- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-08
- Bylos Nr.
- e2-1153-909/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05765-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Artūras Cibulskas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ pateikė ieškinį (CBP-5754), pareikštą atsakovei I. K., prašydamas priteisti iš atsakovės 653,91 Eur žalos atlyginimo, 28,22 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir draudėja R. L., sudarė gyventojų turto draudimo sutartį. Gyventojų turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. liepos 8 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 19 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2022 m. balandžio 19 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 653,91 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra atsakinga atsakovė, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. butas atsakovei priklauso nuosavybės teise. Dėl patirtos žalos ieškovas su 2022 m. gegužės 24 d. pretenzija 653,91 Eur sumai kreipėsi į atsakovę, tačiau ji žalos neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2023 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 653,91 Eur žalos atlyginimo, 28,22 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (682,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 468,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (DOK-121577), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei ieškovo ieškinį atmesti.
5. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai“ yra suinteresuota, jog buto užpylimo priežastimi nebūtų nustatytas bendrųjų inžinerinių tinklų (bendrojo naudojimo objektų) gedimas, o kaltininku būtų pripažintas privataus buto savininkas, kadangi už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakingas jų administratorius, jis galėjo nepateikti visos informacijos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) užliejimo. UAB „Civinity namai“ koregavo Avarijos atliktų darbų aktą Nr. SU-AADA-22- 04-0085/1 dėl maišytuvo keitimo darbų atlikimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad butas buvo užlietas 2022 m. balandžio 19 d., kai UAB „Civinity namai“ pateiktuose raštuose ir foto lentelėje nurodyta, kad 2022 m. balandžio 21 d. Atsakovė pažymėjo, kad daugiabutyje name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl vamzdynų ir lietaus kanalizacijos avarijų dažnai įvykdavo butų užpylimai, todėl yra didelė tikimybė, kad ieškovo apdraustas butas buvo užpiltas dėl bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų gedimo. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užlietas iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nėra pateiktas namo planas, iš kurio matytųsi, kad šie du butai yra vienas po kitu.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (DOK-126931), kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė netenkinti. Nurodė, kad byloje nustatyta, kad draudėjos butas buvo užlietas iš aukščiau esančio atsakovės buto, jokios kitos galimos užliejimo priežasties nenustatyta. UAB „Civinity namai“ rašte tik nurodyta, kad 2022 m. balandžio 21 d. jiems buvo pranešta apie užliejimą, tačiau tai ne užliejimo data. Pats faktas, ar maišytuvas buvo pakeistas, ar ne, neturi reikšmės, nes visuose aktuose nustatytas užliejimo faktas neginčijamas, kaip ir neginčijama užliejimo priežastis. Tai, kad buvo patikslintas aktas nekeičia aplinkybės, kad akte teisingai užfiksuotas užliejimo šaltinis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi tenkino atsakovės pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino teismo sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės, įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Civinity namai“ ir nustatė 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį.
8. Teisme 2023 m. rugsėjo 14 d. gautas trečiojo asmens UAB „Civinity namai“ atsiliepimas į ieškinį (DOK-145166), kuriuo prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
9. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi. UAB „Civinity namai“ sudariusi sutartį su UAB „Pastatų meistrai“, kuri vadovaudamasi 2016 m gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, atlieka techninę priežiūrą daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis pastatų ūkio valdymo sistemos duomenimis, 2022 m. balandžio 21 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventoja informavo apie tai, jog virtuvėje per lubas laša vanduo. Atvykusi avarinė bendro naudojimo objekto defektų nenustatė. Užpylimas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienkartinis ir su bendra inžinerija nesusijęs. Nurodė, kad buto apliejimo metu name nebuvo atliekami jokie su bendrojo naudojimo inžineriniais tinklais susiję darbai ir užliejimai nebesikartojo, po įvykio nebuvo atlikti jokie bendro naudojimo defektų remonto darbai, kurie turėtų įtakos šio buto apliejimui. Jei apliejimas būtų įvykęs dėl bendro naudojimo inžinerinių tinklų, tai jų neremontavus, apliejimai kartotųsi. Administratoriui apie pasikartojančius užliejimus pranešta nebuvo. Pažymėjo, kad už visas išlaidas namui, proporcingai sumoka butų ir kitų patalpų savininkai, todėl radus defektą už remontą sumokėti turėtų ne administratorius savo asmeninėmis lėšomis, o butų savininkai, todėl administratorius neturi jokio intereso, kad defektai būtų nenustatyti. Administratorius dėl techninės klaidos neteisingai surašė 2022 m. balandžio 21 d. turto apžiūros aktą Nr. SU-AADA-22-04-0085, ją pastebėjęs, nedelsiant ištaisė. Administratorius pranešė buto savininkei, jog dėl įvykusios klaidos aktas yra naikinamas ir dar du kartus atvyko pakartotinai apžiūrėti butą, kad galėtų įsitikinti, kokia apliejimo priežastis. Du kartus buvo nustatyta, jog apliejimas yra dėl vienkartinio užliejimo ir su bendro naudojimo objekto defektais nesusijęs. Administratorius apžiūros akte žymi atvykimo laiką ir negali teigti, kada įvyko užliejimas, yra pasikliaujama buto savininko pranešimu apie užliejimą, todėl negali pasisakyti, kada konkrečiai įvyko užliejimas.
Šalies argumentai
10. Atsakovė 2023 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos (DOK-168478). Nurodė, kad iš UAB „Civinity namai“ sąskaitos Nr. MP00376770, pateiktos atsakovei už 2022 m. balandžio mėnesį, matyti, kad priskaičiuota 33,06 Eur už bendro naudojimo šalto vandens sistemos avarijos lokalizavimą ir 41,32 Eur už buto/patalpos šalto vandens sistemos avarijos lokalizavimą. Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13199-1134/2023 matyti, kad šioje byloje buvęs ieškovas UAB „Civinity namai“ atsisakė 41,32 Eur reikalavimo atsakovei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. MP00376770.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo 2023 m. spalio 26 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų byloje prijungimo (DOK-170192), kuriame nurodė, kad atsakovės minimoje civilinėje byloje Nr. e2-13199-1134/2023 buvo abipusiu sutarimu padaryta nuolaida dėl 41,32 Eur, tačiau kaip matyti iš teismo nutarties, tai nėra pripažinta neteisėta suma, ar suma už bendro naudojimo remonto išlaidas. Apžiūros metu (apžiūros akto Nr. SU-AADA-22-04-0067) buvo nustatyta, jog tai vienkartinis užliejimas ir už šią apžiūrą išrašyta sąskaita 41,32 Eur (atliktų darbų aktas Nr. SU-DA-22-04-0455). Kitos apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, jog avarija įvyko dėl vienkartinio užliejimo (apžiūros akto Nr. SU-AADA-22-04-0072) ir už šią apžiūrą išrašyta sąskaita 33,06 Eur (atliktų darbų akto Nr. SU-DA-22-04-0488). Pažymėjo, kad du kartus nuvykus apžiūrėti avarijos vietos buvo nustatytas vienkartinis užliejimas, nesusijęs su bendra inžinerine sistema ir tai yra buto atsakomybės ribos. Buto apliejimo metu name nebuvo atliekami jokie su bendrojo naudojimo inžineriniais tinklais susiję darbai ir užliejimai nebesikartojo.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Renaldas Baliūtis palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2022 m. balandžio 19 d. buvo aplietas butas, dėl apliejimo byloje yra pateikti įrodymai, buvo apgadintos lubos, pranešimuose yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo aplietas iš (duomenys neskelbtini) buto. Nurodė, kad apliejimas nebuvo iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų. Kalba eina apie 2022 m. balandžio 19 d. kambariui padarytą žalą, pati ieškovė tyrė įvykį ir administravo, į įvykį fiziškai nebuvo nevykę, nes neturėjo pareigos, viskas buvo aišku iš rašytinių įrodymų, iš draudėjos pateiktų fotonuotraukų. Aplinkybės yra konstatuotos 2022 m. balandžio 19 d., o visi kiti aktai yra papildomi, buvo ne vienas apliejimas, balandžio 22 d. akte yra apie būtent tos dienos užpylimą, tai rodo, kad užpylimų buvo ne vienas iš to buto. Iš draudėjos ir administratoriaus paaiškinimų buvo nustatyta, kad apliejimas įvyko iš aukščiau esančio buto, iš virtuvės. Nebuvo nustatyta, kad apliejimas buvo įvykęs iš bendrųjų inžinerinių tinklų, ar iš gretimų butų. Jei atsakovė teigia, kad užpylimas galėjo būti iš kitų butų, tai tokius įrodymus ji privalėjo pateikti, tačiau nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Artūras Cibulskas su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad pagal teismų praktiką ieškovo pareiga yra įrodyti žalą padariusio įvykio priežastį. Yra pateiktas nukentėjusiosios pranešimas dėl įvykio 2022 m. balandžio 19 d., tačiau 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. aktai yra vienodi, yra įrašyta tik vienintelė frazė, kad užpylimas iš (duomenys neskelbtini) buto, tačiau nėra detalizuota, kaip tai buvo nustatyta, kaip buvo atmestos kitos versijos, kad tai nebuvo užpilta iš kito viršuje esančio buto, ne iš bendrojo naudojimo objekto. Administratorius į bylą nepateikė bendrojo naudojimo komunikacijų brėžinių, iš laiptinės nuotraukų matyti, kad per visą laiptinę einantis lietaus kanalizacijos stovas yra su akivaizdžiais drėgmės padariniais, atsilupusiais dažais, šis stovas vėliau buvo keičiamas, trečiasis asmuo šį faktą pripažino, taip pat jis pripažino, kad bendrojo naudojimo objekto avarijos šiame name yra dažnos. Draudimo atstovai nebuvo atvykę į įvykio vietą, nenagrinėjo įvykio. Iš fotonuotraukų matosi, kad dėmės yra įsisenėjusios, pageltusios. Pažymėjo, kad užpylimo siena ribojasi su butu (duomenys neskelbtini), virš šitų butų yra dar du butai, vandens užpylimas galėjo įvykti iš dviejų butų, nebuvo svarstyta aplinkybė, kad butas galėjo būti užpiltas iš (duomenys neskelbtini) buto, perdangose yra ertmių, vanduo nebūtinai bėga vertikaliai. Atsakovės butas nebuvo apžiūrėtas darbuotojų, santechnikų. Po užpylimo pas atsakovę nebuvo keičiami santechniniai mazgai.
14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė teisininkė G. D. nurodė, kad administratorius tinkamai vykdė savo pareigas, gavęs informaciją nuvyko į butą, ištaisė iš karto techninę klaidą, o siekiant nustatyti tikrąją užliejimo priežastį administratorius netgi du kartus vyko apžiūrėti apliejimo priežasties, kad nebūtų klaidų. Nėra pateikta į bylą įrodymų apie akto neteisingumą, administratorius vadovaujasi specialisto atliktomis apžiūromis, tam darbui yra skiriami atitinkamą išsilavinimą turintys asmenys, kurie atlieka apžiūras. Jeigu nėra bendrojo naudojimo daiktų defektų, administratorius nesiaiškina, iš kur įvyko apliejimas, nes administratorius neadministruoja asmeninio turto, o tik bendro naudojimo objektus ir aiškinasi tik toje apimtyje įvykusius defektus. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad yra bendrojo naudojimo daiktų defektų. Administratorius turi sistemą, kurioje dirba darbuotojai, jie negali koreguoti rankiniu būdu, sistema automatiškai sugeneruoja apžiūros aktą. Darbuotojai buvo atvykę du kartus į butą apžiūros aktuose nurodytomis datomis. Apskritai iš atsakovės buto buvo daug užpylimų, tačiau į bylą tie duomenys nepateikti, nes su byla šia nagrinėjama byla nesusiję.
15. Teismo posėdžio metu liudytoja R. L. paaiškino, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jos močiutei, ji yra nuolatinė gyventoja, išmokos buvo pervestos buto savininkei. Apie buto užliejimą 2022 m. balandžio 19 d. nurodė, kad tą dieną apie 19.30 val. pas ją atėjo vaikai ir pasakė, jog jų kambaryje „bėga“ lubos, ten skverbiasi oranžinės spalvos skystis per baltas lubas. Liudytoja iš karto pradėjo skambinti į avarinę tarnybą, atvyko santechnikas, su kuriuo liudytoja ir jos tėvas nuėjo pas atsakovę į butą ir virtuvėje rado šlapias grindis virtuvėje, pažliugusią virtuvinę spintelę po kriaukle, ten sunkėsi vanduo, medinės grindys kliuksėjo kaip pelkėje, santechnika po kriaukle buvo netvarkinga, vamzdeliai gleivėti, aprūdiję. Santechnikas užsuko vandenį, liudytoja paskambino ieškovei užregistruoti įvykį. Atsakovė pradėjo ginčyti įvykius, nurodė, kad yra sausa, ir jog bėga iš trečio aukšto. Balandžio 21 d. vanduo pradėjo čiurkšle bėgti virtuvėje, per lubas, per sienas, buvo kviečiami trečiojo asmens darbuotojai, kurie nustatė, kad ne tik santechnika kiaura po kriaukle, bet ir prakiuro atsakovės maišytuvas po kriaukle, buvo vandens pratekėjimas, teko statyti kibirus, įvyko pakartotinis užpylimas. Užpylimas, kuris vyko balandžio 19 d., tai bėgo ryškiai oranžinis skystis, kaip pamazgos, srutos, surūgusio vandens kvapo. Didelio bėgimo nebuvo, buvo toks sunkimasis, rasojimas, o balandžio 21 d. užpylimo metu sėmė vandenį kibirais. Ji padarė nuotraukas, dėmės buvo šlapios, nuotraukos darytos iškart po įvykio, tų dėmių anksčiau nebuvo. Anksčiau iš atsakovės buto 1996 metais buvo užliejimų, todėl, kaip 2010 m., padarė kapitalinį remontą, butas buvo apdraustas. 2021 m. rugsėjo 16 d. name buvo avarija dėl stiprios liūties, tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini) sunkėsi vanduo, bet jos miegamojo nepasiekė, nes bėgo į laiptinę, avarija buvo likviduota, špyžiniai vamzdžiai buvo pakeisti plastikiniais, viso namo gyventojai už tai mokėjo. Jos butas iš atsakovės taip pat buvo užpiltas ir 2023 m. spalio 23 d. dėl tualete trūkusios žarnelės, taip pat dar daug kartų buvo užpylimai 2023 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais, šiais metais (2024 m.) taip pat buvo užpiltas visas butas, buvo potvynis pas ją, iš lubų bėgo kriokliai, tuo metu atsakovė savo bute dušo kabinoje buvo sukrovusi skalbinius ir ištisai pylė vandenį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu liudytoja M. B. paaiškino, kad ji yra atsakovės tolima giminaitė, ja rūpinasi, dažnai kas keletą dienų užeina, kartu negyvena. Nurodė, kad atsakovė 2022 m. gegužės mėn. gale gavo pretenziją, kadangi dažnai užeina, tai būtų pastebėjusi, kad kažkas įvyko, atsakovė jai būtų pasakiusi. Liudytoja nuodugniai viską apžiūrėjo, išvertė daiktus, žiūrėjo kriauklę, sifonus, kranus ir niekas ten nebuvo pakeista, viskas sausa, parašė draudimui, kad niekas nekeista, maišytuvas buvo taisytas neseniai, kaimynai nurodė, kad kažkoks santechnikas vaikščiojo su supuvusiu surūdijusiu maišytuvu. Ji aiškinosi dėl maišytuvo neva keitimo, tai administratorius pakeitė aktą, nurodydamas, kad vis tik nebuvo keičiamas maišytuvas pas atsakovę. Iš draudimo įmonės atstovų niekas nebuvo atėję apžiūrėti buto. Nurodė, kad name kiekvieną mėnesį įvyksta avarijos, užliejami ir butai, ir laiptinės iš bendros sistemos. Šaltiniai gali būti įvairūs – nesandarus lietvamzdis, balkono nesandarumas, nesandari namo siena. 2022 m. balandžio 21 d. sistemoje buvo užregistruota šalto vandens bendros sistemos avarija. Bute virtuvėje yra medinės grindys, jos nebuvo šlapios. Yra kelios draudimo pretenzijos dėl išliejimo iš buto, tačiau nėra jokių vandens tekėjimo požymių atsakovės bute. Nurodė, kad darė ekspertizę, buvo su antstoliu, atsakovė yra garbaus amžiaus, normalios sveikatos, veiksni, gyvena savarankiškai, atminties problemų neturi, kartais būna, kad ką nors pamiršta, tačiau pagal savo amžių tai normalu, demencijos ar aterosklerozės atsakovei nėra. 2022 m. balandžio 19 d. pas tetą tikriausiai nebuvo, negali tiksliai pasakyti, tačiau panašiu metu buvo, nes ateina aplankyti kas kelias dienas. Atsakovės santykiai su kaimyne R. L. tokie, kad ji bandė eiti pas ją, tačiau ją iškoliojo, aprėkė, nepagarbiai elgėsi, į kalbas nesileido. Tikėtina, kad kaimynė galimai piktnaudžiauja draudimu. Ji yra palikusi administratoriui savo telefono numerį, tačiau niekas į ją nesikreipė, kitų užpylimų iš atsakovės buto nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
17. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
19. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nustatyta, kad ieškovas ir draudėja R. L. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 3450364. Gyventojų turto draudimo liudijime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. liepos 8 d. apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute faktiškai gyvena R. L., tačiau nuosavybes teise šis butas priklauso R. L. močiutei L. K.
21. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 19 d. buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės užfiksuotos 2022 m. balandžio 19 d. draudėjos pranešime apie įvykį, foto lentelėje ir 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB „Civinity namai“ rašte. Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992 m. rugsėjo 18 d. priklauso atsakovei.
22. Ieškovas 2022 m. balandžio 19 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimo atsiradusios žalos 2022 m. gegužės 24 d. išmokėjo L. K. 653,91 Eur dydžio draudimo išmoką. Žala atlyginta 2022 m. gegužės 24 d. raštu dėl išmokos išmokėjimo ir mokėjimo nurodymas Nr. 726431.
23. Byloje pateikta Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2022 m. gegužės 24 d. sudaryta ieškovo. Iš šios skaičiuoklės nustatyta, kad nuostolio suma apskaičiuota taip: lubų dažymas kambaryje, kurio plotas 15,36 kv.m. sudaro 261,12 Eur; lubų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis kambaryje, kurio plotas 6,53 kv.m., sudaro 84,89 Eur; šviestuvų permontavimas sudaro 16 Eur; sienų apmušalų pakeitimas kambaryje, kurio plotas 14,33 kv.m., sudaro 171,90 Eur; patalpų išklojimas apsaugine plėvele sudaro 48 Eur; baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas sudaro 47 Eur; statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas sudaro 25 Eur. Taigi iš viso bendra nuostolio suma sudaro 653,91 Eur.
24. Dėl patirtos žalos ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2022 m. gegužės 24 d. pretenzija, prašydamas nurodytą sumą pervesti per 18 dienų nuo laiško gavimo dienos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų sumokėjusi 653,91 Eur žalą ieškovui. Atsakovė nesutinka atlyginti ieškovui žalą.
Dėl ginčo esmės
25. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškovas subrogacijos pagrindu prašo priteisti iš atsakovės, kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkės, 653,91 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovas teigia, kad vanduo į žemiau esantį butą ((duomenys neskelbtini)) 2022 m. balandžio 19 d. prasiskverbė būtent iš atsakovei priklausančio buto. Tuo tarpu atsakovė su ieškovo reikalavimais ir argumentais nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina vandens patekimo iš jos buto fakto, be to, ieškovas netyrė kitų priežasčių, galėjusių lemti užlieto buto sienos bei lubų apdailos apgadinimą, teigė, kad daugiabučiame name dažnai įvyksta avarijos iš bendrų inžinerinių tinklų, o atsakovės bute jokio vandens pratekėjimo šaltinio nenustatyta, taigi neįrodytas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Toks draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu vadinamas subrogacija. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad subrogacijos atveju, draudikui išmokėjus pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).
27. Tai reiškia, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė visas nukentėjusio nuo vandens patekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmens, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka, teises ir pareigas, susijusias su padaryta žala.
28. Ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, subrogacine tvarka reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, atsistoja į draudėjo vietą deliktiniuose santykiuose su žalą padariusiu asmeniu, dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens veiksmus, asmens kaltę, realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
31. Taigi, akcentuotina, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju dėl vandens poveikio, yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai gali pripažįstami neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju dėl kokios priežasties prasiskverbė vanduo iš atsakovės buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad vandens pratekėjimo židinys yra atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai.
32. Ieškovas ieškinį grindė UAB „Civinity namai“ 2022 m. balandžio 19 d. aktu Nr. SU-AADA-22-04-0067, kuriame nurodyta, kad 2022 m. balandžio 19 d. įvyko vienkartinis užpylimas, butas Nr. (duomenys neskelbtini) užpylė butą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje buvo keliamas klausimas, ar atsakovės bute buvo keičiamas maišytuvas, kadangi byloje buvo pateiktas aktas Nr. SU-AADA-22-04-0085, kuriame nurodyta, kad laša vanduo iš lubų ir bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas maišytuvas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės buvo patikslintos – trečiasis asmuo nurodė, kad buvo padaryta klaida ir maišytuvo keitimo darbai bute Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikti, tokiu būdu minėtas aktas Nr. SU-AADA-22-04-0085 buvo panaikintas ir priimtas patikslintas aktas Nr. SU-AADA-22-04-0085/1, kuriame nurodyta, kad nustatytas vienkartinis užliejimas iš buto Nr. 73. Trečiasis asmuo nurodė, kad apliejimas buvo vienkartinio pobūdžio ir su bendro naudojimo objekto defektais nesusijęs. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad tuo metu buvo atliekami bendro naudojimo sistemos remonto darbai. Atsakovė į bylą pateikė 2022 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. MP00376770, kurioje yra nurodytos sumos dėl avarijų lokalizavimo – 33,06 Eur ir 41,32 Eur, ir atsakovė teigė, kad būtent ši sąskaita patvirtina, kad avarija įvyko bendro naudojimo inžinerinėje sistemoje. Tačiau su šia atsakovės pozicija nesutiktina, kadangi minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad šie papildomi avarijos lokalizavimo darbai buvo atlikti dėl to, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) apliejo butą Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši pastaba sąskaitoje yra aiškiai nurodyta. Trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad atsakovės butas buvo papildomai apmokestintas 41,32 Eur ir 33,06 Eur sumomis, nes šios sumos susidarė už buto apžiūros darbus. Nors atsakovė teigė, kad šių sumų priteisimo trečiasis asmuo atsisakė kitoje byloje Nr. e2-13199-1134/2023, tačiau, teismo vertinimu, tai nepatvirtina aplinkybės, kad avarija įvyko bendro naudojimo patalpose, nes toks faktas minėtoje byloje nebuvo konstatuotas. Be to, trečiasis asmuo patvirtino, kad tai minėtoje byloje buvo atsisakyta ieškinio, dėl to, kad atsakovė didžiąją dalį sumos sumokėjo, o likusioje dalyje (dėl 41,32 Eur) atsakovei buvo padaryta nuolaida.
33. Atsakovė taipogi į bylą teikė sąskaitas (DOK-174034), kuriomis siekė įrodyti, kad byloje iki ginčo dažnai vykdavo bendro naudojimo buitinių nuotėkų sistemos avarijos, tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, kad būtent 2022 m. balandžio 19 d. užpylimas vyko iš bendro naudojimo tinklų, kadangi pateiktose sąskaitose nurodyti laikotarpiai už 2021 m. lapkričio mėn. ir 2021 m. rugpjūčio mėn. ir šie laikotarpiai nepatenka į užpylimo, vykusio 2022 m. balandžio 19 d., laiką.
34. Atsakovė taip pat į bylą teikė įrodymus – fotonuotraukas iš namo laiptinės (DOK-168478). Šiomis nuotraukomis atsakovė siekė įrodyti, kad name dažnai po liūčių vyko avarijos, skverbdavosi vanduo tiek į jos, tiek į kaimynų butus, teigė, kad vamzdis laiptinėje buvo pakeistas, o nuotraukose matyti užpylimų požymiai. Tačiau pirmiausia svarbu pažymėti, kad byloje nėra įrodymų, kada šios nuotraukos darytos, be to, nėra pagrindo pagal šias nuotraukas nustatyti draudėjos buto užpylimo fakto 2022 m. balandžio 19 d., kadangi nuotraukos yra iš namo laiptinės, bet ne iš konkrečių butų, ar juolab – draudėjos buto. Pabrėžtina, kad užpylimas, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje, įvyko ne bendro naudojimo patalpose, o būtent draudėjos bute.
35. Atsakovė taip pat byloje teikė argumentus, kad byloje nėra duomenų, kad tiek atsakovės, tiek draudėjos butas yra vienas po kitu. Tačiau į bylą buvo pateikti įrodymai – butų planai iš namo pirmo ir antro aukšto (DOK-182208), iš šių planų matyti, kad atsakovės butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame aukšte, o butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmame aukšte, ir pagal pateiktus planus galima daryti išvadą, kad butai yra vienas po kitu, nes butų išplanavimas yra visiškai analogiškas. Iš pateikto plano, taip pat liudytojos R. L. paaiškinimų nustatyta, kad buvo aplieta patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini) (15,36 kv.m.) (kambarys), bei patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini) (6,53 kv.m.) (virtuvė). Kaip paaiškino liudytoja R. L. teismo posėdžio metu, 2022 m. balandžio 19 d. pradėjo skrebtis vanduo vaikų kambaryje per lubas, o 2022 m. balandžio 21 d. pradėjo bėgti vanduo virtuvėje. Liudytoja teigė, kad buvo nueita pas atsakovę į butą kartu su iškviestu santechniku ir buvo nustatyta, kad vandens šaltinis – atsakovės bute. Pažymėtina, kad byloje liudytoja buvo apklausta M. B., kuri teigė, kad jokių vandens pėdsakų atsakovės bute nebuvo, tačiau teismas akcentuoja, kad vis tik liudytoja M. B. negalėjo patvirtinti, ar atsakovės bute buvo būtent 2022 m. balandžio 19 d., ji tik paaiškino, kad paprastai pas atsakovę apsilanko kas kelias dienas. Atsakydama į byloje dalyvaujančių asmenų atstovų klausimą, ar atsakovė galėjo pamiršti, kad pas ją bute įvyko vandens pratekėjimas ir kad pas ją lankėsi darbuotojai dėl žemiau esančio buto užpylimo, liudytoja atsakė, kad atsakovė, nors ir garbaus amžiaus, tačiau pati savimi pasirūpina, gyvena viena, demencija jai nenustatyta. Tačiau teismas šiame kontekste pažymi, kad byloje yra pateikti 2023 m. liepos 24 d. duomenys apie atsakovės sveikatą (DOK-121577), iš kurių matyti, kad atsakovei nustatyta smegenų kraujagyslių ligų diagnozė, lengvas kognityvinis sutrikimas, kiti sutrikimai, taipogi anamnezėje nurodyta, kad apie metai laiko atsakovės bloga trumpalaikė atmintis.
36. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba juos teigti esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos bute esanti santechnika ar vamzdynai žalos atsiradimo metu buvo tvarkingi. Liudytojos M. B. paaiškinimai apie tai, kad ji nuolat lankydavosi bute, apžiūrėjo visus vamzdynus, čiaupus ir pan., nėra patvirtinti jokia kita bylos medžiaga. Pabrėžtina, kad netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Teismo vertinimu, pagal byloje esančių įrodymų visumą, galima daryti objektyviai tikėtiną ir pakankamai pagrįstą išvadą, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo apgadintos būtent iš atsakovės buto prasiskverbusio vandens ir dėl to buvo patirti nuostoliai, o tai suponuoja, kad būtent atsakovė yra atsakinga už minėtos žalos atsiradimą, todėl jai tenka prievolė atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo židinys yra viršuje esanti atsakovės buto dalis, kurioje be kita ko yra įrengti vandens ir kanalizacijos vamzdynai, kas yra pagrindu išvadai, kad vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Nenustačius kitų užliejimo šaltinių, remiantis anksčiau nurodyta teismų praktika, būtų pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad žalą sukėlė atsakovė. Bylą nagrinėjant teisme jokių kitų ieškovės apdrausto buto užliejimo šaltinių nebuvo nenustatyta. Pripažintina, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš jo buto nebūtų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad jos bute esanti įranga/technika, nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 185 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Taigi byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys.
37. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Tokiuose ginčuose žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ir vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.). Taikant tokį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tokiu atveju atkūrimo sąnaudos apima reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti sąnaudas, kurios turi suskaičiuojamos iki ribos, atitinkančios sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Tais atvejais, kai po sugadinimo turtas neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę.
38. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė įrodymus kaip buvo apskaičiuota 653,91 Eur dydžio žala (Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė). Iš šios skaičiuoklės nustatyta, kad nuostolio suma apskaičiuota taip: lubų dažymas kambaryje, kurio plotas 15,36 kv.m. sudaro 261,12 Eur; lubų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis kambaryje, kurio plotas 6,53 kv.m., sudaro 84,89 Eur; šviestuvų permontavimas sudaro 16 Eur; sienų apmušalų pakeitimas kambaryje, kurio plotas 14,33 kv.m., sudaro 171,90 Eur; patalpų išklojimas apsaugine plėvele sudaro 48 Eur; baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas sudaro 47 Eur; statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas sudaro 25 Eur. Taigi iš viso bendra nuostolio suma sudaro 653,91 Eur. Patirtus nuostolius patvirtina ir užlietos buto fotonuotraukos, iš kurių matyti kambario sienos, lubų pažeidimai, taip pat liudytojos R. L. parodymai. Atsakovė ieškovo pateiktos skaičiuoklės neginčijo, nepateikė įrodymų, kad kaštai turėtų būti mažesni. Taigi, byloje įrodytas patirtos žalos faktas. Konkrečiu atveju, ieškovas, draudėjai išmokėjęs 653,91 Eur dydžio draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad atsakovė, kurios bute buvo vandens pratekėjimo židinys, kompensuotų nurodytą sumą.
39. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė, kad žalą vanduo prasiskverbė iš atsakovei priklausiusio buto, t. y. įrodė visas tris civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovės veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, todėl konstatuotina, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Akcentuotina, kad ieškovas įrodyti atsakovės kaltės neprivalėjo, nes esant kaltės prezumpcijai, ją paneigti turėjo atsakovė, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė, kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 653,91 Eur žalos atlyginimą (CK 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
Dėl materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo
40. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 28,22 Eur palūkanų, paskaičiuotų už pradelstą atsiskaityti laiką – 315 dienas, t. y. nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2022 m. birželio 11 d. (praėjus 18 dienų nuo 2022 m. gegužės 24 d. raštiško pranešimo)) iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. balandžio 21 d.), taikant 5 procentų palūkanų dydį.
41. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
42. Byloje nustatyta, kad atsakovei kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Atsakovė, gavusi ieškovo 2022 m. gegužės 24 d. išsiųstą pretenziją ir žinodama, kad privalo atlyginti ieškovui patirtą žalą, elgėsi pasyviai, į ieškovą nesikreipė, su juo nebendradarbiavo ir jokio susitarimo, kad nebūtų skaičiuojamos palūkanos, nesudarė. Kadangi atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, ieškovas teisėtai ir pagrįstai prašo minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovas patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto žalos atlyginimo.
43. Taigi, nagrinėjamu atveju tenkintinas kaip pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 28,22 Eur dydžio kompensacines palūkanas (653,91 Eur x 5 proc. / 365 x 315 pradelstų dienų skaičius (nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2023 m. balandžio 21 d.)) (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė šių paskaičiuotų palūkanų dydžio nekvestionavo ir dėl jų nepagrįstumo nepasisakė.
44. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (682,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai patenkinti pilna apimtimi, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista pagal 2023 m. liepos 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, todėl žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nemokėjo, bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, o valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (512,50 Eur) iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis). Trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
48. Ieškovas byloje patyrė ir prašė priteisti šias išlaidas: 21 Eur žyminį mokestį, 447,70 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.
49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
50. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (447,70 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pilna apimtimi, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl šių išlaidų mažinti pagrindo nėra. Taigi, ieškinį tenkinus pilna apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 21 Eur žyminis mokestis ir 447,70 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, iš viso 468,70 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl pašto išlaidų priteisimo
51. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (19,92 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
52. Sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 653,91 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 91 ct) žalos atlyginimo, 28,22 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 22 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (682,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 468,70 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.