Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei S. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką patvirtintos jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2.1.2. punkte nustatytą ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais – dukra G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką nustatant ieškovo teisę, pranešus apie tai atsakovei žodžiu, telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir pan., t. y. bet kokia forma, prieš dvi dienas, bendrauti su šiais vaikais ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., taip pat pasirinktinai vieną vakarą per savaitę darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 20.00 val., be to, vaikų vasaros atostogų metu kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienomis ir rugpjūčio mėnesio 1-15 dienomis nuo pirmosios dienos 10.00 val. iki paskutinės dienos 20.00 val., ieškovui pasiimant vaikus iš atsakovės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir į tą pačią vietą juos sugrąžinant; pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką bei patvirtinant jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2.1.2. punktą ir nustatyti, kad ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui, išskyrus kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesius, kiekvienam jų skirs po 115,85 Eur į mėnesį, be to, papildyti šį punktą nuostata, jog „Atsakovė kas mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 dienos įpareigojama siųsti ieškovui registruotu laišku arba elektroniniu paštu ataskaitą apie nepilnamečių vaikų išlaikymui iš jo gautų lėšų panaudojimą, pagrįstą kvitais, sąskaitomis ir kt. rašytiniais įrodymais, o nepateikus tokios ataskaitos, sumokėti ieškovui 50 Eur dydžio baudą už kiekvienos ataskaitos nepateikimą“; prašė priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovė su nepilnamečiais vaikais ieškovui leidžia bendrauti tik epizodiškai arba įvairiais būdais trukdo tėvo ir vaikų bendravimui. 2014 m. lapkričio 20 d. ieškovas su skundu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, stengiantis nukreipti vaikus prieš ieškovą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priėmė ieškovo A. Ž. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo, kuriuo prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, patvirtintos jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.2. punktą ir nustatyti, kad ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui, išskyrus kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesius, kiekvienam iš jų skirs po 115,85 Eur į mėnesį. Išaiškino ieškovui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką patvirtintos jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu pasekmių 2.1.2. punktą ir jį išdėstė taip: 1. Ieškovas A. Ž. metų porinių savaičių penktadieniais pasiima dukrą G. Ž. ir sūnų A. Ž. iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir sugrąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val., o laikotarpiu nuo gegužės iki spalio mėn. sugrąžina vaikus iki 20 val. Ieškovui dėl svarbių priežasčių savaitgalį negalėjus pasimatyti ir bendrauti su vaikais pagal nustatytą grafiką, savaitgalinis tėvo pasimatymas su vaikais gali būti perkeltas į artimiausią savaitgalį. 2. Ieškovas A. Ž. metų neporinėmis savaitėmis pasiima dukrą G. Ž. ir sūnų A. Ž. iš jų gyvenamosios vietos 1 (vieną dieną) nuo 17 val. ir sugrąžina vaikus tos pačios dienos vakarą iki 19 val. 3. Vaikų atostogų metu mokslo metų laikotarpiu ieškovas A. Ž. bendrauja su vaikais ne mažiau kaip 1 (vieną) dieną darbo dienomis per savaitę nuo 10 val. iki 19 val. 4. Vaikų vasaros atostogų metu G. Ž. ir A. Ž. vieną nepertraukiamą 15 dienų trukmės laikotarpį liepos mėn. ir vieną nepertraukiamą 15 dienų trukmės laikotarpį rugpjūčio mėn. praleidžia su tėvu A. Ž., kuris vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima pirmą 15 dienų trukmės laikotarpio dieną 10 val. ir sugrąžina paskutinę šio laikotarpio dieną iki 20 val. 5. Ieškovas A. Ž. įpareigojamas ne vėliau, kaip prieš 3 (tris) dienas pranešti SMS žinute arba elektroniniu paštu atsakovei S. Ž. apie ketinimą pasiimti vaikus savaitgaliui (ar negalėjimą to padaryti nustatytu laiku); ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas apie ketinimą pasiimti vaikus darbo dienos vakarui; ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas apie ketinimą pasiimti vaikus vasaros atostogų laikotarpiui. 6. Jei vaikai serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, atsakovė S. Ž. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas apie tai informuoja ieškovą SMS žinute. 7. Jeigu vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose sutampa su ieškovo A. Ž. bendravimo su vaikais dienomis, bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Teismas išaiškino šalims, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko sveikatos būklei, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš ieškovo A. Ž. atsakovei S. Ž. priteisė 156 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vertino, kad nors atsakovė teigia, kad ji netrukdo vaikams bendrauti su tėvu, akivaizdu, kad šalys geranoriškai nesusitaria dėl ieškovo bendravimo su vaikais ir jo dalyvavimo vaikų auklėjime. Akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatytina teismo sprendimu. Teismas vertino, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka negali užtikrinti tinkamai vaikų interesų, todėl nustatė tokią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri atitiktų vaikų interesus. Teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas apie vaikų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą, o už kiekvienos ataskaitos nepateikimą sumokėti 50 Eur baudą yra nepagrįstas, todėl atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-50-344/2016 dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl ataskaitų teikimo, bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - apelianto ieškinį patenkinti visiškai, t. y. patenkinti ir jo reikalavimą dėl ataskaitų teikimo, bei priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti visas jo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė gyvena su niekur nedirbančiu sugyventiniu, dėl ko jis turi pagrindo abejoti, kad jo teikiamą išlaikymą vaikams uzufrukto teise tvarkanti atsakovė naudoja ne išimtinai vaikų interesams, bet jų dalį naudojanti ir savo bei kartu su ja ir vaikais gyvenančio niekur nedirbančio sugyventinio asmeniniams poreikiams tenkinti. Nepilnamečiai vaikai vaikšto netvarkingais bei apdriskusiais rūbais, suplyšusiais ar sezonui nebetinkamais batais.

Nesutinka, su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria buvo vertinta, jog teismas patenkino tik 1/3 dalis apelianto reikalavimų. Teismas, savo sprendimu tenkindamas svarbiausią ir pagrindinį apelianto reikalavimą, dėl kurio jis iš esmės ir kreipėsi į teismą, t. y. dėl jo bendravimo su jo ir atsakovės nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, bei nustatydamas konkrečią apelianto bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais, gyvenančiais su atsakove, tvarką iš esmės taip, kaip prašė apeliantas, atsižvelgiant į šio reikalavimo svarbą, esmę, teismo skirtą šiam reikalavimui nagrinėti posėdžių skaičių ir laiką, kitas aplinkybes, šiuo atveju, manytina, tenkino iš esmės ne mažiau kaip 90 procentų apelianto ieškinio.

Atsakovė S. Ž. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė vaikų išlaikymui gautas lėšas panaudoja ne vaikų interesams. Atsakovė paruošė vaikų poreikių lentelę, kad ieškovas bent įsivaizduotų kokios reikalingos lėšos vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Ieškovas geranoriškai sutiko mokėti vaikų išlaikymui po 115,85 Eur, todėl darytina išvada, kad jis pripažįsta šią sumą, kaip būtiną vaikų poreikių tenkinimui.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų poreikiams skirtos lėšos būtų naudojamas ne jų poreikiams tenkinti. Šeimos gyvenamojoje patalpoje ne kartą lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas bei įvertino vaikų gyvenimo sąlygas ir sprendė, kad atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais bei užtikrina jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje dalyvavusi išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje neišreiškė pritarimo ieškovo reikalavimui įpareigoti atsakovę teikti kas mėnesį ataskaitas apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.

Ieškovas reiškė tris reikalavimus: nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas apie teikiamo išlaikymo vaikams lėšų panaudojimą ir pakeisti išlaikymo mokėjimo tvarką vaikų vasaros atostogų metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais jiems būnant pas tėvą. Šio reikalavimo ieškovas atsisakė ir atsisakymą teismas priėmė. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš ieškovo atsakovei priteistos 156 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo A. Ž. reikalavimas dėl ataskaitų teikimo bei iš dalies tenkintas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pakeista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką patvirtintos jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu pasekmių 2.1.2. punktas, t. y. neskundžia teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių sutarimu, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. Ž.. Santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.2. punktu pareiškėjai susitarė, kad ieškovas, nutraukus santuoką, jo pageidavimu turės teisę, suderinęs su atsakove, bet kada bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų ugdyme, o atsakovė įsipareigojo tam netrukdyti, o 2.2.1. punktu susitarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovas nuo teismo sprendimo, patvirtinančio santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės kiekvienam jų skirs po 115,85 Eur kas mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovui atsisakius reikalavimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.2. punkto pakeitimo, byla šioje dalyje nutraukta.

Dėl ataskaitų teikimo

Ieškovas prašo papildyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014 nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką patvirtintos bylos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.2. punktą nuostata, jog „atsakovė kas mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 dienos įpareigojama siųsti ieškovui registruotu laišku arba elektroniniu paštu ataskaitą apie nepilnamečių vaikų išlaikymui iš jo gautų lėšų panaudojimą, pagrįstą kvitais, sąskaitomis ir kt. rašytiniais įrodymais, o nepateikus tokios ataskaitos, sumokėti ieškovui 50 Eur dydžio baudą už kiekvienos ataskaitos nepateikimą.“

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. CK 3.185 straipsnio 1 dalis numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu. Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. CK 3.185 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis.

CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį.

Apeliantas išlaikymo panaudojimo ataskaitų būtinumą grindžia tuo, kad atsakovė gyvena su niekur nedirbančiu sugyventiniu, dėl ko jis turi pagrindo abejoti, kad jo teikiamą išlaikymą vaikams uzufrukto teise tvarkanti atsakovė naudoja ne išimtinai vaikų interesams, bet jų dalį naudojanti ir savo bei kartu su ja ir vaikais gyvenančio niekur nedirbančio sugyventinio asmeniniams poreikiams tenkinti. Teigia, kad nepilnamečiai vaikai vaikšto netvarkingais bei apdriskusiais rūbais, suplyšusiais ar sezonui nebetinkamais batais. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų. Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio apeliantas neginčija, t. y. sutinka, kad kiekvienam vaikui iš abiejų tėvų skiriama po 115,85 Eur per mėnesį suma yra būtina vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovė paruošė bylai vaikų poreikių paskaičiavimą ir sudarė lentelę, kad ieškovas bent įsivaizduotų kokios reikalingos lėšos vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, pateiktoje lentelėje nurodyti tik patys būtiniausi vaikų poreikiai ir jiems patenkinti reikalingos lėšos. Nėra ginčo dėl to, kad vaikų buitimi, jiems tenkančia mokesčių dalimi, maistu, apranga, avalyne, rūpinasi atsakovė.

Pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodė, kad neturi duomenų, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi bylos šalių vaikais, todėl ataskaitų apie gauto iš apelianto išlaikymo panaudojimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi aplinkybė, jog atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais, kartu ir tai, kad tinkamai naudoja vaikams skirtą išlaikymą jų poreikių tenkinimui, yra įrodyta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija byloje, tuo tarpu priešingos aplinkybės byloje neįrodytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad vaikams priteistas išlaikymo dydis (115,85 Eur) skirtas tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, kad byloje nėra duomenų dėl netinkamo vaikams skirto išlaikymo panaudojimo, atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti ieškovę kiekvieną mėnesį pateikti ataskaitą apie su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas, kadangi toks reikalavimas yra perteklinis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nesutinka, su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria buvo vertinta, jog teismas patenkino tik 1/3 dalis apelianto reikalavimų, kadangi bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas sudaro 90 procentų ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija šį argumentą laiko nepagrįstu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis reiškė tris reikalavimus: 1. nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, 2. įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas apie teikiamo išlaikymo vaikams lėšų panaudojimą, 3. pakeisti išlaikymo mokėjimo tvarką vaikų vasaros atostogų metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais jiems būnant pas tėvą (šio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu atsisakė). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo teisę į 1/3 dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (427 Eur), o atsakovės teisę į 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (583 Eur), kadangi ieškovas vieno iš savo reikalavimų atsisakė, o vienas reikalavimas buvo atmestas. Atsakovė prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikia jas pagrindžiančius duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas ir jo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovės S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.