Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės Kristinos Serdiukienės 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl pareiškėjo V. G. skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės 2025 m. birželio 12 d. nutarimo medžiagoje Nr. M-2-04-00105-25 perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui ir skundo medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. rugsėjo 18 d. gauta Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria perduotas spręsti klausimas dėl pareiškėjo V. G. skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2025 m. birželio 12 d. nutarimo medžiagoje Nr. M-2-04-00105-25 (toliau – skundas) perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

2. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2025 m. birželio 12 d. nutarimu buvo atmestas pareiškėjo V. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pagal V. G. skundą pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) D. J. dėl jo procesinių veiksmų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. birželio 17 d. buvo gautas pareiškėjo V. G. skundas dėl minėto 2025 m. birželio 12 d. prokurorės nutarimo. Šis V. G. skundas buvo atmestas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. birželio 25 d. nutartimi. Dėl pastarosios nutarties V. G. pateikė skundą Klaipėdos apygardos teismui, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2025 m. liepos 17 d. nutartimi skundas iš Klaipėdos apygardos teismo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. birželio 25 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjo V. G. skundas grąžintas nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, argumentuojant tuo, kad apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja buvo šališka, nes išnagrinėjo skundą dėl aukštesnės instancijos teismo teisėjo veiksmų, o instancinė priklausomybė tarp apylinkės ir apygardos teismų teisėjų toje pačioje apygardoje sukuria objektyvų interesų konfliktą.

3. Pareiškėjo V. G. skundą grąžinus iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, skundas buvo paskirtas nagrinėti teisėjai Violetai Balčiūnienei, tačiau teisėja 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nusišalino nuo skundo nagrinėjimo. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė teisėjos nusišalinimą patvirtino ir 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl pareiškėjo skundo perdavimo nagrinėti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Toks kreipimasis motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo skundas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) D. J. veiksmų vertinimu, o apygardos teismo teisėjas nagrinėja skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimų.

Skundas perduodamas nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

4. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjo V. G. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2025 m. birželio 12 d. nutarimo pagal bendrąsias teismingumo taisykles yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau šioje situacijoje susiklosčiusios konkrečios faktinės aplinkybės ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties išvados dėl iš esmės visų Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų teisėjų galimo šališkumo, sudaro pagrindą tenkinti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės prašymą ir skundą perduoti nagrinėti kito apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Teisingumo interesai, be kita ko, reikalauja, kad skundą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.

6. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo Klaipėdos apylinkės teismo ar kitų Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje esančių apylinkės teismų teisėjų šališkumo subjektyviąja prasme. Tačiau sprendžiant klausimą dėl skundo teismingumo svarbu tai, kad pareiškėjas V. G. skundžia Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) D. J., nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

7. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Klaipėdos apygardos teismas atlieka jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų, tarp jų ir Klaipėdos apylinkės teismo, procesinės ir administracinės veiklos priežiūrą, t. y. vertina šių apylinkės teismų teisėjų organizacinį darbą, procesine tvarka peržiūri šių teismų teisėjų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Minėtos aplinkybės tiek proceso dalyviams, tiek pašaliniams stebėtojams tam tikrose situacijose gali kelti abejonių dėl bet kurio Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjo nešališkumo, o tuo pačiu gali būti BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu pareikšti nušalinimą bet kuriam šios apygardos apylinkės teismo teisėjui.

9. Aptariamo klausimo kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog apylinkės teismo teisėjas turi spręsti klausimus, susijusius su apygardos, kurios veiklos teritorijoje veikia apylinkės teismas, teismo teisėju kaip proceso dalyviu, visais atvejais ir savaime nelemia išvados dėl apylinkės teismo teisėjo šališkumo. Teisėjas turi būti atsparus bet kokiai išorinei įtakai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2022), o vien teisėjo esami ar buvę kolegiški, profesiniai ryšiai nėra pakankami išvadai, kad abejonės dėl teisėjo nešališkumo yra objektyviai pagrįstos, padaryti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra akcentuojamas teisėjo kaip profesionalaus teisininko, kuris yra pasirengęs atsiriboti nuo išorinės įtakos, statusas (2013 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir Nr. 13772/05), kuris plėtojamas ir kasacinio teismo praktikoje, akcentuojant, kad profesionalių teisėjų profesinis mokymas ir patirtis leidžia jiems nepaisyti jokios išorinės įtakos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-53-489/2023), taip pat ir tokios, kai teisėjas sprendžia klausimą, susijusį su kito teismo teisėjo interesais, net kai tas kitas teisėjas dirba aukštesnės grandies teisme.

10. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atskirai vertinama, ar tarp teisėjų esantys profesiniai ar kiti santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad leidžia abejoti teisėjo nešališkumu. Vertinant, ar yra pagrindas abejoti apylinkės teismo teisėjo nešališkumu, kai jis turi spręsti tam tikrus klausimus dėl apygardos, kurio teritorijoje veikia apylinkės teismas, teisėjo, kaip proceso dalyvio, visais atvejais turi būti įvertinta konkreti situacija, nes, kaip jau minėta, vien tik formalus šių teisėjų darbas apylinkės ir apygardos teisme pats savaime nelemia išvados dėl apylinkės teismo teisėjo šališkumo. Priešingas vertinimas iš esmės paneigia teisėjo, kaip atsparaus bet kokiai išorinei įtakai, profesionalaus ir nepriklausomo teisininko statusą ir teisinėje valstybėje yra negalimas. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje yra gausu atvejų, kai apylinkės teismo teisėjai nenusišalina, spręsdami bylas, kuriose, pavyzdžiui, apygardos teismo teisėjas yra nukentėjusysis, ir ši aplinkybė nekelia abejonių dėl apylinkės teismo nešališkumo nei proceso dalyviams, nei aukštesnės instancijos teismams ir pan. (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį Nr. 1T-10-449/2021, taip pat 2025 m. spalio 3 d. nutartį Nr. 2ATP-1-1020/2025 ir kt.).

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir siekiant pašalinti bet kokias abejones skundą nagrinėjančio teismo nešališkumu bei siekiant užtikrinti teisingumo interesus, pareiškėjo V. G. skundas perduotinas nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

13. Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui perduoti nagrinėti skundą, pažymima, kad pagal Teisėjų tarybos 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-59-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų pakeitimus, darbo krūviai teismuose įvertinami, vadovaujantis interaktyvia skaičiuokle. Išanalizavus interaktyvioje skaičiuoklėje pateiktą informaciją apie apylinkių teismų darbo krūvį, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nustatyta, kad pirmą 2025 m. pusmetį mažiausias darbo krūvis buvo Utenos apylinkės teisme (23,09 proc. mažesnis nei vidutinis apylinkių teismų darbo krūvis), todėl pareiškėjo skundas perduotinas nagrinėti Utenos apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

pareiškėjo V. G. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės 2025 m. birželio 12 d. nutarimo medžiagoje Nr. M-2-04-00105-25 iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismui.