Telšių apylinkės teismo sprendimas

pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką patvirtintos jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2.1.2. punkte nustatytą ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais – dukra G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką nustatant ieškovo teisę, pranešus apie tai atsakovei žodžiu, telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir pan., t. y. bet kokia forma, prieš dvi dienas, bendrauti su šiais vaikais ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., taip pat pasirinktinai vieną vakarą per savaitę darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 20.00 val., be to, vaikų vasaros atostogų metu kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienomis ir rugpjūčio mėnesio 1-15 dienomis nuo pirmosios dienos 10.00 val. iki paskutinės dienos 20.00 val., ieškovui pasiimant vaikus iš atsakovės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir į tą pačią vietą juos sugrąžinant. pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką bei patvirtinant jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2.1.2. punktą ir nustatyti, kad ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui, išskyrus kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesius, kiekvienam jų skirs po 400 Lt (115,85 Eur) į mėnesį, be to, papildyti šį punktą nuostata, jog „Atsakovė kas mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 dienos įpareigojama siųsti ieškovui registruotu laišku arba elektroniniu paštu ataskaitą apie nepilnamečių vaikų išlaikymui iš jo gautų lėšų panaudojimą, pagrįstą kvitais, sąskaitomis ir kt. rašytiniais įrodymais, o nepateikus tokios ataskaitos, sumokėti ieškovui 50 Eur dydžio baudą už kiekvienos ataskaitos nepatenkinimą.“ priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo ieškinį motyvavo tuo, kad po santuokos nutraukimo atsakovė su nepilnamečiais vaikais ieškovui leidžia bendrauti tik epizodiškai arba įvairiais būdais trukdo tėvo ir vaikų bendravimui. Atsakovė ignoruoja ieškovo prašymus pasimatyti su vaikais, sistemingai meluoja, neatsiliepia į skambučius bei draudžia vaikams atsiliepti. Vaikams girdint atsakovė įžeidinėja ieškovą, demonstruoja nepagarbą jo atžvilgiu. Ieškovas visada stengiasi iš anksto suderinti su atsakove susitikimus su nepilnamečiais vaikais, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, trukdo ieškovui bendrauti su vaikais, todėl nevykdo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo. Pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. ieškovas su skundu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, stengiantis nukreipti vaikus prieš ieškovą, tačiau atsakovė į skundus nereaguoja. Ieškovas mano, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-715/2014 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra nustatyta nekonkreti ieškovo bendravimo tvarka su jo nepilnamečiais vaikais, todėl ją būtina keisti, t. y. sukonkretizuoti, kad ieškovui būtų realiai užtikrintos bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais galimybės.

Išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiais nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir kitų ieškinio reikalavimų išvadoje pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiais nepilnamečiais vaikais – A. Ž. ir G. Ž. yra tikslingas. Ieškovo siūloma konkreti bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, todėl ji iš dalies keistina. Išvadoje pažymėjo, kad poreikio taikyti adaptacinį laikotarpį, nustatant vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką nėra pagrindo. Siūloma nustatyti ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį skyriumi gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais, parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 16.00 – 17.00 val. sekmadienio vakaro. Atsižvelgiant į vaikų interesus, griežtai nereglamentuoti kuris mėnesio savaitgalis turi būti praleidžiamas tėvo su vaikais. Išvadoje siūloma nustatyti, kad vaikų tėvas su vaikais bendrauja ne mažiau kaip 2 vakarus pasirinktinai per mėnesį, darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Bendrauja su vaikais tomis savaitės dienomis, kurios savaitgalis nebus praleidžiamas kartu su tėvu. Taip pat siūlo papildyti tėvo ir vaikų bendravimo grafiką nustatant, kad tėvas su vaikais bendrauja pasirinktinai vieną vakarą per savaitę darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 20.00 val. vaikų atostogų metu. Vaikų vasaros atostogų laikotarpiu nustatyti nepertraukiamų dienų skaičių ar minimalų dienų skaičių, kurias vaikai turi praleisti su tėvu vasaros atostogų metu, šalims leidžiant laisvai pasirinkti laikotarpius, derinant prie tėvo atostogų, laisvadienių ir panašiai. Tokiu būdu būtų pasiekiamas naudingas ir produktyvus tėvo ir vaikų bendravimas. Vaiko teisių apsaugos skyrius nepalaiko ieškovo reikalavimo nemokėti išlaikymo nepilnamečiams vaikams laikotarpiu, kai vaikai atostogų metu nepertraukiamai gyvens tėvo namuose jo priežiūroje. Dėl įpareigojimu atsakovei teikti ataskaitas apie panaudotas vaikų išlaikymui skirtas lėšas prašė spręsti teismo nuožiūra, nes apie netinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų neturi.

Ieškovui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Abu tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nors atsakovė teigia, kad ji netrukdo vaikams bendrauti su tėvu, tačiau akivaizdu, kad šalys geranoriškai nesusitaria dėl ieškovo bendravimo su vaikais ir jo dalyvavimo vaikų auklėjime Akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus. Iš teismui pateiktų dokumentų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovė iš esmės neprieštarauja ieškovo bendravimui su jų nepilnamečiais vaikais, tačiau esant įtemptiems tarpusavio santykiams, jiems nepavyksta susitarti. Atsakovė teigia, jog ieškovas ją įžeidinėja, konfliktuoja, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas, nėra stebimas ar kitaip globojamas atitinkamų vaiko teises ginančių institucijų, jų įspėtas dėl netinkamo elgesio su vaikais ar pan. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, stengiasi nuteikti nepilnamečius vaikus prieš jų tėvą ar trukdo jiems bendrauti, vaikams matytis su tėvu. Siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, vaikų nuomonę dėl ieškovo reikalavimų, buvo pasitelkta tiek vaikų teises ginančio Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek Šiaulių apygardos teismo teritorijoje dirbančios psichologės pagalba. Buvo išklausyta vaikų nuomonė dėl bendravimo su ieškovu tvarkos nustatymo. Nepilnametė G. Ž. išreiškė norą bendrauti su tėvu. Ji nurodė, kad ankstesnis bendravimas su tėvui jai buvo pakankamas. Konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas jai nepatinka, nes ji pati norėtų susitarti su tėčiu, kurį savaitgalį su juo praleis. Mergaitė nurodė, kad bendrauti su tėčiu nori tik tada, kada gali ji pati, o ne tada kada nori tėvas. Nepilnametis A. Ž. bendravimo metu su specialistais išreiškė didelį norą bendrauti su tėvu, tačiau jo nuomone tėvas turėtų iš anksto jį įspėti apie susitikimus, apie planuojamą veiklą. Tokį pat pageidavimą išreiškė ir G. Ž..

1. Ieškovas A. Ž. metų porinių savaičių penktadieniais pasiima dukrą G. Ž. ir sūnų A. Ž. iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir sugrąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val., o laikotarpiu nuo gegužės iki spalio mėn. sugrąžina vaikus iki 20 val. Ieškovui dėl svarbių priežasčių savaitgalį negalėjus pasimatyti ir bendrauti su vaikais pagal nustatytą grafiką, savaitgalinis tėvo pasimatymas su vaikais gali būti perkeltas į artimiausią savaitgalį.

2. Ieškovas A. Ž. metų neporinėmis savaitėmis pasiima dukrą G. Ž. ir sūnų A. Ž. iš jų gyvenamosios vietos 1 (vieną dieną) nuo 17 val. ir sugrąžina vaikus tos pačios dienos vakarą iki 19 val.

3. Vaikų atostogų metu mokslo metų laikotarpiu ieškovas A. Ž. bendrauja su vaikais ne mažiau kaip 1 (vieną) dieną darbo dienomis per savaitę nuo 10 val. iki 19 val.

4. Vaikų vasaros atostogų metu G. Ž. ir A. Ž. vieną nepertraukiamą 15 dienų trukmės laikotarpį liepos mėn. ir vieną nepertraukiamą 15 dienų trukmės laikotarpį rugpjūčio mėn. praleidžia su tėvu A. Ž., kuris vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima pirmą 15 dienų trukmės laikotarpio dieną 10 val. ir sugrąžina paskutinę šio laikotarpio dieną iki 20 val.

5. Ieškovas A. Ž. įpareigojamas ne vėliau, kaip prieš 3 (tris) dienas pranešti SMS žinute arba elektroniniu paštu atsakovei S. Ž. apie ketinimą pasiimti vaikus savaitgaliui (ar negalėjimą to padaryti nustatytu laiku), ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas apie ketinimą pasiimti vaikus darbo dienos vakarui; ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas apie ketinimą pasiimti vaikus vasaros atostogų laikotarpiui.

6. Jei vaikai serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, atsakovė S. Ž. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas apie tai informuoja ieškovą SMS žinute.

7. Jeigu vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose sutampa su ieškovo A. Ž. bendravimo su vaikais dienomis, bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

Dėl ataskaitų teikimo.

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę kas mėnesį ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 dienos siųsti ieškovui registruotu laišku arba elektroniniu paštu ataskaitą apie nepilnamečių vaikų išlaikymui iš jo gautų lėšų panaudojimą, pagrįstą kvitais, sąskaitomis ir kitai rašytiniais įrodymais, o nepateikus tokios ataskaitos, sumokėti ieškovui 50 Eur baudą už kiekvienos ataskaitos nepateikimą. Atsakovė nesutinka su tokiu ieškovo reikalavimu, motyvuodama tuo, kad laiką kurį galėtų skirti vaikams, ji turės ruošti ataskaitas.