- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-293-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02979-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- UAB „GELVORA“
- Atsakovas
- M. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „GELVORA“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo priimto už akių civilinėje byloje Nr. 2-3604-301/2014 pagal ieškovės UAB „GELVORA“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „GELVORA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 1787,64 Lt skolos, 1439,01 Lt palūkanų, 656,15 Lt delspinigių, 522,29 Lt palūkanų delspinigių, 637,98 Lt ieškovo patirtų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 13 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos (1787,64 Lt) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 151 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad 2006-12-22 „Swedbank“, AB ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas. Tačiau atsakovas kredito sutarties tinkamai nevykdė, todėl ji buvo nutraukta. 2008-06-18 „Swedbank“, AB ir ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovas į raginimus sumokėti skolą nereagavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo M. S., ieškovei UAB „GELVORA“ 1787,64 Lt (517,74 Eur) skolos, 656,15 Lt (190,03 Eur) delspinigių, 1000 Lt (289,62 Eur) palūkanų, 370 Lt (107,16 Eur) palūkanų delspinigių, 30 Lt (8,69 Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 13 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 1787,64 Lt (517,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115 Lt (33,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad iš pateiktos Vartojimo kredito sutarties kopijos matyti, kad pradinis kreditorius su atsakovu buvo susitaręs dėl 13 procentų metinės palūkanų normos, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1439,01 Lt dydžio palūkanas, kurias sudaro 85,96 Lt reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas palūkanų dydis ir 1353,05 Lt ieškovo paskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2008-09-29 iki 2014-06-26 t.y. daugiau kaip už penkerių metų laikotarpį, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad ekonomiškai stipresnė šalis (šiuo atveju ieškovas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas, į ieškovo ilgą delsimą kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, sprendė, kad palūkanų suma yra neprotingai didelė ir esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai, palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą, o taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami, todėl teismas sumažino priteistinų palūkanų sumą. Teismas taip pat sumažino prašomas priteisti ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais būtų pagrįstos minėtos išlaidos, be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo vykdomai veiklai, t. y. skolų išieškojimui ir prevencijai kaip ir bet kuriai kitai ūkinei-komercinei veiklai, būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos ieškovo tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. priėmė papildomą sprendimą už akių ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 3843,79 Lt (1113,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 439,01 Lt palūkanų, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas sumažinti priteistinas palūkanas. Pažymima, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nesiėmė visų priemonių išieškoti skolą, nes CK nenumato kreditoriaus pareigos kokių konkrečių veiksmų imtis siekiant išieškoti skolą, o nagrinėjamu atveju ieškovas atliko skolos išieškojimo veiksmus: neregistruotu paštu siuntė pranešimus dėl įsiskolinimo, kreipėsi telefonu, SMS žinutėmis. Be to, kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą užtikrina ieškinio senaties terminas. Apeliantas nurodo, kad teismas spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Apelianto vertinimu, Vartojimo kredito sutartyje numatytos 13 % sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl yra pagrindas jas priteisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių, kuriuo tik 1000 Lt dalyje buvo tenkintas jo reikalavimas priteisti 1439,01 Lt palūkanų.
Byloje nustatyta, kad 2006-12-22 „Swedbank“, AB ir atsakovas M. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). 2008-06-18 „Swedbank“, AB ir ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1439,01 Lt dydžio palūkanas, kurias sudaro 85,96 Lt reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas palūkanų dydis ir 1353,05 Lt ieškovo paskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2008-09-29 iki 2014-06-26 (b. l. 9). Taigi, ginčas kilo iš vartojimo kredito sutarties, kurioje šalys susitarė dėl 13 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų ir numatė palūkanų mokėjimo tvarką (5 punktas) (CK CK 6.872 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palūkanų suma yra neprotingai didelė ir esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai, palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą, todėl jas sumažino.
Žemesnės instancijos teismas
Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Pirmosios instancijos teismas, mažindamas pelno (mokėjimo) palūkanas, netaikė sutarčių teisės normų, bet ginčą šioje dalyje išsprendė vadovaudamasis kompensuojamųjų palūkanų mažinimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.37 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Kadangi šalys dėl pelno (mokėjimo) palūkanų buvo susitarusios sutartimi, tai pagal CK 6.233 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas sutartines pelno (mokėjimo) palūkanas laikė jas per didelėmis, kas iš esmės reikštų aplinkybę, jog sutartyje yra įtvirtinta esminė šalių nelygybė (CK 6.228 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, sutarties šalis gali atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Šiuo atveju teisme nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl sutarties sąlygų modifikavimo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs sutarties ar kai kurių jos sąlygų, todėl teismas neturėjo pagrindo ginčo sprendimui netaikyti sutarties 5.1 punkte numatytos sąlygos dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir šias palūkanas sumažinti. Be to, skundžiamo sprendimo nuostatos šių palūkanų atžvilgiu yra prieštaringos. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito sutarties dienos ir skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui. Nors pirmosios instancijos teismas sumažino šalių sutartų palūkanų sumą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nemodifikavus sutarties susidarė situacija, jog ateityje atsakovui vis tiek bus skaičiuojamos 13 procentų dydžio palūkanos, kol jis grąžins suteiktą kreditą ir teismas jas priteisė nuo pagrindinės skolos sumos (517,74 Eur (1787,64 Lt) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo argumentų, susijusių su vartojimo teisiniais santykiais, pažymima, kad aplinkybė, jog atsakovas yra vartotojas savaime nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). CK 6.887 straipsnyje be kitų reikalavimų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma ir palūkanų norma, tačiau šie aktai nereglamentavo šių normų maksimalių ribų. Sutartyje nurodyta kredito suma 2500 Lt, metinė palūkanų norma 13 procentų, metinė kredito grąžinimo norma 15,37 procentų, delspinigių dydis 0,10 procentų, sutarties administravimo mokestis – 55 Lt, bendra kredito suma – 3287,75 Lt (b.l. 12). Pagal sutartį galutinis kredito grąžinimo terminas 2010-12-22, todėl atsakovas delsia grąžinti kreditą. Sprendžiant dėl pelno (mokėjimo) palūkanų dydžio pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. (dėl to šiam ginčui jis negali būti taikomas), 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Sprendžiant šalių ginčą ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas Kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, šiame įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-229-436/2015). Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grąžinimo norma sudaro 15,35 proc. per metus, todėl toks dydis yra daug mažesnis už šiuo metu nustatytąjį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, teismas neturėjo pagrindo jį mažinti, kartu mažinant šalių sutartyje nustatytą palūkanų normą.
Remiantis išdėstytais argumentais, apelianto apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, padidinant priteistų pelno (mokėjimo) palūkanų sumą iki ieškiniu prašomos priteisti sumos, t.y. iki 1439,01 Lt (416,77 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt (20,85 Eur) dydžio žyminį mokestį, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1, 5 dalimis,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą už akių pakeisti.
Priteistą ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo M. S. 1000 Lt (289,62 Eur) palūkanų sumą padidinti iki 416,77 Eur (1439,01 Lt).
Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo M. S.
20,85 Eur (72 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.