- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- BIK-388/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- G. L.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. L. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo G. L. gynėjas advokatas A. Mažeika kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. L. nepagrįstai pripažintas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, negali būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas. Įvertinus funkcijas, kurias pagal pareigas atliko G. L., negalima teigti, kad jo pareigos laikytinos vadovaujančiomis. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad teismas painioja UAB „Lyderio grupė“ darbuotojo – techninio prižiūrėtojo V. B. veiklą, kuri yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir kito darbuotojo – projektų vadovo G. L. veiklą, kuri su viešojo intereso užtikrinimu neturi nieko bendro. Inkriminuojamu laikotarpiu G. L. dirbo UAB „Lyderio grupė“ projektų vadovu, todėl jo buvimas nuo 2018 m. spalio 1 d. šios bendrovės direktoriumi yra teisiškai nereikšmingas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarties Nr. 2K-P-89/2014 išaiškinimų, nenustatė, kad G. L. turėjo teisę priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan., spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija ar finansų valdymo klausimais; plenarinės sesijos nutartyje teisė veikti juridinio asmens vardu siejama ir su atitinkamo fizinio asmens vadovaujančiomis pareigomis, nepakanka vien tik to, kad asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatytus valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius tam, kad jis būtų pripažįstamas BK XXXIII skyriuje nustatytų nusikalstamų veikų subjektu.
Kasaciniame skunde, be to, cituojamas BK 37 straipsnis, kasacinės instancijos teismo praktika jį taikant ir teigiama, kad G. L. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog suklastojo Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Vokbau SP ZOO“ dokumentus: 2017 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2017 m. lapkričio 11 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą, 2017 m. liepos 16 d. Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį; dokumentus teigė suklastojęs, nes norėjęs, jog pinigai kuo greičiau pasiektų bendrovės sąskaitą, šiais veiksmais žala nebuvo padaryta, nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu ir byla nutrauktina. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad BK 37 straipsnis netaikytinas, nes dokumento suklastojimas buvo bendro nusikalstamo sumanymo papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį ir valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui gauti kyšį mechanizmo dalis. Nustačius, kad kyšininkavimo nebuvo, yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnį.
Taip pat iš kaltinimo matyti, kad G. L. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu, nes legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – sutartą duoti 30 000 Eur kyšį UAB „Konsolė“ pervedė į UAB „Lyderio grupė“ sąskaitą, užmaskuojant kyšį tariamai teisėtu sandoriu, sudarytu tarp šių įmonių. Nustačius, kad G. L. nėra BK 225 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas, byla jam turi būti nutraukta ir pagal BK 216 straipsnį. Taip pat pabrėžtina, kad G. L. prilyginimas faktiniam UAB „Lyderio grupė“ vadovui laikytinas iš esmės skirtinga faktine aplinkybe, todėl teismų buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022).
Susipažinus su kasacinio skundo turiniu nustatyta, kad kasaciniame skunde ginčijamas G. L. pripažinimas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu. Teiginiai, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, iš esmės grindžiami teismų nustatytų aplinkybių interpretavimu ir kitokiu vertinimu. Kasaciniame skunde pakartojami apeliacinio skundo argumentai, juos pateikiant plačiau, nei buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Į kasaciniame skunde keliamą argumentą dėl G. L. pripažinimo valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu yra motyvuotai atsakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje (39–41 nutarties punktai), tačiau kasaciniame skunde naujų teisinių argumentų, kuriais būtų ginčijamos šios apeliacinės instancijos teismo išvados baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, nepateikiama.
Kasaciniame skunde nurodytoje plenarinės sesijos nutartyje buvo sprendžiamas M. M., privataus juridinio asmens (UAB „A“) direktoriaus, įmonės vardu pagaminusio netikrą dokumentą, suklastojusio tikrus dokumentus ir, pasinaudojus jais, padėjusio UAB „A“ naudai iššvaistyti UAB „B“ turtą, nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį teisėtumo klausimas, aiškinant ir valstybės tarnautojui prilyginamo asmens sąvoką (BK 230 straipsnio 3 dalis), kai baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba traukiamas privataus ūkio subjekto vadovas. Iš kasaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, kad cituojant plenarinėje nutartyje pateiktus atskirus išaiškinimus, jie aiškiai nesiejami su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta kyšininkavimo situacija, konkrečiais teismų nurodytais G. L. veiklos UAB „Lyderio grupė“, viešojo intereso pažeidimo aspektais, į kuriuos atkreipė dėmesį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, motyvuodami, kodėl G. L. laikytinas BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu.
Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad nuteistajam G. L. turėjo būti taikomas BK 37 straipsnis ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl mažareikšmiškumo, taip pat byla dėl G. L. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nutrauktina. Iš paduoto kasacinio skundo argumentų matyti, kad BK 37 straipsnio netaikymas bei G. L. nuteisimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį yra ginčijamas tik tuo, kad kasatorius neigia BK 225 straipsnio 3 dalies taikymą G. L., kitų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepateikdamas.
Kasaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai ir dėl esminio BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančių nuostatų pažeidimo, tačiau jie laikytini spekuliatyviais, nes iš apeliacinės instancijos teismo nutarties 40 punkto turinio neišplaukia, kad G. L. būtų keičiamas pirmosios instancijos teismo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nustatytas kaltinimas, jį papildant naujomis, iš esmės skirtingomis aplinkybėmis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo G. L. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo G. L. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.