Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S., T. S., J. A., G. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys – E. S., J. D. S., E. S., T. S., R. B., B. S., A. S., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant specialiame interneto tinklapyje.

Pareiškėjų pareiškimą dėl termino atnaujinimo palkikimui priimti tenkinti.

8. Ištyrus byloje pateiktus dokumentus bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, nustatyta, kad pareiškėja J. S. yra T. S., J. A. (iki santuokos buvusi pavardė – S.), G. S. (iki santuokos buvusi pavardė – S.), E. S. bei nepilnamečio J. D. S. motina, o I. S. jų tėvas. Iš mirties liudijimo matyti, kad (duomenys nekelbtini) mirė vaikų tėvas I. S.. Po I. S. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė J. S. bei 5 vaikai: T. S., J. A., G. S., E. S. bei nepilnametis J. D. S.. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Bylos duomenimis (duomenys nekelbtini) mirė S. S., kuri buvo I. S. motina ir jo aukščiau nurodytų vaikų senelė. S. S. iš viso turėjo tris vaikus: I. S., gim. (duomenys nekelbtini), E. S., gim. (duomenys nekelbtini), ir T. S., gim. (duomenys nekelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. S. sūnus I. S. mirė (duomenys nekelbtini), t. y. anksčiau nei jo motina S. S. (duomenys nekelbtini). Po S. S. mirties liko nekilnojamojo turto - 9 žemės sklypų dalys (duomenys nekelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad mirus S. S., palikimą po jos mirties priėmė jos sūnūs E. S. ir T. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teises į žemės sklypų dalis, yra įregistravę tik E. S. ir T. S., likusios žemės sklypų dalys vis dar yra įregistruotos palikėjos S. S. vardu.

9. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

10. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

12. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

13. Nustatyta, kad terminas palikėjos S. S. palikimui priimti suėjo (duomenys nekelbtini). Pareiškime pareiškėjai paaiškino, kad po S. S. mirties palikimą norėjo priimti ir kiti įpėdiniai 5 vaikaičiai, t. y. S. S. sūnaus I. S. vaikai - T. S., J. A., G. S., E. S. bei nepilnametis J. D. S. (CK 5.12 straipsnis). Pareiškėjų nesikreipimą dėl palikimo po S. S. priėmimo per įstatymo nustatytą terminą faktiškai lėmė jų teisinis neišprusimas, klaidingas savo teisių ir pareigų suvokimas. Mirus S. S., pareiškėjai buvo įsitikinę, kad palikimą po palikėjos S. S. priėmė automatiškai, kadangi anksčiau buvo priėmę palikimą po jos sūnaus ir savo tėvo I. S. mirties. Nesuprato, jog nepaisant to, kad po tėvo palikimas buvo priimtas tinkamai, atstovavimo teise paveldint po senelės, valia dėl palikimo po jos priėmimo įstatymo nustatyta tvarka vis tiek turi būti išreikšta. Dėl nurodytų priežasčių buvo praleistas terminas palikimui priimti. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų patenkintas pareiškėjų patikslintas pareiškimas, nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjų pareiškimą ir jų paaiškinimus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta, kad viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, daro išvadą, kad pareiškėjai dėl teisinių žinių neturėjimo, sąžiningai galėjo klysti, jog palikimą po palikėjos S. S. mirties priėmė automatiškai, kadangi, kaip byloje nustatyta, anksčiau buvo priėmę palikimą po S. S. sūnaus ir savo tėvo I. S.. Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į likusias žemės sklypų dalis vis dar yra įregistruotos palikėjos S. S. vardu, ginčo tarp šalių (giminaičių) nėra. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja J. S. siekia įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, ir tai taip pat laikytina pakankamai svarbia priežastimi tenkinti pareiškėjų pareikštą prareiškimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjams T. S., J. A., G. S., E. S. ir J. D. S. atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui po S. S. mirties priimti.

Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo nepilnamečių vaikų E. S. ir J.D. S. vardu palikimui priimti tenkinti iš dalies.

15. Pareiškėja J. S. taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. S. mirties nepilnamečių E. S. ir J. D. S. vardu.

16. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu E. S., gim(duomenys nekelbtini), tapo pilnametė, t. y. (duomenys nekelbtini) jai suėjo 18 metų. Tokiu atveju, E. S., kaip asmuo turintis visišką civilinį veiksnumą, pati savarankiškai gali išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, kreipdamasi į notarą. Esant šioms aplinkybėms, teismas klausimą dėl leidimo išdavimo sprendžia tik nepilnamečio J. D. S., gim. (duomenys nekelbtini), atžvilgiu.

17. Pažymėtina, kad nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis). Pareiškėja J. S. yra nepilnamečio vaiko J. D. S. atstovė pagal įstatymą. Pagal CK 5.12 straipsnį nepilnametis J. D. S. yra palikėjos S. S. pirmos eilės įpėdinis. Taigi jis turi teisę paveldėti mirusios senelės palikimą, o pareiškėja kaip nepilnamečio vaiko atstovė, atsižvelgiant į jo interesus, priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečio vaiko senelės S. S. mirties.

18. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.). Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pavyzdžiui, išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, komercinių bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.), o prašyme dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą suinteresuotais asmenimis nurodyti pareiškėjui žinomus palikėjo kreditorius.

20. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie palikėjos S. S. paveldimą turtą matyti, kad palikėjos vardu registruotas šis nekilnojamas turtas: 155/85128 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini); 37/20280 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini); 29/4932 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini); 3/508 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini); 359/62076 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini); 27/13974 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini); 145/29964 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini); 25/4252 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini); 2/537 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančio (duomenys nekelbtini). Pareiškėjos J. S. žiniomis palikėja S. S. jokių skolų, atitinkamai ir kreditorių, neturėjo. Turto arešto aktų registre nėra duomenų apie palikėjos S. S. vardu įregistruotus turto arešto aktus. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų apie tai, kad palikėja S. S. turi kreditorinių įsipareigojimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesai, priėmus palikimą nebus pažeisti. Laikytina, kad paveldėtas turtas bus panaudotas nepilnamečio vaiko J. D. S. poreikiams tenkinti. Todėl pareiškėjos J. S. prašymas dėl leidimo išdavimo tenkintinas.

22. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 6 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis).

23. Kaip byloje nustatyta, nors ir nėra duomenų apie palikėjos S. S. kreditorius, tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad galimai jam netektų dengti palikėjos skolų savo turtu, pareiškėjai teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko J. D. S. vardu išduotinas pagal antstolio sudarytą palikėjos turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 dalis).

24. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, todėl ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui atsiradusį po S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys nekelbtini) mirties, priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjos J. S. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo nepilnamečių vaikų E. S. ir J. D. S. vardu palikimui priimti tenkinti iš dalies.

Išduoti pareiškėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnamečio J. D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti po palikėjos S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys nekelbtini) mirties, atsiradusį palikimą, įstatymo nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Likusioje dalyje prašymo dėl teismo leidimo išdavimo netenkinti, E. S. sulaukus pilnametystės.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.