Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys D. L., bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė L. N., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog bankas nesupažindino jo su kreditavimo sąlygomis, nesidomėjo jo gaunamomis pajamomis. Nurodė, jog tuo metu, kai sudarė sandorį, pajamos buvo pakankamos, jis dirbo jūreiviu, dirbo uoste, be to, vertėsi automobilių remonto verslu. Taip pat nurodė, jog apie 2010 m. gavo pranešimą, jog pagal kredito sutartį nėra mokamos palūkanos, areštuotas jo turtas. Kreipėsi į teismą dėl ištuokos. Tuo metu, kai vyko teismo procesas, pareiškėjas jau nebedirbo. Pragyveno iš aviacinės veiklos. Nurodė, jog jo aviacinė veikla susideda iš daug pakraipų – jis pilotas instruktorius. Paaiškino, jog kaip instruktorius gaudavo pajamas, vieno piloto apmokymas kainavo apie 3 000 Lt (868,86 Eur). Šia veikla užsiima iki šiol. Nurodė, jog dėl stiprių išgyvenimų prarado sveikatą, gydėsi. Paaiškino, jog po 2011 m. slaugė sergančią motiną, tada nedirbo, jam padėjo sesuo. Motiną slaugė kol ji mirė 2015 m. Nurodė, jog gyveno iš santaupų, draugai padėdavo, kolegos, už atliktus darbo atsiskaitydavo pinigais. Nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, 2016 m. gruodžio mėn. parduotas iš varžytynių už 93 000 Eur, tačiau pareiškėjas apskundė antstolės veiksmus. Paaiškino, jog šiuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gauna 400 Eur/mėn., laisvu metu dirba aerodrome, prisiduria apie 200-300 Eur. Nurodė, jog ieško geriau apmokamo darbo, giminaičiai siūlė atvykti į Norvegiją dirbti vilkiko vairuotojo. Paaiškino, jog nežino skolų antstolei L. N., B. T., VMI prie LR FM kilmės, iš skolos, paaiškinti negali. Nurodė, jog sveikatos problemų neturi. Paaiškino, jog yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą – jis jūreivis laivo mechanikas, taip pat yra pilotas instruktorius. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006 m. spalio 26 d. D. L. (pareiškėjo sutuoktinė) ir AB bankas Snoras sudarė paskolos sutartį Nr. 031-47306, kuria D. L. suteiktas 300 000 Lt (86 866,01 Eur) kreditas vartojimo reikmėms (b. l. 7-13, 65-71), prievolės įvykdymui užtikrinti bankui turėjo būti įkeistas dviejų aukštu su garažu ir rūsiu gyvenamasis namas bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bei sudaryta laidavimo sutartis paskolos sumai visam paskolos galiojimo terminui. 2006 m. spalio 26 d. A. L. su AB bankas Snoras sudarė laidavimo sutartį Nr. L 031-47306 prie kredito sutarties Nr. 031-47306, kuria pareiškėjas įsipareigojo solidariai su D. L. atsakyti už skolininkės D. L. įsipareigojimų bankui neįvykdymą, kredito negrąžinimą, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių ir kitų privalomų mokėti pagal kredito sutarties sąlygas sumų, įmokų nemokėjimą savo lėšomis bei kitu laiduotojui priklausančiu turtu (b. l. 14-16, 72-74).

2012 m. balandžio 20 d. nutraukta pareiškėjo ir jo sutuoktinės D. L. santuoka (b. l. 20). Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1150-618/2011 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovo A. L. ieškinį ir atsakovės D. L. priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą, iš pareiškėjo sutuoktinei priteisė piniginę kompensaciją, pareiškėjo ir sutuoktinės prievolę AB bankas Snoras pagal 2006 m. spalio 26 d. paskolos sutartį bei laidavimo sutartį po santuokos nutraukimo pripažino solidaria pareiškėjo ir D. L. prievole, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 144-153). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu.

Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35), nekilnojamojo turto – pastato vidutinė rinkos vertė 2006 m. spalio 25 d. sudarė 145 756 Eur, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2006 m. rugsėjo 15 d. duomenimis sudarė 23 239 Eur, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis. Pareiškėjui taip pat priklauso ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37). VĮ Regitra duomenimis, pareiškėjo vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b. l. 38). Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis, jog jam priklauso orlaivis – motoskraidyklė (orlaivio reg. data 1998 m. rugsėjo 30 d.) (b. l. 57).

Turto arešto aktu registro duomenimis, registre yra įregistruoti turto arešto aktai pareiškėjo turtui – 2008 m. gruodžio 4 d. turto areštas gyvenamajam namui bei žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), ½ daliai garažo, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonei Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonei O2-DCF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2009 m. vasario 23 d. turto areštas orlaiviui – motoskraidyklei; 2009 m. liepos 14 d. turto areštas hipotekos kreditoriaus naudai, kuriuo areštuotas įkeistas turtas; 2012 m. gegužės 29 d. turto arešto aktas transporto priemonei Toyota Carina, valst Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonei, valst. Nr. RL419, ½ dalies garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-28).

Remiantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažyma, pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 17 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku (b. l. 21). VSDFV Klaipėdos skyrius duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nedirbo (b. l. 22). Pareiškėjas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, mechaniko – vairuotojo profesiją (b. l. 159-160). Nuo 1992 m. iki 2007 m. (imtinai) vertėsi transporto priemonių pirkimo – pardavimo veikla (b. l. 163-190). Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. (b. l. 191-194) dalyvavo sportinėse varžybose ir parodomuosiuose skrydžiuose pagal Sportinės veiklos rėmimo ir prekės ženklo reklamos sutartis. Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2009 m. (imtinai) turėjo sveikatos sutrikimų (b. l. 197-199).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Dėl pareiškėjo mokumo

Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibūdinamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo FABĮ prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, 2016 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų, remiantis pareiškime pateiktais duomenimis, pareiškėjo solidarioji skola B AB bankas Snoras sudaro 80 243,33 Eur, įsiskolinimas D. L. – 23 893,65 Eur, antstolei L. N. – 5 000 Eur, antstolei B. T. – 100 Eur, valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM – 152,68 Eur (b. l. 56).

Byloje ginčo dėl nurodytų aplinkybių nėra, todėl jos vertintinos nustatytomis (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai susideda tiek iš pareiškėjo asmeninių įsipareigojimų kreditoriams, tiek iš solidariųjų prievolių. Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Į šias aplinkybes atsižvelgtina nustatant, ar pareiškėjo finansinė būklė tenkina FABĮ 2 straipsnio 2 dalies kriterijus.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). 2016 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 644 nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtintas minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis yra 380,00 Eur. Tokiu būdu pareiškėjo pradelsti skoliniai įsipareigojimai turi viršyti 9500 Eur sumą (25*380,00 Eur). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjo A. L. pradelsti skoliniai įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 109 389,66 Eur sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pateikė duomenis, jog jam priklauso orlaivis – motoskraidyklė. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertę, t. y. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše, nurodyta turto verte, nustatyta, jog pareiškėjui priklausančio turto – gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė sudarė apie 168 995 Eur (145 756 Eur vertės gyvenamasis namas bei 23 239 Eur vertės žemės sklypas (2006 m. duomenimis). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendime nurodyta, jog gyvenamojo namo vertė siekia apie 92 678,41 Eur, o žemės sklypo – apie 28 962 Eur. Be to, pareiškėjui priklauso orlaivis, kurio vertė 2011 m. rugsėjo 20 sprendime nurodyta 1 494,64 Eur. Pareiškėjas kitų duomenų apie turto vertę nepateikė, byloje esančių duomenų neginčijo. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyvenamasis namas 2016 m. gruodžio mėn. iš varžytynių parduotas už 93 000 Eur, tačiau dėl šių veiksmų yra paduotas skundas. Tokiu būdu įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, nustatyta, jog pareiškėjo turimo turto vertė sudaro apie 95 000 Eur. Pareiškėjas nurodė, jog dirba, jo pajamos sudaro apie 400 Eur/mėn., jis taip pat papildomai iš veiklos aerodrome gauna apie 200-300 Eur, išlaikytinių neturi, būtiniesiems poreikiams tenkinti prašo patvirtinti 200 Eur/mėn. sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai viršija jo turimo turto vertę. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo turtą, gaunamas pajamas, taip pat galimybes dirbti, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Vien aplinkybė, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija įstatymo nustatytą dydį, taip pat tai, kad pareiškėjas šiuo metu gauna nedideles pajamas, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis, bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas, net ir gaudamas minimalias pajamas, neturės galimybės per protingą laiko tarpą padengti skolinius įsipareigojimus, kurie liktų nepadengti iš pareiškėjui priklausančio turto. Bylos duomenys patvirtina, jog iš pareiškėjo gaunamų pajamų atskaičius būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas lėšas, likusios pajamos (200 Eur darbo užmokesčio, taip pat iš veiklos aerodrome gautos pajamos), gali būti skiriamos kreditorių reikalavimams dengti, o skolinius įsipareigojimus pareiškėjas galėtų padengti per įstatyme įtvirtintą protingą terminą (5-7 metus), pažymint, jog kitoks bylos aplinkybių vertinimas nagrinėjamu atveju pažeistų FABĮ įtvirtintą tikslą bei neatitiktų skolininko bei jo kreditorių interesų pusiausvyros principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog pareiškėjas yra nemokus, nėra pagrindo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Dėl pareiškėjo sąžiningumo

FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto paskirtis yra atkurti tik sąžiningo fizinio asmens mokumą, todėl vertinti asmens gebėjimą vykdyti prisiimtas prievoles būtina itin atidžiai. Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą subjektine teise – atsisakymas ją ginti (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalis nustato atvejus kada teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nedirbo. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymoje, kurią teismui pateikė pareiškėjas, nurodyta, jog A. L. bendrovėje pradeda dirbti nuo 2017 m. kovo 17 d. A. L. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2017 m. kovo 20 d.(b. l. 2). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2011 m. skolinių įsipareigojimų didžiausiam kreditoriui nedengė, nurodė, jog nedirbo, kadangi slaugė motiną iki pat jos mirties 2015 m. Tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad slaugė sergantį asmenį, nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Duomenų, kokia veikla pareiškėjas užsiėmė po 2015 m., pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kurie ribotų pareiškėjo galimybes dirbti, ar ieškoti geriau apmokamo darbo. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog sveikatos problemų neturi, turi galimybę išvykti dirbti užsienio valstybėje, laisvu laiku iš aviacinės veiklos gauna apie 200-300 Eur. Pareiškėjas yra įgijęs mechaniko kvalifikaciją, turi piloto licenciją. Taigi byloje nustatytos aplinkybes sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, ją keisti, susirasti geriau apmokamą darbą ir uždirbti didesnes pajamas, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas tolesniam asmens elgesiui keisti. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių - pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, elgesį, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą. Iš pareiškimo turinio teismas negali spręsti, kaip ir kokiu būdu pareiškėjas ketina vykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kokio bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlo administruoti jo bankroto procesą, kokio dydžio administravimo išlaidos susidarys, nors pareiškime šiuos duomenis pateikė. Be to, pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip susidarė jo įsiskolinimai kreditoriams VMI prie LR FM, antstolėms, nors jam buvo sudarytos sąlygos pateikti teismui šiuos, bei kitus, bankroto bylai reikšmingus, duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos nedirbo, skolinių įsipareigojimų nevykdė, o įsidarbino prieš pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, duomenų, jog pareiškėjas negalėjo dirbti, vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams dėl objektyvių priežasčių, byloje nėra. Pareiškėjo pasyvus elgesys turėjo įtakos pareiškėjo finansinės būklės pablogėjimui, galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus mažėjimui ir/ar jų nebuvimui. Toks pareiškėjo elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkto numatytiems pagrindams, įvertinus tai, kad iš byloje esančių duomenų teismas negali konstatuoti, jog pareiškėjas yra nemokus ir jo padėtis kritinė, pasyvus pareiškėjo elgesys sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti pakankamu pagrindu atleisti nuo savo skolinių įsipareigojimų vykdymo, byloje nenustačius objektyvių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo pasyvumą nevykdant skolinių įsipareigojimų, atsisakytina pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjui, ir neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjo, kaip skolininko, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. L. pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. L. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti A. L. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.