgo į autobusų stotį, išspyrė kirpyklos duris ir matė kaip kaltinamasis sugriebęs už plaukų mušė J. Ž.. Jis atitraukė kaltinamąjį ir kartu su valytoja ištraukė į koridorių, parvertė jį ant žemės ir laikė, laukė policijos. Matė, kad abi kirpėjos buvo sužalotos. Liudytoja S. K. nurodė, kad koridoriuje girdėjo šurmulį, o išėjusi iš savo kirpyklos patalpų pamatė, kad prie kitos kirpyklos susirinkę autobusų stoties darbuotojai, kurie laikė ant žemės gulintį kažkokį vyriškį, o kitą dieną iš stoties darbuotojų girdėjo, kad jos buvusios kolegės paprašė to vyriškio galimybių paso ir jis jas užsipuolė. Liudytoja V. Ž. parodė, kad matė kaip autobusų stoties apsaugos darbuotojas keturiomis eina link savo patalpos, o atbėgęs autobuso vairuotojas V. G., įbėgo į kirpyklą, kurioje dirba J. Ž. ir J. K.. Matė, kad J. Ž. guli prie lango ant grindų, o J. K. stovėjo užsidengusi nosį ir burną, abejų moterų veidai buvo kruvini. V. G. laikė vyriškį, kuris taip pasielgė. Ji padėjo jį ištempti į koridorių. Liudytoja Ž. K. parodė, kad būdama autobusų stoties kasininkės patalpoje, išgirdo triukšmą, išbėgusi į koridorių pamatė, kaip iš kirpyklos, kurioje dirba J. Ž. ir J. K., kažkas jėga išstūmė stoties apsaugos darbuotoją, kuris koridoriuje nugriuvo ant grindų. Girdėjo kaip iš kirpyklos J. Ž. šaukiasi pagalbos ir matė kaip vairuotojas V. G. atidarė kirpyklos duris. Ji nubėgo kviesti pagalbos, o grįžusi pamatė, kad koridoriuje ant grindų guli kaltinamasis, kurį laikė V. G.. Matė, kad J. K. ir J. Ž. veidai kruvini, jos buvo sumuštos. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieša įvykio vieta – kirpykla, joje išmėtyti, sulaužyti, apgadinti daiktai. Asmenų apžiūros protokoluose nurodyti akivaizdžiai ant nukentėjusiųjų veidų matomi sužalojimai. Specialisto išvadose nustatytas nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, turėjo suprasti ir suprato, jog savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant, girdint kitiems asmenims, turėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, jog dėl jo veikos, t. y. fizinio smurto panaudojimo viešoje vietoje, gali būti sukeltas fizinis skausmas kitiems asmenims ar sutrikdyta jų sveikata, bei to siekė, taip pat privalėjo suvokti, kad įvykį matę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, bus šokiruoti, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sukeltas fizinis skausmas, nutrauktas kirpyklos darbas bei laikinai sutrikdytas kitų autobusų stoties darbuotojų darbas, sukelta sumaištis, įvykį matę kiti pašaliniai asmenys turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, išsigandę, buvo kviečiama policija, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo priežasties, teigiant, kad kaltinamasis įvykio vietoje nurodė, jog buvo pasamdytas sumušti kirpėją už pinigus. Visgi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nebuvo gauta. Kaltinamasis neigė, kad buvo pasamdytas sumušti kirpėją, nurodė, kad susinervino, nes jo nenorėjo apkirpti ir todėl taip pasielgė, nukentėjusiosios taip pat patvirtino, kad kaltinamasis pradėjo agresyviai elgtis pasiteiravus apie medicininės kaukės nedėvėjimą. Be to, kaltinamojo įžūlus, smurtinis elgesys nebuvo nukreiptas į vieną konkretų asmenį, nuo jo nukentėjo abi nukentėjusiosios ir į pagalbą atskubėjęs apsaugos darbuotojas. Taigi, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo iš anksto turėtą siekį sužaloti konkretų asmenį už piniginį atlygį, nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota netinkamai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad gailisi, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečiu elgesiu visuomenėje, įvertindamas tai, kad kaltinamasis smurtavo viešoje vietoje be jokios priežasties, įvykio metu nuo jo smurtinių veiksmų nukentėjo net trys asmenys, ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo nuoširdus, atsisakė duoti parodymus, nesistengė sušvelninti padarytos veikos padarinių, vėliau pasislėpė nuo teismo išvykdamas į užsienį, kas rodo, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, neišgyvena dėl padarytų veiksmų, todėl teismas daro išvadą, kad toks kaltinamojo elgesys eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi vertinti kaip nuoširdų. Teismo vertinimu, kaltinamasis, teisme deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo ar nukentėjusiųjų savijautos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).

Nukentėjusioji J. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 767,24 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos vaistams – 10,26 Eur, odontologo paslaugos – 380 Eur, sugadinto rūbų stovo vertė – 60 Eur, sugadinto auskaro vertė – 20 Eur, mokesčiai Sodrai – 60,87 Eur, nuomos mokestis už patalpas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 20 d. iki vasario 28 d. – 156,86 Eur, negautos pajamos už 32 darbo dienas – 875 Eur, mobilaus ryšio telefono vertė – 204,25 Eur atlyginimo, bei 10 000 Eur neturtinės žalos, grindžiamos patirtu skausmu, stresu, išgyvenimais, nepatogumais, nedarbingumu, nuotaikos nebuvimu, atsiradusiu nesaugumo jausmu, baime, atlyginimo (1 t., b. l. 115-116; 2 t., b. l. 148).

Nukentėjusysis V. S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia patirtu skausmu, pažeminimu, bloga savijauta, atsiradusiu nesaugumo jausmu darbo vietoje, atlyginimo (1 t., b. l. 185).

Nukentėjusioji J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, pažeminimu, depresija, patirtu fiziniu skausmu ir nepatogumais, atlyginimo ir 500 Eur už teisinę pagalbą priteisimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 147).

Kaltinamasis su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajai J. K. turtinę žalą, visiems trims nukentėjusiesiems po 500 Eur neturtinės žalos, taip pat sutinka atlyginti J. Ž. patirtas atstovavimo išlaidas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Nukentėjusysis V. S. B. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį grindžia patirtu skausmu, pažeminimu, bloga savijauta, atsiradusiu nesaugumo jausmu darbo vietoje. Tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusysis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo, byloje nėra. Asmens apžiūros metu, jo veide, galvoje jokių paraudimų, nubrozdinimų ar kitų sužalojimų nebuvo matyti, pas medicinos ekspertus vykti jis atsisakė, pats nurodė, kad dėl kaltinamojo jam suduoto smūgio sužalotas nebuvo, jam tik labai skaudėjo. Nesaugumo jausmo darbo vietoje pasireiškimas ieškinyje taip pat nedetalizuotas, nukentėjusysis nenurodė nei ar po įvykio buvo priverstas nutraukti darbą, nei ar buvo nedarbingas, nei ar kreipėsi pagalbos į specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų. Nukentėjusysis nurodė, kad vartojo vaistus nuo skausmo, kuo teismas neturi pagrindo abejoti, tačiau duomenų, kad jis, nerimaudamas dėl patiriamo skausmo, iškart po įvykio ar vėliau būtų kreipęsis į medikus pagalbos ir jam būtų skiriami kažkokie medikamentai skausmo ar nerimo malšinimui, nepateikta. Ieškinyje tik nurodomos deklaratyvios frazės, išvardinti partirti jausmai, tačiau detaliau jie niekaip nepagrįsti nei kažkokiais rašytiniais duomenimis, nei detalesniais paaiškinimais. Vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam V. S. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, kad smūgis jam buvo suduotas darbo vietoje, konstatuoja, kad neturtinę žalą jis patyrė, tačiau visumoje įvertindamas ir nukentėjusiojo argumentus, teismas daro išvadą, kad V. S. B. patirta neturtinė žala - minimali.