- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- e2YT-25910-608/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20562-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. V., A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5; 3.4.5.19
2021 m. lapkričio 5 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. V., A. V. ir A. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. V., A. V., A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. J. V. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad E. V. ir A. V. yra palikėjo sūnūs ir paveldi jo turtą pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdiniais. A. V. yra palikėjo sutuoktinė. Pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, nes palikimą sudarančiam nekilnojamajam turtui adresu (duomenys neskelbtini), esant registruotam A. V. nuosavybės teise, A. V. manė, kad minėtas turtas yra jos nuosavybė ir papildomų palikimo priėmimo veiksmų atlikti nereikia. Pareiškėjai E. V. ir A. V. skatino motiną atlikti palikimo priėmimo veiksmus ir manė, kad ji palikimo priėmimo veiksmus yra atlikusi per įstatymo nustatytą terminą. Tik gavusi Vilniaus m. 20 -ojo notarų biuro 2021 m. liepos 16 d. raštą Nr. 23 palikėjo sutuoktinė suprato, kad tinkamai nėra atlikusi įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų ir kyla grėsmė, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereis valstybei. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad A. V. yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, termino palikimui priimti eigos metu pareiškėjai patyrė sunkius emocinius išgyvenimus dėl tėvo mirties. Pareiškėjai prašo teismą išdėstytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad prašo praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjai A. V., A. V. ir E. V. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad viešajame registre V. J. V. palikimą sudarantis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas palikėjo sutuoktinės A. V. vardu (e.b.l. 4). A. V. nuo palikimo atsiradimo dienos gyveno minėtame bute, juo naudojosi. Kiti pareiškėjai su tuo sutiko ir dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nežinojo, jog jų motina per įstatymo nustatytą terminą neatliko palikimo priėmimo įforminimo veiksmų. Tokios aplinkybės apsunkino galimybes pareiškėjams tinkamai ir laiku išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai - atsiskaitymo knygelės bei mokėjimo kvitų ir sąskaitų kopijos patvirtina, kad termino palikimui priimti eigos metu visi pareiškėjai bendrai rūpinosi palikimą sudarančio turto – buto (duomenys neskelbtini), išlaikymu, mokesčių mokėjimu, atsiskaitymo prietaisų rodmenų deklaravimu, kas liudija aktyvius visų pareiškėjų veiksmus, siekiant priimti V. J. V. palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad po V. J. V. mirties jo turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, V. J. V. įpėdiniai nors ir neatliko juridinių palikimo priėmimo veiksmų, tačiau naudojosi palikimą sudarančiu turtu ir jį išlaikė. Palikimas taip pat neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Todėl termino atnaujinimas pareiškėjams priimti palikimą, atsiradusį po jo V. J. V. mirties, nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto, Lietuvos valstybei perėjusio turto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Atsisakius atnaujinti pareiškėjams praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, būtų reikalinga atlikti palikimą sudarančio turto atidalijimo veiksmus, kadangi jis yra bendras su palikėją pergyvenusios sutuoktinės A. V. turtu. Tai apsunkintų racionalų naudojimąsi palikimą sudarančiu turtu, jo priežiūrą ir išlaikymą.
Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjams atnaujinamas.
Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepaskirstomos ir valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
pareiškėjų E. V., A. V. ir A. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjams E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti V. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.