Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. Ž., nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą jos atstovei advokatei Linai Zamulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, padidėjo kainos, todėl priteisto išlaikymo nepakanka. Paaiškino, kad tėvas su nepilnamečiais vaikais nebendrauja, todėl visi rūpesčiai tenka jai ir jos sutuoktiniui. Paaiškino, kad ji stengiasi patenkinti visus vaikų poreikius.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti turi būti priteistas jų poreikius atitinkantis išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad L. T., L. T. ir K. T. tėvai A. T. ir J. K.. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-06-25 įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko A. T. nepilnamečiams vaikams L. T., L. T. ir K. T. kiekvienam po 86,88 Eur (300 Lt) išlaikymo mokamomis periodinėmis išmokomis. Gruzdžių vaikų socializacijos centro pažyma apie L. T.. Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos mokymo 2023-05-04 sutartis dėl K. T.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos pažyma apie J. Ž. pajamas. VSDFV 2023-10-17 sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokos išrašas. Ieškovės santuokos sudarymo išrašas. Ieškovės sutuoktinio sudaryta nuomos sutartis, dėl nuomos sutarties pratęsimo, ieškovės banko sąskaitos išrašas, duomenys apie mokesčių mokėjimą. Duomenys apie A. T. banko sąskaitos likutį. VĮ Registro centro pažyma dėl registruotino turto A. T. vardu. A. T. ir I. D. santuokos liudijimo kopija. A. T. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas. Banko „Citadelė“ išrašas. Atsakovo A. T. sudaryta povedybinė sutartis. Duomenys apie vykdomus išieškojimus iš A. T..

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškinys pareikštas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra pareikšta, tačiau šeimos byloje teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl teismas gali viršyti ir reiškiamus reikalavimus. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Kadangi šiuo atveju pagal pateiktus duomenis matyti, kad nepilnamečiai vaikai visą laiką gyvena su ieškove, tiek ieškovė ir atsakovas yra sudarę santuokas su kitais asmenimis, t. y. nepilnamečių vaikų tėvas gyvena skyrium – neveda bendro ūkio, todėl turi būti išspręstas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas.

Duomenų, kad šiuo metu ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimo šiuo atveju būtina nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, todėl ji nustatytina su ieškove. Be to atsakovas šiuo metu gyvena Vokietijoje, reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo nereiškė, todėl L. T., L. T. ir K. T. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. Ž..

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo.

Byloje reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Teismas nurodo, kad tėvų galimybės teikti išlaikymą, ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismas turi įvertinti, ar atsakovo turtinė padėtis ir vaikų poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šiuo metu, t. y. nuo 2024-01-01 Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga siekia 942 Eur su mokesčiais, atskaičius mokesčius apie 708 Eur.

Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2024-01-01 mokama 96,25 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra suma, kurią abu tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra suapvalinus 611 Eur (708 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius minus 96,25 Eur vaiko pinigai). Ieškovė nurodo panašaus dydžio sumą kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti.

Ieškovė nurodė tokius vaikų poreikius vienam mėnesiui, kaip 250 Eur maistui, maisto papildai vitaminai – 15 Eur, kitiems vaistams – 15 Eur, higienos prekėms – 20 Eur, gyvenamosios vietos išlaikymui – 80 Eur, mokyklinėms prekėms – 15 Eur, rūbams avalynei – 50, laisvalaikiui – 50 Eur, telefono ryšiui 10 Eur, internetui – 12, mokyklos ekskursijoms, renginiams – 20 Eur, uniformoms – 10 Eur, transporto išlaidoms –10 Eur. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad daugiausia skiria lėšų maistui, avalynei, vaistams, vitaminams, komunaliniams mokesčiams, kitiems poreikiams ir pan. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes matyti, kad nuo to laiko kai buvo priteistas išlaikymo dydis padidėjo pirmiausia būtinieji vaiko poreikiai, kaip maistui, aprangai, avalynei. Nepilnamečiai vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl jiems išlaikyti būtinos lėšos turi būti skirtos ne tik maistui ir aprangai, tačiau ir kultūriniam lavinimui ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma suma minimali, todėl papildomai neįrodinėtina, t. y. ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė, kad vieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti abu tėvai turėtų skirti po 250 Eur. Teismas nurodo, kad ieškovė nurodyti poreikiai yra realūs, t. y. kiekvienam nepilnamečiui vaikui būtinas maistas, rūbai, avalynė, lėšos užsiėmimams ir kt.

Teismo posėdžio ieškovė papildomai nurodė, kad visi vaikai sveiki, specialių poreikių neturi. Paaiškino, kad L. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, greitu laiku sulauks pilnametystės, tačiau jam reikia lėšų telefono skambučiams, rūbams, avalynei, ji perveda pinigus, kad galėtų nusipirkti, ko reikia. Taip pat jai reikia lėšų nuvažiuoti pas L. T., jį aplankyti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad L. T. yra keturiolikos metų amžiaus, mokosi mokykloje 7 klasėje, šiuo metu yra Gruzdžių vaikų socializacijos centre. Jo poreikiams patenkinti taip pat reikia papildomai pirkti ir nuvežti maisto, rūbų, avalynės ir pan. Ieškovė paaiškino, kad K. T. beveik trylikos metų amžiaus, mokosi progimnazijoje 5 klasėje. Teismas nurodo, kad sprendžiant dėl prašomos sumos priteisimo, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad L. T. ir L. T. išlaikymu ir priežiūra iš esmės rūpinasi valstybė.

Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad L. T. yra laisvės atėmimo įstaigoje, kurioje turėtų būti iki pilnametystės. Teismas nurodo, kad asmeniui esant laisvės atėmimo vietoje, jis aprūpinamas maistų, būstu, pagal nustatytas vidaus taisykles gali įsigyti maisto, atitinkamai turėti rūbų ir avalynės. Susiklosčius tokiai situacijai, valstybė užtikrina L. T. būtinuosius poreikius. Be to, esant laisvės atėmimo įstaigoje ypatingai ribotos galimybės laisvalaikiui, kultūrinei veiklai ir pramogoms. Darytina išvada, kad, be abejonės, L. T. poreikiai nuo 2012 m. ženkliai padidėjo, tačiau iš esmės juos šiuo metu užtikrina ne tėvai, o valstybė, todėl spręsti, kad jam būtina tokia pati suma – 600 Eur, kaip ir kitiems nepilnamečiams vaikams, negalima. Ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl patiriamų išlaidų telefono skambučiams, aprangai, avalynei, televizoriui, nelaikytinos reguliariomis ir pastoviomis. Teismo 2012-06-25 įsakymu priteista suma L. T. iš atsakovo – 86,88 Eur (300 Lt), atitinkamai tokia pati suma turi būti skiriama ir ieškovės, be to, jam skiriami ir vadinami „vaiko pinigai“. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pakeiti priteisto išlaikymo dydį, todėl ši ieškinio dalis atmestina. Teismas išaiškina, kad pasikeitus faktinei situacijai ir iki pilnametystės L. T. išėjus iš laisvės atėmimo vietos yra galima pakartotinai kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad L. T. yra Gruzdžių vaikų socializacijos centre. Pagal byloje esančią pažymą, jis šioje įstaigoje turi būti iki 2024-07-01. Teismas nurodo, kad vaikų socializacijos centras yra valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama specializuota įstaiga, skirta delinkventinio elgesio vaikams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė. Teismas nurodo, kad socializacijos centre yra užtikrinamos saugios ir sveikos ugdymo ir gyvenimo sąlygos, t. y. šiuo atveju ne tėvai, bet valstybė užtikrina vaiko būtinuosius poreikius maistui, būstui, švietimui ir pan. Be abejonės, tėvų patiriamos išlaidos ženkliai mažesnės nei, to vaiko kuris gyvena nuolat su tėvais. Esant tokiai situacijai, t. y. nepilnamečiui vaikui esant socializacijos centre ilgą laiką (minimalus terminas yra vieneri metai) tėvai patiria ženkliai mažesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad reikia lėšų aprangai, avalynei, maistui, nes važiuoja lankyti sūnaus, važiuoja parsivežti jį atostogoms, tačiau šios išlaidos šiuo metu nelaikytinos pastoviomis ir tokio pat dydžio, lyg nepilnametis gyventų su ieškove. Pagal byloje pateiktą pažymą nepilnametis vaikas Gruzdžių socializacijos centre bus iki 2024-07-01. Darytina išvada, kad po šios datos tėvams teks pareiga išlaikyti ir prižiūrėti nepilnametį L. T.. Esant tokiai situacijai teismo vertinimu prašoma išlaikymo suma didintina iki 250 Eur ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tačiau nuo 2024-07-01.

Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas registruotino turto neturi, dirba Vokietijoje, nurodė, kad gaunamas darbo užmokestis yra 1600 Eur. Byloje pateikti dokumentai vokiečių k., kurie negali būti vertinami, nes neatitinka CPK 11 straipsnio reikalavimų. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas išaiškino atsakovui, kad visi dokumentai turi būti pateikiami valstybine – lietuvių kalba, kad kita kalba dokumentai nebus vertinami. Atsakovas nurodė, kad paaiškins, kas šiuose dokumentuose yra nurodyta, račiau teismo posėdyje nedalyvavo. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo pateikti dokumentai vokiečių kalba nevertintini, kaip įrodymai (CPK 185 straipsnis). Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovas yra susituokęs, sudaryta povedybinė sutartis, turi dar vieną nepilnametį vaiką. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovo vardu esančioje sąskaitoje yra daugiau nei 50 000 Eur įsiskolinimų, tačiau nėra pateikta duomenų dėl šių skolų kilmės ir pobūdžio.

Tuo tarpu ieškovė nedirba registruota užimtumo tarnyboje, teismo posėdžio metu nurodė, kad papildomai uždarbiauja apgyvendinimo įstaigose, t. y. tvarko patalpas. Mokamas atlygis priklauso nuo išvalytų kambarių, namelių ar pan. Nurodė, kad visas jo pajamas sudaro gaunamos pašalpos ir pinigai už vaikus. Jo sutuoktinis dabar taip pat nedirba, seniau išvykdavo uždarbiauti į užsienį statybose. Pagal byloje esančius duomenis ir ieškovės teismo posėdžio metu nurodomas aplinkybes matyti, kad ieškovės vardu taip pat nėra registruoto nekilnojamojo turto, nurodė, kad neturi transporto priemonių. Ieškovė turi dar du išlaikomus nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, kad ji su sutuoktiniu nuomojasi būstą, moka nuomą, komunalinius mokesčius ir kt.

Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad šalių turtinė skiriasi, t. y. ieškovė, nors nurodė, kad registruota užimtumo tarnyboje, tačiau uždarbiauja ir gauna lėšų, jos sutuoktinis taip pat gauna pajamų. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad gaunamas darbo užmokestis apie 1600 Eur, tačiau jis gyvena ir dirba Vokietijoje, kur pragyvenimo lygis ir galimybės gauti didesnį darbo užmokestį yra ženkliai didesnės nei Lietuvoje.

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, tačiau turi būti įvertintas ir išlaikymo realumo klausimas, t. y. priteistas išlaikymas negali būti didesnis nei realiai asmuo galėtų mokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nėra nustatytos bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir nepilnamečių, t. y. atsakovas gyvena užsienyje ir atitinkamai neprisideda niekaip prie vaikų išlaikymo be priteisto išlaikymo periodinėmis piniginėmis sumomis. Pagal K. T. banko sąskaitos išrašą matyti, kad atsakovas perveda tam tikras sumas, tačiau jos nėra pakankamos patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Dėl šios priežasties pripažintina, kad visi kasdieniniai rūpesčiai susiję su nepilnamečiu vaiku tenka tik ieškovei.

Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti nepilnamečiais vaikais – iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nustatytinas K. T. 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024-02-15) iki vaiko pilnametystės, L. T. 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-07-01 iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymas L. T. turi būti mokamas toliau pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-25 įsakymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus bet kurio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei. Ieškovei taip pat buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei pagal CPK 96 straipsnio nuostatas.

Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokėtina žyminio mokesčio suma šiuo atveju sudaro 88 Eur, kuri priteistina iš atsakovo. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad valstybė patyrė 312,50 Eur dydžio išlaidas dėl teisinės pagalbos teikimo ieškovei, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei pagal CPK 96 straipsnio nuostatas.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,93 Eur pašto išlaidų. Kadangi šios išlaidos minimalios, todėl nepriteistinos iš atsakovo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nustatyti nepilnamečių vaikų – L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-25 įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1007-474/2012 dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. T. ir K. T. ir jį padidinti:

priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2024-07-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-02-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 88 Eur žyminio mokesčio, 312,50 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį 5660, įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.