- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- eB2-1659-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00429-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Akmuva
- Kreditorius
- EDS Invest 2, Egidijaus Jurkevičiaus įmonė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Empirija
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. B. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. B. pateikė teismui skundą, kuriame prašo pripažinti 2020 m. birželio 9 d. BUAB „Akmuva“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 1 ir 2 klausimus negaliojančiais ir priimti tokius sprendimus – leisti BUAB „Akmuva“ toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir nepripažinti BUAB „Akmuva“ likviduojama. Nurodo, kad administratorius pranešime dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo pažymėjo, jog BUAB „Akmuva“ nuo bankroto bylos iškėlimo pradžios yra gavusi 93 455,57 Eur pajamų, o jos sąnaudos sudaro 101 252,70 Eur, taigi bendrovė patyrė 7 797,13 Eur nuostolį. Tame pačiame pranešime nemokumo administratorius taip pat nurodė, kad bendrovės banko sąskaitoje yra 7 824,92 Eur suma, gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai) sudaro 18 018,80 Eur, o mokėtinos sumos (kreditoriniai įsipareigojimai) sudaro 16 207 Eur. Taigi pareiškėjai kyla abejonių, ar nemokumo administratorius pateikė visą objektyvią informaciją dėl bendrovės vykdytos veiklos, ar jo pateikti skaičiai yra teisingi. Neatmestina galimybė, kad administratorius gali būti suklydęs ir prie bendrovės sąnaudų priskyręs tam tikras sumas, kurios buvo patirtos ne iš bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Bendrovė net ir po bankroto bylos iškėlimo per visą karantino laikotarpį nebuvo nutraukusi savo veiklos, veiklą vykdo, buvo išsaugoti darbuotojai, todėl labai tikėtina, kad iš vykdomos veiklos tikrai būtų galima pradėti po truputį padenginėti bendrovės kreditorinius reikalavimus. Kadangi bendrovėje dirba apie 18 metų, mano, kad šiuo metu bendrovės veikla tikrai nėra nuostolinga, o bendrovė gauna pajamų, kurios yra pagrindas dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo. Bendrovė turi labai daug kreditorių, tačiau su daugeliu iš jų vyksta derybos, kad būtų sumažinti kreditoriniai reikalavimai ar būtų sutarta per atitinkamą laikotarpį sumokėti jų reikalavimus. Bendrovė neturi turto tiek, kad galima būtų patenkinti bent pusės kreditorių reikalavimus, todėl iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos yra galimybės pradėti tenkinti kreditorių reikalavimus. Priimti kreditorių susirinkimo sprendimai pažeidžia darbuotojų interesus, ko pasėkoje darbuotojų likę kreditoriniai reikalavimai tikrai nebus patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) R. A., I. C., J. D., J. D., D. E., D. M., V. N., J. R., M. S., E. S., R. V. atsiliepimais į skundą prašo jį tenkinti ir nurodo, kad kreditoriai, balsavę „už“ administratoriaus pasiūlytus nutarimų projektus, buvo suklaidinti informaciniame pranešime pateiktų skaičių, iš kurių nebuvo realios galimybės vertinti įmonės vykdytos veiklos po bankroto iškėlimo finansinės būklės, t. y. gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų bei kaupiamų lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad administratorius informavo, jog bendrovės turimų piniginių lėšų likutis ūkinės veiklos banko sąskaitoje yra 7 824,92 Eur, mokėtinos sumos sudaro 16 207 Eur, artimiausio mėnesio numatomos 11 704 Eur, bendrovei trūksta 20 086,08 Eur lėšų veiklos vykdymui. Vadinasi, ūkinė komercinė veikla yra nuostolinga. Ūkinės komercinės veiklos vykdymas gali padidinti kreditorių reikalavimus, jei nebus sėkmingas, t. y. pažeis skirtingų eilių kreditorių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas konkretus ūkinės komercinės veiklos planas su konkrečiomis apskaičiuotomis pajamomis ir išlaidomis. Administratorius pateikė tik bendrus duomenis, kurie rodo ūkinės komercinės veiklos nuostolį. Tokia nuostolinga veikla yra nenaudinga bendrovei ir jos kreditoriams.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad nemokumo administratorius savo pasiūlymą priimti ginčijamą nutarimą grindė tuo, kad bankrutuojanti bendrovė dirba nuostolingai – per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo patyrė 7 824,92 Eur nuostolį. Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą administratorius kreditoriams pateikė informaciją, kad piniginių lėšų likutis įmonės ūkinės veiklos banko sąskaitose yra 7 824,92 Eur, mokėtinos sumos – 16 207 Eur, artimiausiu metu numatomos mokėtinos sumos – 11 704 Eur, taigi bendrovei trūksta 20 086,08 Eur. Administratoriaus pateikti duomenys yra pakankami konstatuoti aplinkybei, kad bankrutuojanti įmonė ne tik nemažina kreditorių reikalavimų sumos, bet atvirkščiai – ją didina. Akivaizdu, kad sprendimas tęsti nuostolingą ūkinę komercinę veiklą būtų nenaudingas nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams. Dėl nurodytų priežasčių 2020 m. birželio 9 d. BUAB ,,Akmuva“ kreditorių susirinkime įmonės kreditoriai priėmė nutarimą pritarti administratoriaus pasiūlymui nutraukti BUAB ,,Akmuva“ ūkinę komercinę veiklą. Nemokumo administratorius pasiūlymą dėl įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos nutraukimo jau buvo pateikęs 2020 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimui, motyvuodamas tuo, kad įmonės surenkamų piniginių lėšų nepakanka visoms išlaidoms (sąnaudoms) ir siūlė sprendimo dėl veiklos nutraukimo nepriėmimo atveju skirti 15 000 Eur tarpinį finansavimą, tačiau kreditoriai nepritarė tokiems administratoriaus pasiūlymams. Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo nutarta pripažinti BUAB „Akmuva“ likviduojama dėl bankroto ir siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą, teisėtas ir pagrįstas, kadangi šiuo atveju per 3 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinti BUAB „Akmuva“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos (2019 m. lapkričio 29 d.) nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį, taip pat nei nemokumo administratorius, nei kreditorių susirinkimas su motyvuotu prašymu nesikreipė į teismą dėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino pratęsimo. Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, BUAB „Akmuva“ kreditoriai priėmė sprendimą netęsti vykdomos įmonės ūkinės komercinės veiklos, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai.
Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest 2“ atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad administratoriaus pranešime dėl kreditorių susirinkimo nurodyta, jog susirinkimo sušaukimo dienos duomenimis bendrovė po bankroto bylos iškėlimo yra pardavusi prekių ir paslaugų 93 455,57 Eur sumai bei patyrusi 101 252,70 Eur sąnaudų. Įvertinus tai, kad bendrovės turimų piniginių lėšų likutis ūkinės veiklos banko sąskaitose informacijos teikimo dienai buvo 7 824,92 Eur, o mokėtinos sumos – 16 207 Eur bei artimiausio mėnesio numatomos išlaidos 11 704 Eur, trūkstamų lėšų, skirtų vykdyti ūkinę komercinę veiklą, suma sudarė 20 086,08 Eur. Vertinant pateiktą informaciją darytina išvada, kad bendrovės tęsiama ūkinė komercinė veikla negeneruoja pakankamai pajamų net iš tokios veiklos atsiradusių (atsirandančių) išlaidų (einamieji mokėjimai / mokesčiai, atlyginimai darbuotojams, administratoriaus atlyginimas už vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir kt.) padengimui, jau nevertinant tokios veiklos pelningumo, kuris sąlygotų šios veiklos tęstinumo tikslą – kreditorių reikalavimų mažinimą. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, jog tikėtina, kad iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos tikrai būtų galima pradėti po truputį padenginėti bendrovės kreditorinius reikalavimus, neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstas jokiais finansiniais paskaičiavimais, sudarančiais pagrindą tokiai išvadai.
Suinteresuoto asmens UAB „Akmuva“ nemokumo administratorius M. K. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad tęsiant bendrovės veiklą buvo susiduriama su nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, darbuotojais bei veiklos sąnaudų padengimui, jau nekalbant apie tai, kad iš veiklos būtų dengiami kreditoriniai reikalavimai. Be to, veiklos vykdymo metu visiškai nebuvo sprendžiamas taikos sutarties sudarymo klausimas – per visą laikotarpį į administratorių nesikreipė joks asmuo, norintis investuoti į bendrovę. Kadangi apyvartinių lėšų trūkumas su kiekvienu mėnesiu darėsi vis opesnis, tai yra generuojamo pinigų srauto nepakako einamosioms išlaidoms apmokėti, nekalbant apie kreditorinių reikalavimų dengimą, administratorius 2020 m. birželio 9 d. trečią kartą sušaukė kreditorių susirinkimą dėl bendrovės veiklos nutraukimo arba tarpinio finansavimo užtikrinimo. Administratorius pranešime nurodė, kad neišsprendus siūlomo tarpinio finansavimo klausimo, jis bus priverstas kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos nutraukimo, jos pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nepaisant kreditorių sprendimo tęsti veiklą. Šiuo atveju buvo priimtas kreditorių nutarimas nutraukti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, pripažinti bendrovę likviduojamą dėl bankroto ir siūlyti teismui taikyti likvidavimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Akmuva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi nutartis dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Akmuva“ iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo patikslintas. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Akmuva“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
2020 m. birželio 9 d. BUAB „Akmuva“ kreditorių susirinkimui nemokumo administratorius pateikė pasiūlymus 1-uoju darbotvarkės klausimu – priimti sprendimą nutraukti ūkinę komercinę veiklą; 2-uoju darbotvarkės klausimu – pripažinti BUAB „Akmuva“ likviduojama dėl bankroto ir siūlyti teismui įmonei taikyti likvidavimo procedūrą. Kreditorių susirinkimas balsų dauguma (88,04 proc.) 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais nutarė priimti sprendimą nutraukti ūkinę komercinę veiklą ir pripažinti BUAB „Akmuva“ likviduojama dėl bankroto ir siūlyti teismui įmonei taikyti likvidavimo procedūrą.
Pareiškėja V. B. nesutinka su 2020 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkime 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais priimtais sprendimais, dėl ko pateikė teismui skundą.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas tokių pažeidimų taip pat nenustatė, todėl spręstina, kad kreditorių susirinkimo procedūros nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, toliau spręstina dėl pareiškėjos ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja V. B. skundžia 2020 m. birželio 9 d. įvykusiame kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą, kuriuo nutarta nutraukti ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėja nurodo, kad nemokumo administratoriaus pateikti duomenys apie bendrovės pajamas ir sąnaudas iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos kelia pagrįstų abejonių. Neatmestina galimybė, kad administratorius gali būti suklydęs ir prie bendrovės sąnaudų priskyręs tam tikras sumas, kurios buvo patirtos ne iš bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Bendrovė net ir po bankroto bylos iškėlimo per visą karantino laikotarpį nebuvo nutraukusi savo veiklos, veiklą vykdo, buvo išsaugoti darbuotojai, todėl labai tikėtina, kad iš vykdomos veiklos tikrai būtų galima pradėti po truputį padenginėti bendrovės kreditorinius reikalavimus.
Pagal JANĮ 63 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ūkinės komercinės veiklos tęsimas bankrutuojančioje įmonėje galimas tik tada, kai, remiantis nemokumo administratoriaus pateikta informacija apie esamas ir įmonės prognozuojamas pajamas ir išlaidas, kreditorių susirinkime konstatuojamas akivaizdus įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pelningumas. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimo susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Tik nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po bankroto bylos UAB „Akmuva“ iškėlimo bendrovė ir toliau tęsė ūkinę komercinę veiklą, kadangi bendrovės savininkas išreiškė norą bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. Nemokumo administratoriui negavus jokio konkretaus pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo, o bendrovei susiduriant su nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, darbuotojais bei veiklos sąnaudų padengimui, administratorius jau 2020 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui pateikė pasiūlymą 3-uoju darbotvarkės klausimu – priimti sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo. Tačiau kreditoriai priėmė sprendimą atidėti ūkinės komercinės veiklos klausimo svarstymą. Kadangi apyvartinių lėšų trūkumo problema nebuvo išspręsta, taip pat negavus jokių pasiūlymų dėl sutarties sudarymo bankroto byloje, administratorius 2020 m. kovo 24 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame dar kartą kreditoriams teikė pasiūlymą dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos nutraukimo, taip pat į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl tarpinio veiklos finansavimo (15 000 Eur tarpinis finansavimas iš kreditorių įnešamų lėšų, proporcingai patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiui), nepritarus administratoriaus pasiūlymui dėl bendrovės veiklos nutraukimo. Tačiau kreditoriai nepritarė bendrovės veiklos nutraukimui, be to, kreditoriai, balsavę prieš veiklos nutraukimą, balsavo ir prieš tarpinio finansavimo suformavimą. Nemokumo administratorius 2020 m. birželio 9 d. trečią kartą sušaukė kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukė klausimus dėl bendrovės veiklos nutraukimo arba tarpinio finansavimo užtikrinimo. Minėtame kreditorių susirinkime kreditoriai 1-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą nutraukti bendrovės ūkinę komercinę veiklą.
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nemokumo administratorius buvo įpareigotas iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikti teismui duomenis apie gautas pajamas ir turėtas išlaidas BUAB „Akmuva“ vykdant ūkinę komercinę veiklą laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. gegužės 31 d.
Nemokumo administratorius teismo nustatytu terminu pateikė pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. gegužės 31 d. BUAB „Akmuva“ gavo 99 441,84 Eur pajamų, pagal PVM sąskaitas faktūras bei pridedant administratoriui patvirtintą atlyginimą patyrė 22 420,52 Eur sąnaudų, 141 117,63 Eur darbo užmokesčio sąnaudų (iš viso 163 538,15 Eur sąnaudų). Taigi iš nemokumo administratoriaus pateiktų finansinių duomenų matyti, kad bendrovės tęsiama ūkinė komercinė veikla negeneravo pakankamai pajamų iš tokios veiklos atsiradusioms išlaidoms (sąnaudoms), t. y. einamiesiems mokėjimams / mokesčiams, atlyginimams darbuotojams, administratoriaus atlyginimui už vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir kt., padengti, jau net nevertinant tokios veiklos pelningumo, kuris sąlygotų šios veiklos tęstinumo tikslą – kreditorių reikalavimų mažinimą (t. y. vykdoma ūkinė komercinė veikla buvo nuostolinga). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išlaidų santykis per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo sąlygojo nuolatinį piniginių lėšų, užtikrinančių efektyvų tokios bendrovės veiklos vykdymą, trūkumą (nemokumo administratorius, įvertinęs finansinius duomenis, susijusius su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, kreditorių susirinkimams ne kartą teikė siūlymus dėl tarpinio veiklos finansavimo užtikrinimo arba veiklos nutraukimo). Pagal nemokumo administratoriaus atsiliepime į skundą nurodytus duomenis po skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos nutraukimo priėmimo, apyvartinių lėšų gavimas drastiškai sumažėjo. Atsiliepimo į skundą pateikimo dieną (2020 m. liepos 20 d.) vien už 2020 m. birželio mėnesį bendrovė yra skolinga mokesčiams ir darbuotojams 13 500 Eur. Analogiška skola sieks ir už 2020 metų liepos mėnesį. Nurodytos skolos bent dalinai turėtų būti dengiamos išieškant pingines lėšas iš veiklos metu atsiradusių debitorių. Pažymėtina, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo, dalis atlyginimų darbuotojams jau už 2020 m. gegužės mėn. išmokėta pavėluotai, už 2020 m. birželio ir liepos mėn. neišmokėta iki šiol. Administratoriui nuo 2020 m. vasario mėnesio nėra išmokamas kreditorių patvirtintas administravimo užmokestis už veiklos vykdymą, kadangi visas gaunamas lėšas administratorius pirmumo tvarka nukreipdavo mokesčiams ir atsiskaitymui su ir darbuotojais.
Taigi, įvertinus administratoriaus pateiktą informaciją apie bendrovės vykdytą ūkinę komercinę veiklą, darytina išvada, kad vykdyta ūkinė komercinė veikla nebuvo rezultatyvi (pelninga), bendrovė nuolatos susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, tęsiama ūkinė komercinė veikla negeneravo pakankamai pajamų veiklos sąnaudų padengimui, tuo labiau kreditorių reikalavimų mažinimui, todėl tolimesnis bendrovės veiklos vykdymas nėra efektyvus, prasmingas ir naudingas tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių atžvilgiu, kadangi tokiu būdu nėra mažinami kreditoriniai įsipareigojimai, o tolimesnis bendrovės veiklos vykdymas tik didintų bendrovės kreditorinių reikalavimų apimtį.
Kaip jau minėta, juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad bendrovė nėra finansiškai pajėgi ne tik mažinti kreditorių reikalavimus labiau, nei tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perėmimas, bet net ir tinkamai užtikrinti tokios veiklos nenuostolingumą. Kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas nutraukti tokią bendrovės ūkinę veiklą yra sietinas su tikslu išvengti kreditorinių reikalavimų apimties didėjimo bei likviduojant įmonę realizuoti turtą, tokiu būdu bent iš dalies realiai tenkinant kreditorių reikalavimus.
Pareiškėjos V. B. skundo argumentai, kad tikėtina, jog iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos tikrai būtų galima pradėti po truputį padenginėti bendrovės kreditorinius reikalavimus, nėra pagrįsti jokiais finansiniais paskaičiavimais, sudarančiais pagrindą tokiai išvadai. O pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad kyla abejonių, ar nemokumo administratorius pateikė visą objektyvią informaciją dėl bendrovės vykdytos veiklos, ar jo pateikti skaičiai yra teisingi, administratorius gali būti suklydęs ir prie bendrovės sąnaudų priskyręs tam tikras sumas, kurios buvo patirtos ne iš bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos, yra grindžiamos tik prielaidomis, nepateikiant jokių konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių (galinčių patvirtinti) įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Nemokumo administratoriui pateikus suvestinius finansinius duomenis apie bendrovės vykdytą ūkinę komercinę veiklą, teismui nėra pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad „už“ administratoriaus kreditorių susirinkimui pasiūlytą sprendimo projektą dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 88,04 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos.
Pareiškėja V. B. taip pat skundžia 2020 m. birželio 9 d. įvykusiame kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą, kuriuo nutarta pripažinti BUAB „Akmuva“ likviduojama dėl bankroto ir siūlyti teismui įmonei taikyti likvidavimo procedūrą. Pareiškėja skunde nenurodo jokių šio kreditorių susirinkimo priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų, nesutikdama tik su bendrovės veiklos nutraukimu.
Pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 83 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.).
Nagrinėjamu atveju per 3 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinti BUAB „Akmuva“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos (2019 m. lapkričio 29 d.) nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Nei nemokumo administratorius, nei kreditorių susirinkimas su motyvuotu prašymu nesikreipė į teismą dėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino pratęsimo. Nemokumo administratorius nurodė, kad jokių pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje negauta, įmonės vykdyta ūkinė komercinė veikla nuostolinga, kreditoriai priėmė sprendimą netęsti vykdomos įmonės ūkinės komercinės veiklos, taigi bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nėra galimybių. Be to, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi UAB ,,Akmuva“ nutarta likviduoti dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria atsakovė UAB „Akmuva“ likviduota dėl bankroto, paliko nepakeistą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad BUAB „Akmuva“ 2020 m. birželio 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimai 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais, t. y. priimti sprendimą nutraukti ūkinę komercinę veiklą; pripažinti BUAB „Akmuva“ likviduojama dėl bankroto ir siūlyti teismui įmonei taikyti likvidavimo procedūrą, yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos V. B. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. B. skundą dėl 2020 m. birželio 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ kreditorių susirinkimo nutarimų 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.