Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. ir jos gynėjai advokatei Dianai Takvareli,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko (toliau – vyriausiasis prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. R., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant V. Š. ir baudžiamoji byla nutraukta, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jos dalį konfiskuotino turto vertės – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), į valstybės biudžetą.

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta perduoti AB „Regitra“, o kompaktinį diską su kūno ir kitų kamerų vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3.1. Vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada dėl to, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją V. Š. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodoma, kad įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, E. R. asmenybę, taip pat laiduotojo V. Š. prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, apylinkės teismas pagrįstai nustatė vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

3.2. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad E. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo – suma turi būti proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į E. R. teigiamą asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė proporcingai sumažinti ją nuo 29 710 Eur iki 15 000 Eur.

3.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis BMW X3 XDRIVE30D nuosavybės teise priklauso UAB „S.“. Nurodoma, kad taikant transporto priemonės vertės (29 710 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į E. R. individualią situaciją, turėtų didelį neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pabrėžiama, kad pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas šioje byloje buvo ne bausti, o resocializuoti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, skirdamas ne maksimalią konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, bet atitinkančią proporcingumo principą.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. ir jos gynėja advokatė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ar nustatyto pagrindo atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti ir išieškoti iš E. R. visą konfiskuotino turto, t. y. automobilio BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 710 Eur į valstybės biudžetą, taip pat laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl laidavimo termino

7. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. spalio 2 d.) galiojusią BK 40 straipsnio 4 dalį, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo aspektu pastebėtina, kad 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymą Nr. XIV-2573, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 40 straipsnio 5 dalies redakciją, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pagal naują BK 40 straipsnio redakciją, laidavimo termino nei minimali, nei maksimali ribos nepasikeitė, šiuo aspektu pasikeitė tik minėto straipsnio dalių numeracija – galiojančioje BK 40 straipsnio redakcijoje, laidavimo terminas yra apibrėžtas ne 4, o 5 dalyje.

8. Pažymėtina, kad vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, laidavimo termino parinkimas priklauso teismo diskrecijai, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, kadangi laidavimo termino parinkimui baudžiamasis įstatymas nenustato jokių sąlygų ar kriterijų. Nors skundžiamame nuosprendyje lakoniškai, tačiau pagrįstai nurodoma, jog įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, E. R. asmenybę, laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada negali reikšti ir nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirtas vienerių metų laidavimo terminas, įvertinus E. R. padarytos nusikalstamos veikos individualias aplinkybes (pavojingumą kelių eismo saugumui), kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, teigiamą asmenybės charakteristiką, yra pakankamai individualizuotas ir proporcingas padarytam nusikaltimui, be to, lygus baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam laidavimo terminui.

9. Akcentuotina, kad asmeniui, kuris laikosi įstatymų ir nedaro naujų nusikalstamų veikų, paskirtas laidavimas nevaržo jo teisių labiau negu to reikia laidavimo instituto tikslams pasiekti, t. y. nesukelia išskirtinių nepatogumų kasdieniame gyvenime. Aptariamu atveju E. R. laiduotoju paskirtas teismo pasitikėjimo vertas V. Š. (E. R. tėvas), kuris neabejotinai, pagal skundžiamame nuosprendyje pateiktą asmenybės charakteristiką, gali daryti teigiamą įtaką E. R. elgesiui ateityje. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad vienerių metų terminas yra pakankamas prevenciniam tikslui, jog ateityje E. R. daugiau nepažeistų baudžiamojo įstatymo, pasiekti. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, vien nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, vertinant individualias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nelaikytini pakankamais nustatyti ilgesnį laidavimo terminą. Konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, siekiant užkardyti galimą E. R. pasikartojančio nusikalstamos elgesio riziką, minimaliai suvaržant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

10. Skundžiamu nuosprendžiu E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, išieškant iš jos dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 15 000 Eur. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutikdamas su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada prašo iš E. R. išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 710 Eur. Prokuroro teigimu, E. R. būdama neblaivi pasirinko vairuoti automobilį, kurio vertė yra didelė ir tai savaime negali būti pagrindu konfiskuoti tik dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, ignoruojant kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimą (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimo klausimą), todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad E. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal teismų praktiką, kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad automobilis BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdama neblaivi vairavo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista E. R., pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, taip pat ir konfiskuotinu turtu.

13. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.). Be to, teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nekvestionuojamas E. R. paskirto turto konfiskavimo pagrįstumo klausimas, pagrindo abejoti dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo E. R. atžvilgiu, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise E. R. nepriklausė, kadangi automobilis įsigytas sudarius lizingo sutartį, t. y. minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „S.“ (1 t., b. l. 20). Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ne dėl pačios transporto priemonės, o dėl jos vertę atitinkančios sumos dalies konfiskavimo.

15. Spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

16. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą dėl vidutinės transporto priemonės kainos, visureigio BMW X3 XDRIVE30D, su automatine pavarų dėže, visais varančiaisiais ratais, penkių durų, varomo dyzeliniu kuru, 195 kW (265 AG) variklio galios, pasirinkti metai – 2018 m., vidutinė kaina su PVM yra 29 710 Eur (1 t., b. l. 21). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokia nustatyta automobilio verte. Atitinkamai atkreiptinas dėmesys, kad automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. Tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).

17. Vertinant E. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog E. R. automobilį BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 2,06 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 31–34). Vadinasi, E. R. iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis žymiai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis E. R. anksčiau neteista (1 t, b. l. 60). Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus, duomenimis, E. R. ne kartą bausta už leistino greičio viršijimą, taip pat ne kartą bausta už automobilio palikimą neleistinoje vietoje ir vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą nesusimokėjimą; ne visos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 63–77). Nors neprieštaraujama prokurorui, kad padaryti administraciniai nusižengimai yra pakankamai sistemingi, tačiau pažymėtina, kad E. R. padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiai pažeidžiantys Kelių eismo taisykles. Kita vertus, nagrinėjamu atveju E. R. padaryta nusikalstama veika laikytina itin pavojinga, itin šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto priemonių taisykles, pasireiškusi pavojingu tiek pačiai transporto priemonės vairuotojai, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui elgesiu. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. R. būnant neblaiviai vairuojant transporto priemonę, joje buvo mažametis vaikas, be to, E. R. automobilis pavojingai manevravo, vingiavo per kelią, sankryžą pravažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, o E. R. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas tik dėl to, kad automobilį atsitiktinai pastebėjo policijos pareigūnai.

18. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad E. R. padarė pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Be to, E. R. neteista, anksčiau šiurkščiai nėra pažeidusi Kelių eismo taisyklių, nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo – E. R. dirba, visuomenei atlieka naudingus įvairių sričių darbus, augina penkis vaikus, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos metu kaltinamąja apklausta E. R. parodė, kad įvykio dieną mama buvo grįžusi po savaitgalio Belgijoje, lankėsi pas seserį, šventė gimtadienį, kadangi mama labai svarbi, norėjo jai padaryti gimtadienį, pasikviesti pas save, tačiau įvyko nesusikalbėjimas ir nusprendė ji daryti gimtadienį pas save, nusprendė iš kaimo nuvežti moliūgų, susinervino, kad reikia važiuoti, buvo stresinė situacija, neįvertino (1 t., b. l. 150–153).

19. Vertinant E. R. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, jos prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, anksčiau minėtus asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo pavojingumą, taip pat ir tai, kad automobilis priklauso lizingo bendrovei ir E. R. dar nėra pilnai išmokėtas, o likutinė automobilio vertė 2024-10-03 duomenimis yra 7 774,82 Eur (1 t.; b. l. 23), spręstina, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (29 710 Eur) konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, taikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į E. R. individualią situaciją, tai turėtų didelį neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei taikant automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies konfiskavimą, turi būti atsižvelgiama į laidavimo instituto paskirtį siekti kompromiso teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

20. Neprieštaraujama, kad pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis, o formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Vis dėlto, akcentuotina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatė teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus nepažeidžiančią konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 15 000 Eur. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pati savaime aplinkybė, kad E. R. nebuvo paskirta bausmė, jai nebuvo paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su finansiniais įsipareigojimais, be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad E. R. turtinė padėtis būtų itin sunki, ar kad jai būnant darbingo amžiaus ir turint darbą, konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, reikštų nepagrįstai sunkią finansinę naštą, negali sudaryti pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką padariusiai ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai E. R. paskyrė proporcingą, teisingą ir tinkamai individualizuotą konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį (15 000 Eur). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo padidinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, iš E. R. išieškant visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 710 Eur, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.