Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-795/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
1A-265-795/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31516-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
J. N.
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-795/2020Proceso Nr. 1-01-1-31516-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Pauliukėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. N. ir jos gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. N., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

J. N. perduota laiduotojos A. S. atsakomybei.

Nustatytas 2 metų (dvejų metų) laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, J. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d.); 2) nuspręsta išieškoti valstybės naudai iš J. N. konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 900 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų).

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (J. N. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. N. nuteista už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.12 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), J. N., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi – 2020 m. rugpjūčio 7 d., 20.26 val., alkotesteriu jai nustatytas 2,50 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Nuteistoji J. N. ir jos gynėjas advokatas G. Lukauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo ir šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino situaciją ir, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – nusikaltimo padarymo įrankio konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš J. N. konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 900 Eur. Ši baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu J. N. pagal jos turtinę ir socialinę padėtį yra neįgyvendinama. Byloje yra duomenys, kad J. N. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje. J. N. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jai atliekami tyrimai ir tvarkomi dokumentai (duomenys neskelbtini) nustatymui. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) sūnumi, kuriam yra paskirtas mokymas namuose. Jie gyvena pas laiduotoją, t. y. J. N. (duomenys neskelbtini), ir išgyvena tik iš pastarosios (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nors pirmosios instancijos teismas J. N. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga išieškotinu į valstybės biudžetą piniginės sumos dydžiu.

2.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad jau ne kartą visuomenėje ir atitinkamose teisinėse institucijose, po skaudžių eismo įvykių, kuriuos sukėlė UAB „C.“ automobilius vairuojantys neblaivūs asmenys, kai žuvo ar buvo sužaloti kiti asmenys, buvo kilusios diskusijos dėl to, kad UAB „C.“ versle naudojamose transporto priemonėse būtų įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vis dėlto, iki šiol ši priemonė, kuri tikėtina užkirstų kelią neblaiviems transporto priemonių vairuotojams naudotis UAB „C.“ paslaugomis, yra neįgyvendinta. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad turėtų būti vykdoma prevencija tokia linkme, o būtent – konfiskuojamas turtas (nusikaltimo padarymo priemonė), o ne išieškoma transporto priemonės vertė iš nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Atsiliepimas

3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį nepakeistą, o nuteistosios J. N. ir jos gynėjo advokato G. Lukausko apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios J. N. ir jos gynėjo advokato G. Lukausko apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl J. N. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo pripažinta kalta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės išieškojimą – panaikinti. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. N. buvo paskirta teisinga ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

8. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apygardos teismas pažymi, jog prokurorė pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į tai, kad pagal VĮ „R.“ duomenis automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne J. N., o UAB „O.“, valdytojas – UAB „C.“ (t. 1, b. l. 47), prašė taikyti būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas – t. y. iš J. N. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (t. 1, b. l. 111). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje konstatavo, jog pagal VĮ „R.“ duomenis automobilio savininkas yra ne kaltininkas, o trečiasis asmuo – „O.“, valdytojas – UAB „C.“, kurie pagal nustatytas aplinkybes nežinojo, kad J. N. vairuos neblaivi. Taigi turto konfiskavimas modifikuotas – nuspręsta iš J. N. išieškoti automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (9 900 Eur) atitinkančią pinigų sumą.

9. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K- 50-788/2018, Nr. 2K-302-1073/2018, Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, Nr. 2K-50- 788/2018).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė reikšmingų J. N. asmenybę ar jos gyvenimo aplinkybes apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. N. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. N. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019).

11. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai. Kiekvienas eismo dalyvis privalo būti pakankamai protingas, atsargus ir rūpestingas, kad, prieš vairuodamas transporto priemonę, įsitikintų, ar yra tinkamos būklės tai daryti ir nesukels pavojaus sau bei kitiems eismo dalyvavimas. Taigi nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad J. N. veika buvo neatsargi, kadangi, vairuodama neblaivi, ji suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei, tačiau vis tiek norėjo taip elgtis. J. N., veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, jog įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdama nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes, išgėrusi lengvabūdiškai sėdo už automobilio vairo ir šiais veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Aptartos aplinkybės rodo, kad, J. N. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonių, būtų visiškai nepasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai ir asmuo nepajustų savo neteisėtos veikos padarinių naštos.

12. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tokio pobūdžio veikų padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Remiantis besiformuojančia teismų praktika šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, teismo paskirtas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pakankamas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. J. N., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė, ji neturi teistumo, netgi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikytas be užstato. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės konfiskavimo – paskyrimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismų praktikoje net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, rūpinimosi artimaisiais poreikis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018) nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančio automobilio ar automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

13. Dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, jog konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra labai didelė, o J. N. finansinė padėtis sunki, nes ji yra labai (duomenys neskelbtini), taip pat augina (duomenys neskelbtini) vaiką, (duomenys neskelbtini) ir pragyvena iš (duomenys neskelbtini), būtina pažymėti, kad šie argumentai nėra visiškai įrodyti prie bylos medžiagos pridėtais dokumentais. Nors J. N. yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55, 56), tačiau iš bylos medžiagos yra neaišku, kokios priežastys jai trukdo susirasti (duomenys neskelbtini) ir jį tęsti. Duomenų apie atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės neįgalimą ar tokią sveikatos būklę, kuri jai trukdytų dirbti, bylos medžiagoje nėra, yra tik medicinos dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 89–90), kuris patvirtina tam tikrus J. N. susirgimus, tačiau jame nėra nurodyta apie moters negalėjimą įsidarbinti. Taip pat byloje nesama duomenų apie ypatingas J. N. (duomenys neskelbtini) ligas ir susirgimus (t. 1, b. l. 92), kurie suponuotą atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės papildomą finansinę naštą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog asmens šeiminės, darbinio pobūdžio aplinkybės, materialinė padėtis nesudaro pakankamo pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nekonfiskuoti transporto priemonės, kuria buvo padarytas nusikaltimas, ar neišieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui, o tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala nė vienam eismo dalyviui ir jokioms transporto priemonėms, yra tik laimingas atsitiktinumas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens pageidavimus tenkinančios bausmės ar (ir) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų baudžiamajai atsakomybei keliamų tikslų. Tiek skiriama bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonė turėtų nubausti kaltininką, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad J. N. ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi (t. 1, b. l. 57–59), tad akivaizdu, jog paskirtos administracinio poveikio priemonės neatgrasė jos nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Subjektyvus apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „C.“ savo valdomose transporto priemonėse turėtų įrengti antialkoholinius variklio užraktus, nes tada neliktų galimybės vairuoti neblaiviems asmenims, yra visiškai nepagrįstas ir neadekvatus, kadangi verslo subjektai neturi pareigos užtikrinti, jog fiziniai asmenys laikytųsi įstatymuose numatytų įpareigojimų ir nepažeistų juose įtvirtintų draudimų. Be to, kiekvienam fiziniam asmeniui privalu laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, tad, sėsdamas už vairo, kiekvienas pilietis sąmoningai turi įvertinti savo būklę ir nevairuoti po alkoholio vartojimo (būdamas neblaivus). Asmeninė atsakomybė už savo teisei priešingus veiksmus negali būti perkeliama kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nesusijusiems su nusikalstamos veikos padarymu.

15. Apibendrinant visa tai, kas aptarta, nėra pagrindo tenkinti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. N. prašymo neišieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančios pinigų sumos. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. N. ir jos gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysKristina KakurinėLinas Pauliukėnas