Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-609-945/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-28
Bylos Nr.: e2A-609-945/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01633-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“

Kategorijos

2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)

Civilinė byla Nr. e2A-609-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01633-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.20.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-679-633/2019 pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta, vykdant sutartį sumokėtos įmokos, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti 2018 m. vasario 14 d. Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-E1N6805691 ieškovo vienašališkai nutraukta nuo 2018 m. birželio 29 d. dėl atsakovės kaltės, priteisti ieškovui iš atsakovės 12 366,26 Eur sumokėtą preliminarią prijungimo įmoką, 17 126,75 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 29 d. ieškovas su H. M. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kuria jos šalys susitarė pradėti kriptovaliutos – Bitkoinų „kasimo“ (elektroninės valiutos išgavimo) veiklą, ieškovo indėlis į bendrą veiklą bus aprūpinimas patalpomis, jų pilnas įrengimas ir pritaikymas veiklai, reikalingos elektros galios įrengimas ir kt. 2018 m. vasario 5 d. buvo pasirašytas Jungtinės veiklos sutarties pakeitimas, kuriame numatyta, kad elektros galios turi siekti 500 kW, veiklos pradžia – 2018 m. birželio 1 d. Ieškovas su atsakove 2018 m. vasario 14 d. sudarė sutartį Nr. NV-E1N6805691 (toliau – Sutartis) dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų su 500 kW leistina naudoti elektros galia. 2018 m. vasario 22 d. ieškovas atsakovei sumokėjo 12 366,26 Eur prijungimo įmoką. Objektas prie operatoriaus tinklų turėjo būti prijungtas ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 18 d. (Sutarties 4 punktas), tačiau atsakovė savo įsipareigojimo atlikti galios įrengimo darbus per savo pačios nustatytą terminą neįvykdė. Ieškovas pagal Jungtinės veiklos sutartį atliko visus savo įsipareigojimus ir pritaikė patalpas veiklai, tačiau iki numatytos veiklos pradžios neįrengus reikiamos elektros galios, dėl ko nebuvo galimybės vykdyti numatytą veiklą, veiklos partneris 2018 m. birželio 11 d. pareiškė, kad nutraukia Jungtinės veiklos sutartį. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovas žodžiu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad dėl laiku neatliktų darbų prarado investuotoją ir tolimesnis numatytos elektros galios įrengimas neteko prasmės, bei paprašė grąžinti sumokėtą įmoką. Atsakovės darbuotojai patikino, kad jo prašymą užregistravo sistemoje. Nesulaukęs atsakymo ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovės atsakingus darbuotojus, tačiau gavo atsakymą, kad sistemoje nemato jo registruoto prašymo. 2018 m. birželio 29 d. ieškovas pats surašė pranešimą, pakartotinai išdėstydamas aplinkybes apie tai, kad darbai neatlikti ir dėl termino praleidimo tolimesnis Sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, dėl ko bus reikalaujama nuostolių atlyginimo. Ieškovui dar iki darbų pabaigos pareiškus, kad tolimesnis Sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, taip pat grąžinti avansu sumokėtą 12 366,26 Eur prijungimo įmoką. Ieškovo nuostolius sudaro 15 674,75 Eur negautų pajamų ir 1 452 Eur išlaidos techninio projekto parengimui.

Atsiliepimas

2. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti bei nurodė, kad savo įsipareigojimus pagal Sutartį visiškai ir tinkamai įvykdė 2018 m. liepos 5 d., o ieškovas apie savo valią atsisakyti Sutarties joje numatyta tvarka ir forma pareiškė tik 2018 m. rugpjūčio 27 d. Kadangi atsakovė jau buvo atlikusi iš esmės visus prijungimo paslaugai suteikti reikalingus darbus ir tam išleidusi virš 100 000 Eur, ji neturėjo galimybės tenkinti ieškovo prašymo. Atsakovė pripažino praleidusi pirminį Sutarties vykdymo terminą, tačiau pats ieškovas, suderindamas elektros tinklų sujungimo planą paskutinę Sutarties vykdymo termino dieną, taip pat gavęs informaciją tiek iš atsakovės atstovo, tiek iš jos tinklo rangovo atstovo, kad tinklo parengimas sujungimo paslaugai suteikti vėluos, ir nepateikdamas pareiškimo, kad Sutartį dėl termino praleidimo vienašališkai nutraukia, sutiko su tokiu Sutarties vykdymo pasikeitimu. Ieškovas turėjo teisę savo iniciatyva nutraukti Sutartį vienašališkai joje nustatyta tvarka, tačiau tik laikydamasis teisės aktuose ir Sutartyje nustatytų įspėjimo terminų. Sutarties nutraukimo klausimas nėra išspręstas, Sutartis yra galiojanti, todėl nėra pagrindo nagrinėti prijungimo įmokos grąžinimo klausimo. Jei Sutartis būtų pripažinta ieškovo vienašališkai nutraukta pagal jo 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą prašymą, ji turėtų būti laikoma nutraukta pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punktą, kadangi prašymas pateiktas jau po atsakovės faktiškai atliktų sutartinių įsipareigojimų. Tokiu atveju prijungimo įmokos grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktą, tačiau, atsakovės nuostoliams ženkliai viršijant ieškovo sumokėtą prijungimo įmoką, ne atsakovė turėtų grąžinti ieškovui prijungimo įmoką, bet ieškovas privalėtų sumokėti atsakovei šių sumų skirtumą. Atsakovė neatsisako kompensuoti ieškovui galimus ir Sutartimi preziumuotus praradimus, sumokėdama dėl termino praleidimo Sutartimi numatytas netesybas (0,02 proc. dydžio delspinigius), taip pat sutinka atlyginti ieškovui dėl pirminio Sutarties vykdymo termino praleidimo galimai turėtus tiesioginius nuostolius, tačiau tik ieškovui pateikus tinkamos formos prašymą ir žalą įrodančius dokumentus. Šiuo atveju ieškovas reikalauja atlyginti arba netiesioginius nuostolius (negautas pajamas iš rizikingos elektroninės valiutos išgavimo veiklos), kurie yra tik hipotetinio pobūdžio, arba išlaidas (vidaus tinklo projektavimui), kurios, ginčo sutarčiai esant nenutrauktai, nėra pripažintinos nuostoliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 10,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

4. Teismas ginčo santykius kvalifikavo kaip viešųjų atlygintinų paslaugų teikimą.

5. Įvertinęs tai, kad atsakovė byloje neginčijo, jog terminą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus praleido, ji yra už tai atsakinga, ieškovui Sutarties vykdymo terminas turėjo esminės reikšmės, atsakovė neįrodė, kad Sutarties vykdymo terminas buvo šalių susitarimu pratęstas Sutartyje nustatyta forma ir tvarka, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistavo faktinis pagrindas ieškovui vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Sutartį po 2018 m. gegužės 18 d. Tačiau, kaip pažymėjo teismas, be Sutarties nutraukimo faktinio pagrindo egzistavimo, svarbu, kad Sutarties šalis savo valią vienašališkai nutraukti Sutartį pareikštų Sutarties ir (ar) įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovo atsakovei 2018 m. liepos 3 d. įteiktas pranešimas nėra pripažintinas vienašališku Sutarties nutraukimu, kadangi jame nėra išreikšta valia nutraukti Sutartį, nenurodytas tiek Sutarties 7.7 punktu, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 3 dalimi imperatyviai numatytas įspėjimo (sutarties vykdymo pažeidimų pašalinimo) terminas. Teismas pažymėjo, kad, net ir įvertinus ginčo pranešimą priešingai, t. y. pripažinus tinkamu, nesant nustatyto įspėjimo termino turėtų būti taikomas įstatymu nustatytas 30 d. terminas. Šio termino atsakovė nepraleido, per 2 papildomas dienas pažeidimą pašalino ir iš esmės baigė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl pripažinti Sutartį nutraukta vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nebuvo faktinio pagrindo.

6. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad Sutartis negali būti pripažinta nutraukta ir vėlesniais ieškovo 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir spalio 30 d. pranešimais, kadangi jų pateikimo metu atsakovė jau buvo įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus ir pasiruošusi prijungti ieškovo elektros įrenginius prie pageidaujamos galios operatoriaus elektros tinklo ir tai nebuvo padaryta ne dėl atsakovės, o dėl paties ieškovo kaltės. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punktu šalys susitarė, kad Sutartis galios iki visiško ja prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovas nėra iki galo įvykdęs, todėl teismas konstatavo, jog Sutartis nėra joje ir (ar) įstatymu nustatyta tvarka nutraukta ar kitaip pasibaigusi, ji vis dar galioja ir šalims turi įstatymo galią.

7. Teismas sprendė, kad kol Sutartis galioja nėra pagrindo ieškovo vykdant Sutartį turėtas išlaidas (sumokėtą preliminarią prijungimo įmoką ir naujo vartotojo elektros įrenginių vidaus tinklo projektavimo išlaidas) pripažinti nuostoliais CK 6.245 straipsnio 3 dalies požiūriu. Ieškovas, laisva valia sudarydamas Sutartį, šias išlaidas prisiėmė kaip būtinas ir neišvengiamas tam, kad būtų pasiektas Sutarties rezultatas, todėl tarp šių išlaidų ir atsakovės Sutarties vykdymo termino praleidimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Nenustatęs visų sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl šių išlaidų priteisimo.

8. Teismo vertinimu, ieškovas šiame ginče negali remtis CK 6.652 straipsnio 4 dalyje užsakovui numatytomis papildomomis galimai pažeistų teisių gynybos priemonėmis, kadangi tai prieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų 7 skyriaus (7.1 – 7.9 punktų) nuostatoms, jas aiškinant ir taikant kompleksiškai su CK 6.721 straipsnio 1 dalies ir 6.724 straipsnio normomis. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas šiame ginče neturi pagrindo savo teises ginti ir papildomomis vartotojo apsaugai įstatymo numatytomis priemonėmis, kadangi Sutartį jis sudarė ne vartojimo, bet komercinei (verslo) veiklai.

9. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad reikalaujamos kompensuoti prarastos pajamos nebuvo gautos būtent dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino praleidimo, už kurį yra atsakinga atsakovė. Tačiau Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas nustato atsakovei prievolę atlyginti tik tiesioginius ieškovo nuostolius. Teismas nepagrįstu pripažino ieškovo argumentą, kad šis Sutarties punktas prieštarauja įstatymui (CK 6.256 straipsnio 2 daliai ir 6.249 straipsnio 1 daliai), nurodęs, jog šios CK normos nėra imperatyvaus pobūdžio, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė aptariamus nuostolius sukėlė tyčia ar dideliu neatsargumu, jie susiję su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, ar neturtine žala. Teismas taip pat pažymėjo, kad ši Sutarties nuostata ieškovui nebuvo siurprizinė, o nepasidomėdamas bendrųjų sąlygų turiniu, su jomis nesusipažindamas, kai tai padaryti nebuvo jokių kliūčių, pats ieškovas elgėsi neatsakingai ir neapdairiai bei prisiėmė neigiamų to padarinių atsiradimo riziką, todėl ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas įspėjimu (pranešimu) apie sutarties nutraukimą laiko 2018 m. birželio 29 d. pranešimą. Apie atsisakymą nuo Sutarties atsakovė buvo informuota kur kas ankščiau.

1.2. Nepagrįsta pripažintina teismo išvada, kad šiame ginče ieškovas negali remtis CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatytomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis. Iš teismo sprendimo neaišku, kodėl ieškovas negali naudotis įstatyminėmis teisės normomis, numatančiomis jo teisę atsisakyti Sutarties, jeigu tolimesnis vykdymas ieškovui praranda prasmę. Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovė beveik pusantro mėnesio praleido Sutarties įvykdymo terminą, jog ji yra už tai atsakinga, o ieškovui Sutarties vykdymo terminas turėjo esminės reikšmės. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas turėjo pripažinti, kad ieškovas turėjo teisę, remdamasis CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, 6.724 straipsniu, atsisakyti Sutarties, ir tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš ieškovo 2018 m. birželio 29 d. pranešimo nebuvo aiški ieškovo valia. Pranešime ieškovas aiškiai nurodė, kad jam tolimesnis Sutarties vykdymas neturi prasmės. Toks pareiškimas atitinka CK 6.652 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovė yra verslo subjektas, turintis pakankamai patirties ir kvalifikuotų darbuotojų, todėl jai turėjo būti suprantamas ieškovo pareiškimas bei jo turinys. Pranešimo turiniui įstatymas nenumato jokių imperatyvų, dėl ko teismo išvada, kad pranešimas neatitiko imperatyvių sutartimi ir įstatymu jam keliamų turinio reikalavimų, yra nepagrįsta.

1.4. Teismas, spręsdamas, kad atsakovė darbus pabaigė 2018 m. liepos 5 d., pasirėmė tik pačios atsakovės sudarytu bei pateiktu 2018 m. liepos 4 d. potvarkiu, tačiau nepasisakė ir nevertino pateiktos pažymos apie darbų pabaigą Nr. 18-07-09/04, kurioje yra nurodyta, jog objektui įtampą galima jungti nuo 2018 m. liepos 9 d. 16.00 val., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 183 ir 185 straipsniuose numatytas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, taip pat CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas.

1.5. Ieškovas Sutartį nutraukė, atsisakydamas nuo tolimesnio jos vykdymo ir pareikalaudamas nuostolių atlyginimo. Teismui nusprendus, kad ieškovo reikalaujami nuostoliai atitinka tiesioginių nuostolių kriterijus, taip pat konstatavus, jog atsakovė sutartinius įsipareigojimus praleido, pripažinus, kad atsakovė yra už tai atsakinga, o ieškovui sutarties vykdymo terminas turėjo esminės reikšmės, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, turėjo būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

1.6. Atsakovė pripažino, kad ieškovas nebūtų galėjęs pakeisti Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto, kaip ir kitų bendrųjų Sutarties sąlygų. Norėdamas gauti paslaugą ieškovas buvo priverstas sudaryti Sutartį jam primetamomis monopolinėmis sąlygomis. Atsakomybės apribojimas negali būti pripažįstamas sąžiningu, atitinkančiu Sutarties laisvės principą. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimo priteisti negautas pajamas atmetimas neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Nors ieškovas elektros galios padidinimo prašė planuodamas vykdyti elektroninės Bitkoinų kriptovaliutos išgavimo veiklą, jis iš esmės veikė kaip vartotojas fizinis asmuo, jokia faktinė veikla nebuvo pradėta vykdyti, dėl ko Sutartis bei jos sąlygos turėjo būti vertinamos ieškovo, kaip vartotojo, aspektu.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus nepagrįstai sieja su CK 6.649 straipsnio 2 dalimi ir 6.652 straipsnio 4 dalimi, kadangi tarp šalių yra sudaryta ne rangos sutartis, o vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartis. Rangos sutarties nuostatos taikomos tik santykiams tarp atsakovės ir trečiojo asmens, šiam faktiškai vykdant prijungimo darbus. Nors atsakovas nurodo, kad tolimesnis Sutarties vykdymas jam prarado prasmę, tačiau jo veiksmai tokį teiginį paneigia. 2019 m. birželio 25 d. ieškovas pateikė paraišką dėl elektros įrenginių prijungimo ir elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuria prašo prijungti patalpas ir suteikti 60 kW leistinosios naudoti galios, kas patvirtina, kad ieškovui vis dar reikia elektros energijos, tačiau ne tokios galios, kaip buvo nurodyta ankstesnėje paraiškoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl ginčo santykio teisinio kvalifikavimo

13. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas).

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teisių gynimo būdą rinkosi vadovaudamasis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, o atsakovė nurodė, kad šalis sieja atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgdamas į Sutartyje naudotas formuluotes, sutiko su atsakovės pozicija dėl teisinio santykio kvalifikavimo.

15. Rangos sutarties samprata pateikta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

16. Patys sutarčių rūšių apibrėžimai rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams. Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o atlygintinų paslaugų teikimo – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012, 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020 29 punktą). Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014, 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020 29 punktą).

17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš į bylą pateiktų Sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų, šalys susitarė dėl ieškovui priklausančio objekto prijungimo prie atsakovės eksploatuojamo elektros energijos tinklo, užtikrinant tam tikrą leistiną galią. Atsižvelgiant tiek į Sutarties, tiek ir į Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, kuriuo vadovaujantis sudaryta Sutartis, turinį, spręstina, kad šalis siejo CK 6.716 straipsnyje aptartas sąlygas atitinkantys atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovė įsipareigojo už atlygį suteikti ieškovui jam priklausančių patalpų prijungimo prie elektros tinklų ir tam tikros galios užtikrinimo teikiant elektros energiją paslaugą (Sutarties bendrosios dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad susitarimas nebuvo nukreiptas į konkretaus objekto sukūrimą, teisinio santykio tikslas buvo užtikrinti ieškovui galimybes ateityje gauti elektros energiją į ieškovui priklausantį objektą. Vien tai, kad teikdama paslaugą atsakovė privalėjo atlikti tam tikrus jai priklausančio tinklo pritaikymo paslaugos teikimui darbus, dėl kurių sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu, neleidžia abejoti skundžiamame sprendime pateikto teisinio santykio kvalifikavimo pagrįstumu.

18. Kita vertus, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, CK 6.724 straipsniu pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams.

19. Kaip matyti iš CK 6.721 straipsnio, tiesiogiai reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, 1 dalies turinio, paslaugų gavėjui suteikiama galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, sumokant paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginant kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, turėjo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento. Ši norma reguliuoja situaciją, kai sutartis nutraukiama nesant pažeidimo, paslaugų gavėjui persigalvojus dėl paslaugų teikimo tikslingumo. Pažymėtina, kad ši norma yra perkelta ir į Sutarties bendrosios dalies 6.1.8, 7.4 punktus. Šalys Sutartimi susitarė, kad ieškovo įmoka už paslaugų teikimą sudarys tik dalį atsakovės sąnaudų, susijusių su sutartinių įsipareigojimų vykdymu (Sutarties bendrosios dalies 3 punktas). Prisiimdama finansinę naštą atsakovė įgijo teisėtą lūkestį, kad ieškovas vykdys savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus arba perims su Sutarties vykdymu susijusias sąnaudas subjektyvaus Sutarties atsisakymo atveju.

20. Kartu akcentuotina, kad atlygintinų paslaugų teikimą tiesiogiai reglamentuojančiose teisės normose nėra aptarta situacija, kai sutartis vienašališkai nutraukiama dėl paslaugų teikėjo kaltės, todėl tokiems atvejams yra taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, tarp jų ir ieškovo nurodoma CK 6.652 straipsnio 4 dalis, pagal kurią esant pažeistam galutiniam sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminui, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti prievolės įvykdymą ir pareikalauti atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, bei bendrosios CK 6.217–6.218 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios vienašališką sutarčių nutraukimą.

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo

21. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo palaikantis savo poziciją, kad Sutartis turi būti pripažinta vienašališkai nutraukta 2018 m. birželio 29 d. dėl atsakovės kaltės CK 6.652 straipsnio 4 dalies, 6.724 straipsnio pagrindu, ir prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria aptariamas ieškinio reikalavimas buvo atmestas.

22. Įvertinusi šį ieškovo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė praleido savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminą. Kaip matyti iš Sutarties specialiosios dalies 4 punkto turinio, paslaugos turėjo būti suteiktos per 85 kalendorines dienas nuo Sutarties pasirašymo ir įmokos pagal Sutartį sumokėjimo dienos. Nors Sutarties pasirašymo data nurodoma 2018 m. vasario 14 d., tačiau iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo turinio matyti, kad įmoką pagal Sutartį ieškovas sumokėjo 2018 m. vasario 22 d., todėl terminas paslaugoms suteikti baigėsi 2018 m. gegužės 18 d. Byloje esančio atsakovės padalinio vadovo 2018 m. liepos 4 d. potvarkio turinys patvirtina, kad ieškovui priklausančio objekto prijungimui prie elektros energijos tiekimo tinklų buvo pasirengta 2018 m. liepos 5 d. Aplinkybę, kad pasirengimo darbai buvo atlikti, papildomai patvirtino ir UAB „Energetika“ 2018 m. liepos 9 d. pažyma bei 2018 m. liepos 10 d. su trečiuoju asmeniu pasirašytas rangos darbų perdavimo aktas. Vien faktas, kad 2018 m. liepos 9 d. buvo pakartotinai užfiksuotas pasirengimo prijungti ieškovui priklausantį objektą prie elektros tinklų faktas, pats savaime neleidžia spręsti, jog pasirengimo darbai nebuvo baigti 2018 m. liepos 5 d. Kita vertus, nors ieškovas akcentuoja minėtuose dokumentuose užfiksuotas skirtingas galimo prijungimo prie tinklo datas (liepos 5 d. ir liepos 9 d.), pažymėtina, kad nurodytas skirtumas sudaro vos vieną darbo dieną (liepos 6 d. yra šventinė diena, o 2018 m. liepos 7–8 d. buvo savaitgalis). Bet kuriuo atveju, atsakovė vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus apie pusantro mėnesio.

23. Net ir konstatavus, kad atsakovė praleido sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama sąlyga vienašališkam Sutarties nutraukimui, kadangi, vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, toks pažeidimas turi nulemti specifines pasekmes – dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui turi prarasti prasmę. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, kad ieškovas su partneriu buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį, kurios įgyvendinimui, jo tvirtinimu, ir sudaryta Sutartis su atsakove, tačiau partneris 2018 m. birželio 11 d. jungtinės veiklos sutartį nutraukė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties tolimesnis vykdymas galėjo prarasti ieškovui prasmę. Kita vertus, į bylą surinkta medžiaga atskleidžia esminę paties ieškovo elgesio įtaką tokioms pasekmėms ir paneigia tiesioginio priežastinio ryšio tarp termino praleidimo ir ieškovo suinteresuotumo paslaugų suteikimu egzistavimą. Tokią išvadą patvirtina keletas reikšmingų aplinkybių:

12.1. Byloje nėra jokių duomenų, kad sudarydamas Sutartį ar bet kada iki Sutartyje nurodyto termino atsakovės įsipareigojimams įvykdyti pabaigos ieškovas būtų nurodęs atsakovei, jog griežtas termino laikymasis yra esminė Sutarties sąlyga, kuri gali lemti ne tik Sutarties bendrosios dalies 6.2.4 punkte nurodytas pasekmes – pareigą mokėti delspinigius, bet ir esminį Sutarties pažeidimą, kaip sąlygą inicijuoti Sutarties nutraukimą. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, kad šalys atskirai tarėsi dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino svarbos, jog ieškovas informavo atsakovę, kad vėlavimas įvykdyti Sutartį gali lemti jo kito asmens atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų pažeidimą bei iš to kylančias pasekmes.

12.2. Paties ieškovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pakoregavus jo su partneriu sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir numačius didesnį elektros energijos galios poreikį, veiklos pradžios terminas 2018 m. vasario 5 d. susitarimu buvo pavėlintas dviem mėnesiais nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Tuo pačiu 2018 m. vasario 9 d. buvo pateikta nauja paraiška atsakovei, kurios pagrindu sudaryta Sutartis, pakeitusi šalių 2017 m. gruodžio 28 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Tokiu būdu subjektyvus ieškovo pozicijos pasikeitimas nulėmė paslaugų suteikimo termino pavėlinimą apie 1,5 mėn. Vien šie veiksmai parodo, kad ieškovas labiau orientavosi į pageidaujamą rezultatą, kaip esminę sąlygą, bet ne Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą.

12.3. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad dar 2018 m. kovo mėn. iškilo poreikis koreguoti projektinę dokumentaciją, pagal kurią turėjo būti rengiamasi elektros energijos tinklų prijungimui prie ieškovui priklausančio objekto. Pakeistame projekte yra ieškovo 2018 m. gegužės 18 d. pasirašyta derinimo žyma. Kitaip tariant, paskutinę sutartinių įsipareigojimų vykdymo dieną ieškovas gavo informaciją, kad dar tik tvirtinamas projektas, pagal kurį turės būti atliekami darbai, turintys reikšmės atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Ieškovas projektui pritarė ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad būtų akcentavęs sutartinių terminų laikymosi reikšmę ir reiškęs pretenzijas, jog vėlavimas taps esminiu Sutarties pažeidimu.

12.4. Kaip matyti iš Sutarties bendrosios dalies 6.1.3–6.1.4 punktų turinio, ieškovo sutartiniai įsipareigojimai neapsiribojo Sutarties kainos sumokėjimu. Ieškovas įsipareigojo laikydamasis teisės aktų reikalavimų parengti jam priklausančio objekto vidinį tinklą prijungimui prie atsakovės valdomų elektros energijos tinklų bei gauti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą apie tinklo parengimą. Nors ieškovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame 2019 m. užfiksuoti tam tikri atlikti darbai, taip pat įvairių išlaidas patvirtinančių dokumentų, kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, projektavimo darbų sutartį, pagal kurią turėjo būti parengtas tinklo parengimo projektas, ieškovas sudarė tik 2018 m. gegužės 11 d., šioje sutartyje numatytas projekto parengimo terminas (2018 m. gegužės 28 d.) yra vėlesnis už ginčo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminą, o įrodymų, kad šis projektas buvo pilnai išpildytas bei, jei taip, kada tai buvo padaryta, į bylą nepateikta. Atsakovės į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos ieškovas nebuvo gavęs nei 2018 m. gegužės 18 d., kai suėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminas, nei 2018 m. liepos 5 d., kai atsakovė buvo pasirengusi užbaigti savo įsipareigojimų vykdymą.

12.5. Nutarties 23.1–23.4 punktuose aptartam ieškovo elgesiui įtakos neturėjo ir tai, kad jo į bylą pateiktos 2017 m. lapkričio 29 d. jungtinės veiklos sutarties 7.1 punkte termino praleidimas buvo įvardintas kaip vienintelis esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovas ne tik nepateikė įrodymų, kad apie tokį faktą, o kartu ir terminų laikymosi reikšmę, buvo informuota atsakovė, ne tik pats laiku nebuvo įvykdęs savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bet ir neįrodinėjo aplinkybės, jog, žinodamas apie vėlavimą, ėmėsi veiksmų siekdamas užkirsti kelią jungtinės veiklos sutarties nutraukimui (pvz., derėjosi dėl jungtinės veiklos sutartimi nustatyto termino pratęsimo, laiku ir tinkamai informavo savo partnerį apie įsipareigojimų vykdymo eigą ir pan.).

24. Nutarties 23 punkte aptartų aplinkybių reikšmę patvirtina ir tai, kad formalus CK 6.652 straipsnio 4 dalyje aptartų termino praleidimo padarinių taikymas būtų nesuderinamas su CK 6.217 straipsnyje kuriamu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama tik esant esminiam pažeidimui. Detalizuodamas, koks pažeidimas laikomas esminiu, įstatymo leidėjas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodė, kad: pirma, nepakanka vien fakto, jog nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, papildomai turi būti konstatuota, kad kita šalis numatė ar galėjo protingai numatyti tokį rezultatą; antra, pagal sutarties esmę griežtas prievolės laikymasis turi turėti esminę reikšmę; trečia, prievolės neįvykdymą nulėmė tyčia ar didelis neatsargumas; ketvirta, neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; penkta, sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Nagrinėjamu atveju susiklostė kardinaliai priešinga situacija, kadangi tiek Sutarties turinys, tiek ieškovo elgesys nesukūrė pagrindo atsakovei tikėtis, kad griežtas termino laikymasis yra esminis šalių sutartiniuose santykiuose. Į bylą atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas užtruko dėl objektyvių priežasčių – būtinybės tikslinti projektą. Ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad Sutartis artimiausiu metu nebus įvykdyta, 2018 m. birželio 15 d. raštu buvo informuotas apie preliminarų paslaugų suteikimo terminą. Be to, kaip minėta nutarties 19 punkte ir matyti iš atsakovės į bylą pateiktos trečiojo asmens atsakovei rengiantis paslaugų suteikimui atliktų darbų sąmatos, atsakovės sąnaudos viršijo 100 000 Eur, jos yra kelis kartus didesnės už ieškovo pagal Sutartį sumokėtą įmoką. Kitaip tariant, atsakovė Sutartimi įsipareigojo investuoti ženklią pinigų sumą, todėl vienašalis Sutarties atsisakymas dėl termino, kuris nebuvo įvardintas kaip turintis esminę reikšmę, praleidimo, būtų neadekvati pasekmė. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 3 dalimi, sutarties įvykdymo termino praleidimas gali būti pagrindu inicijuoti sutarties nutraukimą tik tuo atveju, jeigu įsipareigojimai neįvykdomi ir per papildomai nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė buvo iš anksto informuota apie ieškovo ketinimus nutraukti Sutartį, jeigu prievolės nebus įvykdytos per papildomą terminą. Šiuo aspektu reikšminga pripažintina aplinkybė, kad ieškovo 2018 m. birželio 29 d. pranešimą gavusi 2018 m. liepos 3 d., atsakovė nedelsdama atliko visus parengiamuosius darbus ir jau po keleto dienų buvo pasirengusi prijungti ieškovui priklausantį objektą prie elektros energijos tinklo. Kitaip tariant, bet kokio, net ir minimalaus papildomo termino nustatymas būtų nulėmęs pažeidimo pašalinimą.

25. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame sprendime pateikta išvada, kad ieškovo 2018 m. birželio 29 d. pranešimas atsakovei negali būti pripažįstamas vienašališku Sutarties nutraukimu. Nors ieškovas nurodė kelis kartus kreipęsis į atsakovę dėl Sutarties vykdymo, vienintelis tokio pobūdžio kreipimąsi patvirtinantis įrodymas yra pačios atsakovės 2018 m. birželio 15 d. atsakymas į ieškovo 2018 m. gegužės 16 d. kreipimąsi, kuriuo ieškovui suteikiama informacija apie vėlavimo priežastis bei preliminarią darbų užbaigimo datą. Pats ieškovo kreipimasis į bylą nebuvo pateiktas (kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio, atsakovė nurodo gavusi žodinį kreipimąsi dėl planuojamo Sutarties vykdymo užbaigimo), o atsakovės atsakymo turinys nėra susijęs su termino praleidimo pasekmių aptarimu. Be to, kaip minėta nutarties 23.3 punkte, jau po ieškovo kreipimosi į atsakovę ieškovas 2018 m. gegužės 18 d. tvirtino patikslintą projektinę dokumentaciją, kas būtų nesuderinama su iki tol išreikšta valia nutraukti Sutartį ar įspėjimu apie Sutarties nutraukimą.

26. Vertinant ieškovo 2018 m. birželio 29 d. pranešimo turinį papildomai pažymėtina, kad jame nurodomos visiškai kitos galimų nuostolių atsiradimo priežastys, nei ieškovas nurodo ieškinyje. Pranešime neminima ieškovo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ar jos nutraukimas, o nurodoma, kad ieškovas yra įsigijęs veiklai vykdyti reikalingą įrangą, kuri nuvertėja, akcentuojami pokyčiai rinkoje, kurie gali turėti įtakos veiklos pelningumui. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų ieškovo valios pasikeitimo priežasčių.

27. Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad aiškią valią nutraukti Sutartį ieškovas išreiškė atsakovei teiktuose 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. spalio 30 d. prašymuose, t. y. tuomet, kai Sutarties vykdymo pažeidimas buvo pašalintas, ir aplinkybė, jog ieškovui priklausantis objektas vis dar nebuvo prijungtas prie atsakovės eksploatuojamo tinklo, buvo sąlygota ne atsakovės, bet ieškovo vengimo vykdyti Sutartį.

28. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija pripažįsta pagrindu spręsti, kad ieškinio reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai atmestas.

Dėl reikalavimų grąžinti pagal Sutartį sumokėtą įmoką ir priteisti nuostolių atlyginimą

29. Skundžiamu sprendimu taip pat buvo atmesti ieškovo reikalavimai grąžinti vykdant Sutartį sumokėtą įmoką už atsakovės paslaugas bei priteisti nuostolių atlyginimą.

30. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, reikalavimas grąžinti Sutarties pagrindu sumokėtą 12 366,26 Eur įmoką yra grindžiamas argumentu, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė privalo grąžinti įmoką už jai nesuteiktas paslaugas. Konstatavęs, kad nėra sąlygų taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalies, 6.724 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam vykdant Sutartį atsakovei sumokėtą sumą negali būti tenkinamas.

31. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti 17 126,75 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 1 452 Eur išlaidos techninio projekto parengimui ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 29 d. iš planuotos vykdyti veiklos negautos 15 674,75 Eur pajamos.

32. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę reikalavimą reiškiantis asmuo privalo įrodyti neteisėtus priešingos šalies veiksmus, nuostolių faktą ir neteisėtų veiksmų bei nuostolių priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad asmuo, kuriam reiškiamas reikalavimas, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, jis turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nuostoliais pripažinti vykdant Sutartį turėtas išlaidas, susijusias su techninio projekto parengimu, yra tiesiogiai siejamas su Sutarties vienašališku nutraukimu, kaip atsakovės Sutarties vykdymo termino praleidimo pasekmėmis. Šios išlaidos buvo susijusios su ieškovo įsipareigojimų pagal Sutarties bendrosios dalies 6.1.3–6.1.4 punktus vykdymu, todėl konstatavus, kad ieškovo argumentai dėl vienašališko Sutarties nutraukimo yra nepagrįsti, spręstina, jog, kaip ir nutarties 30 punkte nurodytu atveju pasisakant dėl įmokos pagal Sutartį grąžinimo, išlaidos projekto rengimui yra ne nuostoliai, bet galiojančios prievolės vykdymas. Kadangi atsakovės neteisėtas veiksmas (termino praleidimas) netapo sąlyga nutraukti Sutartį, nėra priežastinio ryšio tarp šio veiksmo ir ieškovo išlaidų. Kitaip tariant, išlaidų ieškovas turėjo ne dėl Sutarties vykdymo termino praleidimo, bet dėl Sutarties sudarymo metu prisiimtų įsipareigojimų.

34. Įvertinusi skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas kaip nuostolius priteisti jam iš atsakovės negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties bendrosios dalies 7.1 punkte nurodoma, jog šalis, neįvykdžiusi savo prievolių pagal Sutartį arba įvykdžiusi jas netinkamai, privalo kitos Šalies reikalavimu atlyginti visus tiesioginius nuostolius, išskyrus Sutartyje ir įstatymuose numatytas išimtis. Šalių susitarimu netiesioginiai nuostoliai neatlyginami. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, negautos pajamos nėra priskiriamos prie tiesioginių nuostolių, todėl reikalavimas tokius nuostolius atlyginti neatitinka šalių nustatyto tarpusavio santykių režimo.

35. Nors ieškovas akcentuoja, kad nutarties 34 punkte aptarta Sutarties sąlyga yra neteisėta, paneigianti šalių interesų balansą, teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis CK 6.252 straipsnio nuostatomis, susitarimai dėl civilinės atsakomybės ribojimo negalioja tik tuo atveju, jeigu ribojama galimybė reikalauti atsakomybės už tyčinius veiksmus ar didelį neatsargumą, taip pat kai panaikinama atsakomybė už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija neatitinka nustatytų imperatyvių ribojimų.

36. Nors ieškovas akcentuoja, kad jam nebuvo galimybių derėtis dėl kitokių Sutarties sąlygų, jog jis turėtų būti vertinamas kaip vartotojas, kurio teisės turi būti prioritetiškai ginamos, reikšminga šiuo atveju pripažintina ir aplinkybė, kad atsakovės veiklą, susijusią su Sutartimi aptartų paslaugų teikimu, detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, buitiniu elektros energijos vartotoju, kuris labiausiai atitinka vartotojo, kaip subjekto, kuriam, kaip labiau pažeidžiamam asmeniui, taikytinas specialus reglamentavimas, sampratą, pripažįstamas fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. Nagrinėjamu atveju Sutarties sudarymą ieškovas iniciavo verslo tikslais, todėl jį vertinti kaip buitinį vartotoją nėra pagrindo. Kita vertus, net ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-280 patvirtinto Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašo 22.3, 32 punktuose įtvirtinta atsakomybės ribojimo sąlyga, pagal kurią pažeidimo atveju vartotojas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių, yra identiška Sutarties bendrosios dalies 7.1 punkto turiniui. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia ieškovo argumentus dėl sutartinio civilinės atsakomybės ribojimo prieštaravimo teisės aktų reikalavimams.

37. Kita vertus, dar kartą akcentuotinas nutarties 23 punkte aptartas ieškovo elgesys. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo informavęs atsakovę apie sudarytą jungtinės veiklos sutartį, joje nustatytus veiklos pradžios terminus bei galimas tokių terminų praleidimo pasekmes. Nors ieškovas laikotarpio, už kurį skaičiuoja negautas pajamas, pradžią sieja su 2018 m. gegužės 18 d., kai suėjo terminas atsakovei įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, kaip matyti iš jo į bylą pateiktos jungtinės veiklos sutarties turinio, veiklą, iš kurios ieškovas tikėjosi gauti pajamų, buvo planuojama pradėti 2018 m. birželio 1 d. Be to, kaip minėta nutarties 23.4 punkte, ieškovas taip pat iki 2018 m. gegužės 18 d. nebuvo įvykdęs savo Sutarties bendrosios dalies 6.1.3–6.1.4 punktais prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su jam priklausančio objekto vidaus tinklo paruošimu prijungimui prie elektros energijos tinklų, tik rengė tam reikalingą projektinę dokumentaciją, nebuvo gavęs Sutartyje nurodytos Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos. Akcentuotina ir tai, kad, kaip tvirtina pats ieškovas, partneris su juo sudarytą jungtinės veiklos sutartį nutraukė 2018 m. birželio 11 d. Dėl kokios priežasties termino, už kurį skaičiuojamos negautos pajamos, pabaigą ieškovas sieja su 2018 m. birželio 29 d., kai, jo tvirtinimu, Sutartis buvo vienašališkai nutraukta, iš bylos medžiagos nėra aišku. Kaip minėta nutarties 23.5 punkte, ieškovas nepateikė duomenų, kad jis siekė išsaugoti jungtinės veiklos sutartį. Kartu pažymėtina, kad 2018 m. birželio 29 d. pranešime ieškovas nurodė, jog situacija rinkoje, kurioje jis planavo vykdyti veiklą, pasikeitė į neigiamą pusę, tuo pačiu pripažindamas, kad egzistavo ir kitos, nei nuo ieškovo, nei nuo atsakovės nepriklausiusios priežastys, kurios galėjo turėti įtakos tiek ieškovo, tiek jo partnerio apsisprendimui dėl planuotos veiklos potencialo. Nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės sutartinio įsipareigojimo pažeidimo ir jo nurodomų sunkiai numatomų, netiesioginio pobūdžio nuostolių.

38. Kartu teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais dėl itin hipotetinio pobūdžio ieškovo pateikto žalos dydžio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, apskaičiavimo. Ieškovas pateikė subjektyvius savo paties atliktus skaičiavimus. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktos Lietuvos banko informacijos, ieškovas planavo vykdyti itin rizikingą veiklą, kurios rezultatai yra paremti išskirtinai rinkos dalyvių lūkesčiais. Pats ieškovas nurodė, kad pajamų iš planuoto verslo skaičiavimai priklauso ir nuo rinkos dalyvių skaičiaus (t. y. neigiamos įtakos bendram pajamingumui būtų turėjęs ir ieškovo bei jo partnerio sprendimas pradėti vykdyti veiklą). Iš pateiktų skaičiavimų nėra aišku, kaip ieškovas įvertino jo veiklos faktines sąnaudas, susijusias su galiojusiomis elektros kainomis, veiklą prižiūrinčių darbuotojų darbo užmokesčiu ir pan.

39. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad išvada, jog ieškovas neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo, nepaneigia ieškovo teisės kelti klausimą dėl sutartinių netesybų priteisimo, kadangi toks klausimas nepateko į nagrinėjamos bylos ribas. Šią aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose pripažino ir atsakovė.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas aptariamą ieškinio reikalavimą tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėjo teisingai, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasAlbina Rimdeikaitė