Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbovietė – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

ji, 2024 m. spalio 2 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2024 m. spalio 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. spalio 2 d. 19:05 val. E. R. nustatytas 2,11 prom. girtumas, o antru pūtimu (19:27 val.) – 2,06 prom. girtumas. Alkotesterio patikros sertifikate nurodyta, kad sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2024 m. gruodžio 3 d. (1 t., b. l. 31, 34).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamosios E. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną mama buvo grįžusi savaitgalį iš (duomenys neskelbtini), lankėsi pas seserį, šventė (duomenys neskelbtini), mama labai svarbi, norėjo jai padaryti (duomenys neskelbtini), pasikviesti pas save. Bet įvyko nesusikalbėjimas ir nusprendė, kad darys (duomenys neskelbtini) pas save. Nusprendė, kad jai iš kaimo nuveš (duomenys neskelbtini). Susinervino, kad reikia važiuoti, buvo stresinė situacija, neįvertino. Turėjo gėrimų, nusprendė, kad pati gali vairuoti, norėjo mamai padėti pasiruošti. Pas juos nėra, kad namuose vartoja alkoholį, vyras negeria, tėčio irgi nematė, kad vartotų. Visa situacija buvo tokia, kad mamai padaryti gera, bet taip atsitiko. Alkoholį pavartojo prieš pat, 18.30-18.40 val., iš karto prieš važiuojant. Išgėrė stiklinę stipraus gėrimo. Savijauta buvo gera, normali, jeigu būtų jautusi, kad negali, tokių veiksmų nebūtų priėmusi. Kaltinamajai atrodė, kad reikia greitai spręsti situaciją, nenuvilti žmonių, sėsti ir važiuoti. Jos požiūris į tokią veiką labai neigiamas, nepateisina, labai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tėtis jai yra herojus, nuo pat mažens ir viešai (duomenys neskelbtini) pasisako, kad tai žmogus, kuriuo norėtų būti. Kai įvyko įvykis, atvažiavo vyras, skambino mamai ir tėčiui. Tėtis atvažiavo kitą dieną raugti kopūstų, jie pjaustė kopūstus, pasikalbėjo. Jis labai nustebo, nes ji tokiais dalykais neužsiiminėja, yra pasirengusi ir šeimą ginti, ir valstybę, tėtis paklausė, gal kažkas blogai, o ji atsakė, kad gal ji neįvertino. Galvojo, kad tėtis užsiims tėviška priežiūra, paskambins, atvažiuos, turi savo tradicijų apie maistą daug kalbėti, tą darys dažniau. Po įvykio, jis ir taip paskambina pasiklausti, išgirsti dukros balso tembro, atvažiuoja pas juos. Tėtis gyvena 20 minučių atstumu, (duomenys neskelbtini). Jis važiuoja pasiimti mamą iš darbo, važiuoja anksčiau, atvažiuoja pas juos. Nuo mažens su tėčiu turi vienas kito tvirtą palaikymą. Turi tokį pavyzdį tėčio, gal todėl ir užsiima visomis tomis veiklomis. Atsakydama į prokuroro klausimus, nurodė, jog išgėrė stiklinę alkoholio, stipraus gėrimo įvykio dieną. Mano, kad seniai buvo nevalgiusi, todėl buvo toks neblaivumas. Sėdo už automobilio vairo su (duomenys neskelbtini) metų vaiku, pasielgė neatsakingai, jaučiasi blogai. Turi administracinių pažeidimų, mano, kad jos piktybiškumo ar chamiškumo nėra, kadangi turi pakankamai daug reikalų, tokie kaip parkavimo nesumokėjimai yra dėl skubėjimo. Greičio viršijimai, tai bandymas suspėti nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Įvykio metu važiavo degant raudonam signalui, suskambėjo budintis telefonas. Laikas po darbų yra šeimos, niekada nebuvo, kad nėra laiko tėvams, vyrui, vaikams. Tėvų sveikata yra ganėtinai sudėtinga. Tėčio sveikata yra tokia, kad jam diagnozuota viena ar kita liga, bet tai nereiškia, kad jis miršta, ar jis negalėtų nieko daryti. Jo vidinės sistemos galėtų būti geresnės, dėl to pergyvenama.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. R., 2024 m. spalio 2 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios E. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos) nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, sąlygos, nurodant, kad asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir / ar neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir / ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Pažymėtina, jog E. R. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

E. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltusi, todėl pripažintina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 3 metus E. R. administracine tvarka buvo bausta už nusižengimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos. Teismo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jos įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad E. R. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoju siekiantis būti V. Š. teisme paaiškino, kad kaltinamoji yra jo dukra, judviejų santykiai yra geri, pastoviai atvirai bendrauja, sieja bendri pomėgiai, vienas kitam padeda, apie įvykį kaltinamoji papasakojo kitą dieną. Nurodė, kad būdamas laiduotoju mėgins dažniau bendrauti, galės daugiau laiko skirti dukros priežiūrai.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad V. Š. neteistas, per 5 pastaruosius metus administracine tvarka baustas tik vieną kartą už nešiurkštaus nusižengimo padarymą, paskirta bauda sumokėta. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. Š. charakterizuojamas tik teigiamai, kaip sąžiningas, tvirto charakterio, rūpestingas, atsakingas asmuo.

Iš E. R. ir V. Š. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, pagarbūs, grindžiami tarpusavio pagalba bei pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad V. Š. yra ne tik kaltinamajai artimas asmuo ir šeimos narys, bet vertas ir teismo pasitikėjimo, galintis daryti jai teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant V. Š. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

E. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, kaltinamoji pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,06 promilių. Taigi kaltinamoji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamoji vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kita vertus – ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51-54).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai.

Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Be to, teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra „<...> skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir nerasto turto konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-119-976/2018). <...> nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra ne vienas sprendimas, kai nusprendžiama ar svarstoma konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertės (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Pažymėtina, kad kaltinamoji nėra nuteisiama ir jai nėra skiriama bausmė, nes ji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Byloje nustatyta, kad E. R. vairavo transporto priemonę, kurioje kartu važiavo ir jos mažametė duktė, būdama vidutinio girtumo (jai nustatytas 2,06 promilės girtumo laipsnis). Taigi ji rizikavo ne tik savo, bet ir savo vaiko sveikata ar netgi gyvybe, kitų eismo dalyvių saugumu, o tai rodo didesnį vairuotojos neatsakingumą, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl turto (ar jo vertės) konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Ir nors E. R. apibūdinama teigiamai (dirba, (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, neteista), visgi, nei E. R. asmenybė, nei jos šeimos narių interesai ir pan., patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Pažymėtina, kad netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso kaltinamajai, kadangi automobilis yra įsigytas sudarius lizingo sutartį. Pažymėtina, jog automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valdomo automobilio, t. y. BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė siekia (duomenys neskelbtini) (su PVM). Teismo vertinimu, taikant transporto priemonės vertės ((duomenys neskelbtini)) konfiskavimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į kaltinamosios individualią situaciją, turėtų didelį neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Svarbu, jog būtų nesuabsoliutinamas atgrasymo tikslas, kuris siejamas su turto vertės konfiskavimu, todėl būtina atsižvelgti į baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį, kuria siekiama kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš kaltinamosios valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – (duomenys neskelbtini) – proporcingai mažintina iki 15 000 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamosios teigiamą asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas AB „Regitra“, o kompaktinis diskas su kūno ir kitų kamerų vaizdo įrašais, kuris saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), netaikant užstato.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos dalį konfiskuotino turto vertės – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), į valstybės biudžetą.

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra“, o kompaktinį diską su kūno ir kitų kamerų vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (15 000 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, mokėjimo paskirtis – „1-286-1157/2025“. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

4. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.