- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2-679-633/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01633-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- AB ESO
sekretoriaujant V. M., L. V., dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokatui V. R., atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) atstovei J. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. P. patikslintą ieškinį atsakovei AB ESO, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, atsakovės pusėje uždarai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vytrita“ dėl sutarties pripažinimo vienašališkai ieškovo nutraukta dėl atsakovės kaltės, sumokėtos vykdant sutartį įmokos, nuostolių atlyginimo, kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).
1. Ieškovas V. P. patikslintu ieškiniu prašo teismą : a) pripažinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas) šalių 2018 m. vasario 14 d. Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sutartį) jo, ieškovo, vienašališkai nuo 2018 m. birželio 29 d. nutraukta dėl atsakovės kaltės; b) priteisti iš atsakovės AB ESO 12366,26 Eur ieškovo, vykdant ginčo sutartį, sumokėtą preliminarią prijungimo įmoką; c) priteisti iš atsakovės 17126,75 Eur nuostolių, susidedančių iš 1452 Eur patirtų išlaidų ieškovo, kaip naujojo vartotojo, vidaus elektros tinklo projektavimui ir 15674,75 Eur negautų pajamų iš planuotos elektroninės Bitkoinų (Bitcoin) kriptovaliutos išgavimo veiklos, atlyginimo; d) priteisti iš atsakovės 6 procentų metines kompensacines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; e) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė AB ESO priešinių reikalavimų byloje (ieškovui) nepareiškė.
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
3. Patikslintame ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovas V. P. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 29 d. (su 2018 m. vasario 5 d. pakeitimu) su G. M. (H. M.) (trečiu asmeniu) sudarė jungtinės veiklos – elektroninės Bitkoinų (Bitcoin) kriptovaliutos išgavimo, sutartį (toliau – JVS), kuria be kita ko įsipareigojo veiklos partneriui aprūpinti, įrengti ir pritaikyti tokiai specifiniai veiklai patalpas, įskaitant veiklos poreikius atitinkančios galios elektros energijos tiekimą. Vykdydamas JVS, jis, ieškovas, 2018 m. vasario 9 d. atsakovės padalinyje Kauno m. pateikė Nebuitinio vartotojo elektros įrenginių (duomenys neskelbtini) prijungimo prie elektros tinklų su 500 kW galia paraišką, 2018 m. vasario 14 d. ten pat sudarė ginčo sutartį, gavo vieną šio dokumento egzempliorių, jos specialiąsias sąlygas dokumente perskaitė ir suprato, bendrųjų ginčo sutarties sąlygų internete neieškojo ir neskaitė, kliūčių tai padaryti nebuvo. Atsakovė pagal ginčo sutartį įsipareigojo ir privalėjo iki 2018 m. gegužės 18 d. prijungti jo, ieškovo, įrenginius prie 500 kW galios elektros tinklo, o jis pats, kaip naujasis vartotojas, vykdydamas ginčo sutartį, 2018 m. vasario 22 d. sumokėjo atsakovei 12366,26 Eur preliminariai jos paskaičiuotą prijungimo įmoką, taip pat 2018 m. gegužės 11 d. užsakė ir atliko vidaus tinklo projektavimo darbus, kuriuos apmokėjo 2019 m. birželio 4 d. 1452 Eur suma, jis su vidaus tinklo projektuotoju UAB „Elektros zona“ taip pat sudarė preliminarią sutartį ir dėl šio jo, ieškovo, vidaus tinklo įrengimo nuo paraiškoje nurodyto garažo pastato iki pakelėje atsakovės įrengtos transformatorinės spintos, maždaug 100 m. atkarpa, o taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – VEI) pažymos apie vidaus tinklo atitikimą teisės aktų reikalavimams gavimo, kas pagal projektuotojo skaičiavimą būtų užtrukę bendroje sumoje 2-4 darbo dienas. Vidaus tinklą jis neįrengė ir VEI pažymos nesikreipė bei atsakovei jos nepateikė dėl to, kad ši, atsakovė, sutartimi sulygtu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, dar ir anksčiau tapo akivaizdu bei ir patvirtino atsakovės rangovo UAB „Vytrita“ įgaliotas atstovas (liudytojas A. P.), kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus jam galės įvykdyti ne anksčiau kaip 2018 m. liepą, todėl savų sutartinių įsipareigojimų atsakovei dalies dėl vidaus tinklo įrengimo ir VEI pažymos gavimo bei pateikimo atsakovei toliau nevykdė tam, kad nepatirti dar daugiau išlaidų (nuostolių). Kadangi dėl reikiamos galios elektros tiekimo neužtikrinimo jo JVS partneris 2018 m. birželio 11 d. nutraukė šią sutartį bei kaip tik tuo metu ėmė ženkliai kristi Bitkoinų kaina elektroninių valiutų rinkoje, jis nusprendė ginčo sutarties atsisakyti, apie valią ją vienašališkai dėl atsakovės kaltės (termino praleidimo) nutraukti pareikšdamas žodžiu 2018 m. gegužės 16 ir 29 dienomis atsakovės padalinyje Kauno m., taip pat 2018 m. liepos 3 d. įteikdamas atsakovei savo 2018 m. birželio 29 d. pranešimą (toliau – ginčo pranešimą), tačiau atsakymą raštu gavęs tik 2018 m. rugpjūtį. Jis pripažįstantis, jog atsakovės rangovo atstovo buvo informuotas apie tai, kad atsakovės tinklas sujungimui bus parengtas tik 2018 m. liepą, taip pat vėlavimo priežastis, taip pat pripažįstantis, kad atsakovės projektuotojo UAB „Energika“ parengtą elektros tinklų planą jis, kaip naujasis vartotojas ir vidaus tinklo savininkas, suderino tik paskutinę ginčo sutarties vykdymo termino dieną (2018 m. gegužės 18 d.), tačiau jis pareiškiantis, kad tuo jis nesutiko suteikti atsakovei papildomą terminą ginčo sutarčiai vykdyti, ir tokio papildomo termino nei raštu, nei kitokiais (konkliudentiniais) veiksmais atsakovei nesuteikė. Ginčo pranešimu jis siekė, norėjo ir, mano aiškiai, pasakė atsakovei, kad jam ginčo sutarties tolimesnis vykdymas nebeteko ekonominės prasmės ir jis ją vienašališkai dėl atsakovės termino jai vykdyti ženklaus praleidimo nutraukiantis. Jis abejojantis, ar atsakovės deklaruotas ginčo sutartinių įsipareigojimų įvykdymas (pasirengimas suteikti prijungimo paslaugą bei sujungti išorės ir vidinį tinklus) 2018 m. liepos 5 d. atitinka tikrovę, tačiau įrodymais to paneigti negalintis. Negautas pajamas iš planuotos pagal JVS vykdyti komercinės elektroninių kriptovaliutų išgavimo veiklos jis paskaičiavo pagal faktiškai iki ginčo sutarties vykdymo termino pabaigos (2018 m. gegužės 18 d.) įsigytos įrangos tam kiekį, galią bei rinkoje nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki birželio 29 d. buvusią vidutinę konkrečios kriptovaliutos kainą pagal kiekvienos dienos pokyčius, savo ruožtu atsakovė šių duomenų jokiais priešiniais įrodymais nepaneigė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė AB ESO byloje pareiškė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinkanti, juos prašanti visiškai atmesti, kadangi savo įsipareigojimus pagal ginčo sutartį iki tinklų techninio sujungimo momento, kuriuo užbaigiama paslauga, ji, kaip atlygintinos paslaugos ieškovui teikėja, visiškai ir tinkamai įvykdė 2018 m. liepos 5 d., o savo ruožtu ieškovas apie savo valią atsisakyti ginčo sutarties, ją vienašališkai nutraukiant, jai, atsakovei, pareiškė sutartyje numatyta tvarka ir forma tik 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu padalinyje Kauno m. Tačiau kadangi ji, atsakovė, jau buvo atlikusi iš esmės visus prijungimo paslaugos darbus ir tam patyrusi virš 100.000 Eur išlaidų, ji atsisakė pripažinti teisėtu ir pagrįstu vienašalį ieškovo ginčo sutarties nutraukimą bei grąžinti jam preliminarią prijungimo įmoką, apie tai informavo ieškovą 2018 m. lapkričio 2 d. Ji, atsakovė, pripažįstanti, kad praleido pirminį ginčo sutarties vykdymo terminą (2018 m. gegužės 18 d.) ir sutartį iki tinklų sujungimo momento įvykdė tik 2018 m. liepos 5 d., kad pati už tai yra atsakinga, tačiau ji, atsakovė, laikosi pozicijos, kad ieškovas, suderindamas elektros tinklų sujungimo planą paskutinę ginčo sutarties vykdymo termino dieną, taip pat gavęs informaciją tiek iš jos atstovo (konkretaus projekto vadovo) E. K., tiek iš jos tinklo rangovo (UAB „Vytrita“) atstovo liudytojo A. P., kad atsakovės tinklo parengimas sujungimo paslaugai suteikti vėluos iki maždaug liepos mėnesio, ir nepateikdamas pareiškimo, kad sutartį dėl termino praleidimo nutraukia vienašališkai, nesikreipiant į teismą, konkliudentiniais veiksmais sutiko su tokiu ginčo sutarties vykdymo pasikeitimu, jai, kaip sutarties šaliai, davė papildomą terminą ja prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti bei tuo pačiu įsipareigojo priimti sutarties įvykdymą vėliau, kai papildomas terminas sutarčiai įvykdyti nebuvo griežtai apibrėžtas. Dėl to, atsakovės nuomone, ieškovas neturėjo ir šiuo metu neturi teisėto ir pagrįsto pagrindo vienašaliam ginčo sutarties nutraukimui dėl jos vykdymo termino praleidimo, o kitokiu sutarties pažeidimu atsakovė ir nėra kaltinama. Visgi atsakovė neatsisako kompensuoti ieškovui galimus ir ginčo sutartimi preziumuotus praradimus, sumokant dėl termino praleidimo ginčo sutartimi numatytas sutartines netesybas – 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuotinus nuo ieškovo sumokėtos preliminarios prijungimo įmokos sumos, tačiau ieškovas to nenori ir byloje to nereikalauja. Atsakovė taip pat sutinkanti atlyginti ieškovui dėl pirminio sutarties vykdymo termino praleidimo galimai patirtus tiesioginius ir pagrįstus nuostolius, tačiau šiuo atveju ieškovas reikalauja atlyginti arba netiesioginius nuostolius (negautas pajamas iš elektroninės valiutos išgavimo veiklos), kurie ir patys savaime, kaip valstybės nereguliuojama ir nekontroliuojama veikla, susijusi su itin didele rizika, yra tik hipotetinio pobūdžio, arba išlaidas (vidaus tinklo projektavimui), kurios šiuo atveju, kuomet pagal atsakovės poziciją ginčo sutartis nėra nutraukta, nėra pripažintini nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme – vidaus tinklo projektas ieškovo vis dar gali būti panaudotas pagal jo paskirtį jam prisijungiant į atsakovės tinklo pagal ginčo sutartį arba galės būti su nedidele korekcija panaudotas tam pačiam tikslui pagal ieškovo atsakovei pateiktą naują 2019 m. birželio 25 d. paraišką dėl pajungimo prie atsakovės tinklo jo įrenginių gretimame jo pastate, taigi šios ieškovo išlaidos nėra tiesiogiai priežastingai susiję su tuo, kad ji, atsakovė, praleido pirminį ginčo sutarties įvykdymo terminą. Ginčo pranešimą atsakovė nesuprato ir niekada nevertino ieškovo pareiškimu apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl atsakovės termino praleidimo, kadangi šiame dokumente ieškovas, visų pirma, visiškai nepasakė, kad sutartį vienašališkai nutraukia (tokio pareiškimo nepadaryta), visų antra, neįspėjo apie tai (vienašalį sutarties nutraukimą) nustatydamas tuo pačiu ir papildomą terminą atsakovei pašalinti prievolės vykdymo pažeidimus, kuris ginčo sutarties bendrosiose sąlygose nustatytas 20 dienų. Kadangi ginčo sutartis pagal atsakovės poziciją nėra joje nustatyta tvarka nutraukta bei galioja, kadangi pats ieškovas nėra visiškai įvykdęs ja prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas neturi juridinio pagrindo reikalauti grąžinti jam preliminarią prijungimo įmoką, o atsakovė – tai padaryti, kaip to reikalaujama ieškiniu.
III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
5. 2017 m. lapkričio 29 d. (su 2018 m. vasario 5 d. pakeitimu) ieškovas V. P. su G. M. sudarė JVS, kuria ieškovas, būdamas partneriu, be kita ko įsipareigojo (sutarties 2.1.1 punktas) aprūpinti, įrengti ir pritaikyti sutartyje numatytai komercinei veiklai patalpas, įskaitant 500 kW galios elektros energijos tiekimą (1 t., elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 122-127, 129-132).
6. 2018 m. vasario 9 d. ieškovas pateikė atsakovei Nebuitinio vartotojo elektros įrenginių – (duomenys neskelbtini) prijungimo prie elektros tinkų su 500 kW leistina naudoti galia (su galimybe ateityje padidinti iki 1 000 kW) paraišką Nr. 18-05691 ( 1 t., e. b. l. 46). Pagal šią paraišką atsakovė 2018 m. vasario 13 d. parengė ieškovo įrenginių prijungimo technines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 47-49).
7. 2018 m. vasario 14 d. ieškovas ir atsakovė sudarė dvišalę viešąją atlygintinų paslaugų suteikimo ginčo sutartį, kuria, be kita ko, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 12366,26 Eur preliminarią prijungimo įmoką, o atsakovė suteikti jo įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugą per 85 kalendorines dienas nuo tada, kai ieškovas sumokės preliminarią prijungimo įmoką (1 t., e. b. l. 51-53). 2018 m. vasario 22 d. ieškovas sumokėjo atsakovei ginčo sutartimi nustatytą preliminarią prijungimo įmoką 12366,26 Eur (1 t., e. b. l. 54), todėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (prijungimo paslaugos suteikimo) terminas (85 kalendorinės dienos) atsakovei suėjo 2018 m. gegužės 18 d., dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
8. 2018 m. gegužės 11 d. ieškovas su UAB „Elektros zona“ sudarė ieškovo elektros įrenginių vidaus tinklo projektavimo darbų sutartį Nr. EZP-18/004, projektuotojas 2018 m. gegužės mėn. atliko užsakytus projektavimo darbus, už juos išrašė PVM sąskaitą-faktūrą EZ19, Nr. 0055 sutartai 1452 Eur sumai, kurią ieškovas 2019 m. birželio 4 d. apmokėjo (2 t., e. b. l. 124-127, 129-164, 165).
9. Ieškovas savo elektros įrenginių – (duomenys neskelbtini) vidaus tinklo nuo garažo pastato iki atsakovės valdomo tinklo transformatorinės pastotės, kur pagal atsakovės projektuotojo UAB „Energika“ 2018 m. vasario mėn. parengtą ir suderintą su suinteresuotais asmenimis elektros tinklų planą yra numatyta abu tinklus sujungti, nėra įrengęs, taip pat nėra kreipęsis, gavęs ir pateikęs atsakovei VEI specialiąją pažymą apie jo vidaus tinklo įrengimo atitiktį teisės aktų reikalavimams iki pat šio ginčo nagrinėjimo teisme pabaigos (ginčo šalių pripažinti faktai, kurie patvirtinti liudytojų A. L. ir A. P. parodymais bei atitinka bylos aplinkybes – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis).
10. Atsakovė pagal elektros tinklų projektuotojo UAB „Energika“ 2018 m. kovo 21 d. siūlymą, 2018 m. kovo 23 d. pakeitė vieną iš techninių sprendinių techninėse ieškovo įrenginių prijungimo pagal ginčo sutartį sąlygose, pakoregavo projektavimo bei išdavė naują 2018 m. balandžio 5 d. rangos darbų užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymo pabaigą nustatė 2018 m. gegužės 30 d. (1 t., e. b. l. 77, 103-104).
11. Ieškovas 2018 m. gegužės 18 d. (paskutinę įsipareigojimų pagal ginčo sutartį įvykdymo dieną) suderino UAB „Energika“ parengtą elektros tinklų planą, ieškovas iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo informuotas atsakovės atstovo projektų vadovo E. K., taip pat atsakovės metinio rangovo UAB „Vytrita“ atstovo projekto vadovo A. P., kad ginčo sutarties vykdymas užtruks ilgiau nei buvo numatyta sutartimi, maždaug iki 2018 m. liepos mėn., paaiškintos to priežastys, papildomai tai buvo padaryta ir 2018 m. birželio 15 d. atsakovės raštu, atsakant į 2018 m. gegužės 16 d. ieškovo kreipimąsi (1 t., e. b. l. 75, 76, 84, 105; ieškovo V. P. paaiškinimai, liudytojo A. P. parodymai). Atsakovės Kauno regiono ETPVG vadovas 2018 m. liepos 4 d. potvarkiu konstatavo ginčo sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų visišką įvykdymą ir nusprendė prijungti ieškovo elektros įrenginius prie veikiančių elektros tinklų bei įjungti įtampą 2018 m. liepos 5 d. (1 t., e. b. l. 79).
12. Ieškovo partneris pagal JVS 2018 m. birželio 11 d. nutraukė šią sutartį, motyvuodamas ieškovo, kaip partnerio, įsipareigojimo užtikrinti patalpas su reikiama elektros energijos galia neįvykdymu (1 t., e. b. l. 134-136).
13. 2018 m. liepos 3 d. ieškovas įteikė atsakovei ginčo pranešimą dėl ginčo sutarties netinkamo vykdymo (1 t., e. b. l. 85-86). 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir pakartotinai 2018 m. spalio 30 d. atsakovės padalinyje ieškovas užpildė rašytinius prašymus, kuriuose pareiškė, kad atsisako nuo ginčo sutarties, ją vienašališkai nutraukia dėl praleisto jos vykdymo atsakovės asmenyje termino ir prašo grąžinti sumokėtą preliminarią prijungimo įmoką, sumokėti netesybas ir atlyginti nuostolius, į ką 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. 3021-18SK-AT-439 ir 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 18KR-SD-16117 atsakovė atsakė, jog ginčo sutartį yra įvykdžiusi 2018 m. liepos 5 d., todėl ieškovui vienašališkai nutraukti jos įvykdytą, tačiau neįvykdytą paties ieškovo, ginčo sutartį ir grąžinti reikalaujamą preliminarią prijungimo įmoką nėra faktinio pagrindo (1 t., e. b. l. 57, 87- 89). Atsakovės pagal ginčo sutartį investuotos į projektą su ieškovu išlaidos sudaro 100.507,92 Eur (1 t., e. b. l. 81-83).
14. 2019 m. birželio 14 d. rengdamas byloje patikslintą ieškinį, ieškovas, remdamasis internetinėje svetainėje www.bitinfocharts.com paskelbtais statistiniais duomenimis ir ten pat patalpintu bitkoinų kasimo pelningumo skaičiuotuvu, paskaičiavo, kad su savo sūnaus vardu iki 2018 m. kovo 15 d. įgyta bitkoinų kasimo įranga, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 29 d., išgaudamas šią elektroninę kriptovaliutą, būtų gavęs 15674,75 Eur pajamų (2 t., e. b. l. 3-6, 7-8, 9-54, 69-92).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
15. Dėl reikalavimo pripažinti ginčo nutartį nutraukta ieškovo vienašaliu ginčo pranešimu. Teismas ginčo santykius tarp bylos šalių kvalifikuoja viešųjų atlygintinų paslaugų teikimo teisiniais santykiais, kuriuos reguliavo Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymas (2017 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIII-709, 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-788 ir 2018 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-997 redakcijos), šio įstatymo 7 straipsnio 8 punkto pagrindu 2012 m. liepos 4 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-127 patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas (suvestinė redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) (toliau – Aprašas), Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties bendrosios sąlygos (https://www.eso.lt/lt/verslui/elektra_99/sutartys-ir-kiti-dokumentai_421.html) (toliau – ginčo sutarties bendrosios sąlygos), taip pat specialiosios ginčo sutarties sąlygos, kaip viešosios teisės normos, kurios taikytinos kaip specialiosios atžvilgiu privatinės teisės normų, nustatytų CK 6 knygos XXXV skyriaus pirmuoju skirsniu, o rangos teisinius santykius reguliuojančios normos, kaip subsidiarios, taikytinos tik tuomet ir tik tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6 knygos XXXV skyriaus nustatytoms taisyklėms, konkrečios sutarties sąlygoms ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams (CK 6.724 straipsnis).
16. Ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 ir 8.3 punktuose yra numatytos aplinkybės, kurioms egzistuojant ginčo sutartis gali būti teisėtai vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukta bet kurios iš sutarties šalių valia. Nagrinėjamu byloje atveju faktinė situacija kvalifikuotina kaip atitinkanti ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktą. Tačiau šiame punkte yra nustatyta siekiančiai nutraukti sutartį vienašaliu pareiškimu ir nesikreipiant į teismą, jos šaliai prievolė raštu įspėti apie tai (informuoti) kitą šalį prieš 20 kalendorinių dienų, kas iš esmės atitinka ir CK 6.217 straipsnio 3 dalimi nustatytą reguliavimą. Ieškovas nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, kad tokiu įspėjimu (pranešimu) buvo jo ginčo (2018 m. birželio 29 d.) pranešimas. Atsakovė byloje neginčijo, kad terminą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ji išties praleido ir praleido ženkliai (maždaug pusantro mėnesio, kas kartu sudarė papildomai beveik pusę sutartimi sulygto jos vykdymo laiko), yra už tai pagal ginčo sutartį atsakinga, ieškovui sutarties vykdymo terminas turėjo esminės reikšmės (ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktas, CK 6.217 straipsnio 2 d. 2 p.), atsakovė neįrodė, kad ginčo sutarties vykdymo terminas buvo šalių susitarimu pratęstas bendrųjų sąlygų 8.7 punkto nustatyta forma ir tvarka, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti ginčo sutartį po 2018 m. gegužės 18 d. išties egzistavo. Tačiau be sutarties nutraukimo faktinio pagrindo egzistavimo, yra svarbu, kad sutarties šalis savo valią vienašališkai, nesikreipiant į teismą, ją nutraukti pareikštų sutarties ir (ar) įstatymo nustatyta tvarka. Minėta, jog ginčo sutartis (bendrųjų sąlygų 7.7 punktas) šiuo atveju reikalauja, kad tai būtų padaryta raštu, šią sąlygą ieškovas įvykdė tinkamai – ginčo pranešimą atsakovei įteikė 2018 m. liepos 3 d. Tačiau teismas šiuo atveju turi vertinti teisinga atsakovės poziciją, kad ginčo pranešimu ieškovas nepareiškė (neįspėjo), jog nutraukia vienašališkai ginčo sutartį ir nenustatė aukščiau minėto 20 kalendorinių dienų įspėjamojo termino atsakovei sutarties vykdymo pažeidimui pašalinti. Informavimo pareiga šiuo atveju yra imperatyvi, be to, ji privalo būti įvykdyta ne bet kaip, tačiau taip, jog iš pranešimo (įspėjimo) teksto antroji sutarties (ją pažeidusi) šalis, veikdama pagal atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, suvoktų, kad sąžiningoji sutarties šalis aiškiai ir nedviprasmiškai reiškia valią sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti ir būtent apie tai ją informuoja. Deja, pagal ginčo pranešimo (dokumento) turinį spręsti, kad informavimo prievolę ieškovas įvykdė tinkamai, negalima, nes ginčo pranešime, vertinant jo turinį tiek lingvistiniu, tiek loginiu požiūriu, nėra, visų pirma, pareiškimo apie sutarties vienašalį, nesikreipiant į teismą, nutraukimą, net ir netiesioginio (ginčo pranešime padarytą pareiškimą, kad tolimesnis sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti nei tiesioginiu, nei netiesioginiu pareiškimu apie sutarties nutraukimą), visų antra, ginčo pranešimu nėra nustatytas tiek sutartimi, tiek įstatymu imperatyviai numatytas įspėjimo (sutarties vykdymo pažeidimų pašalinimo) terminas. Šalies kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendžiant apie pranešimo apie sutarties nutraukimą tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių, pašalindama jos vykdymo pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 ir kt.). Taigi esminis dalykas nagrinėjamu atveju yra nustatyti, ar sutartį pažeidusi atsakovė ieškovo ginčo pranešimu gavo tinkamą ir pakankamą informaciją apie ginčo sutarties nutraukimą, kurios negalėjo įvertinti niekaip kitaip kaip tik ieškovo pranešimu apie vienašalį, nesikreipiant į teismą, ginčo sutarties nutraukimą. Kaip teismas jau konstatavo aukščiau, ginčo pranešimas, kuriuo šiuo atveju remiasi ieškovas, neatitiko imperatyvių sutartimi ir įstatymu jam keliamų turinio reikalavimų, atsakovė negavo tinkamos informacijos apie galimą ieškovo valią nutraukti vienašališkai, nesikreipiant į teismą, ginčo sutartį, tęsė jos vykdymą bei per 2 dienas pabaigė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (iki tiek, kiek tai leido faktinė situacija, ieškovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo laipsnis). Be to, net ir įvertinus ginčo pranešimą priešingai, t. y. tinkamu, nagrinėjamoje situacijoje, kai įspėjimo (papildomo laiko) terminas pranešime nebuvo nustatytas, todėl turėtų būti taikomas nustatytas įstatymu – 30 dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis), reikėtų pripažinti, kad sutarties vykdymo terminą praleidusi atsakovė per šį įspėjimo 30 d. terminą (faktiškai – per 2 papildomas dienas) sutarties vykdymo pažeidimą pašalino ir iš esmės baigė vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui, kas suponuoja išvadą, kad net ir tokiu atveju pripažinti sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukta nebūtų faktinio pagrindo.
17. Padarytų išvadų pagrindu teismas konstatuoja, jog nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo tenkinti nagrinėjamą ieškovo reikalavimą ir pripažinti ginčo sutartį jo vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukta dėl atsakovės sutarties vykdymo termino praleidimo nuo 2018 m. birželio 29 d. Teismas visiškai sutinka ir su atsakovės byloje pareikšta pozicija, jog negali būti pripažinta ginčo sutartis nutraukta ir vėlesniais ieškovo 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir spalio 30 d. pranešimais, kadangi jų pateikimo metu atsakovė jau buvo įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus ir pasiruošusi prijungti ieškovo elektros įrenginius prie pageidaujamos galios operatoriaus elektros tinklo ir tai nebuvo padaryta ne dėl atsakovės, tačiau dėl paties ieškovo kaltės (dalies ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo) (CK 6.207 straipsnio 1 dalis). O kadangi ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punktu ją sudarę šalys susitarė, jog sutartis galios iki visiško ja prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (kas neprieštarauja įstatymams), ginčo sutartimi prisiimti įsipareigojimai ieškovo nėra iki galo įvykdyti, todėl teismas konstatuoja, jog ginčo sutartis nėra ja ir (ar) įstatymu nustatyta tvarka nutraukta ar kitaip pasibaigusi, ji vis dar galioja ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Dėl aptartų aplinkybių nagrinėjamas ieškovo reikalavimas atmestinas.
18. Dėl reikalavimų priteisti ieškovo sumokėtą preliminarią prijungimo įmoką bei naujo vartotojo elektros įrenginių vidaus tinklo projektavimo išlaidas. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad šios jo faktiškai patirtos (dėl to ginčo byloje nėra) išlaidos atitinka ginčo sutarties 7.1 punkte ir CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.724 straipsnyje numatytų tiesioginių nuostolių kriterijų, kurių atlyginimo pareigą pagal aukščiau minėtą teisinį reguliavimą turėtų sutarties vykdymo terminą praleidusi (ją netinkamai vykdžiusi) atsakovė, jeigu būtų pagrindo konstatuoti, kad ginčo sutartis yra nutraukta ar kitaip sutartimi ir (ar) įstatymu numatytu būdu pasibaigusi dėl atsakovės kaltės. Teismas jau sprendė, jog ginčo sutartis nėra nutraukta ar kitaip pasibaigusi, galioja, šalims turi įstatymo galią ir turi būti jų vykdoma iki visiško ja prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, ar nutraukta jų pačių gi bendru susitarimu, ar teisme pagal vienos iš jų ieškinį, jeigu kita jos šalis nutraukti sutartį nesutinka. Kol ginčo sutartis galioja ir nėra baigta vykdyti paties ieškovo, teismui nėra pagrindo pripažinti jo, ieškovo, jai vykdyti patirtas išlaidas nuostoliais CK 6.245 straipsnio 3 dalies požiūriu. Ieškovas, laisva valia sudarydamas ginčo sutartį, šias išlaidas prisiėmė kaip būtinas, neišvengiamas tam, kad, laikantis viešosios teisės normų nustatytos tvarkos, būtų pasiektas sutartimi siekiamas rezultatas – jo, ieškovo, elektros įrenginiai būtų prijungti prie operatoriaus elektros tinklo su reikiama galia (ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.4 ir 6.1.5 punktai, specialiųjų sąlygų 3 ir 3.3 punktai). Kitaip tariant, ieškovas šias išlaidas patyrė ne dėl to, kad atsakovė pavėlavo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus jam, tarp šių išlaidų ir atsakovės sutarties vykdymo praleidimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Nenustačius dviejų iš trijų atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo metu, kol sutartis galioja ir nėra baigta vykdyti, faktinio pagrindo, tenkinti nagrinėjamą ieškovo reikalavimą dėl sutarties vykdymo metu jo patirtų išlaidų pripažinimo jo tiesioginiais nuostoliais ir jų priteisimo, nėra. Dėl aptariamų ieškovo išlaidų, jo faktiškai patirtų vykdant ginčo sutartį, pripažinimo nuostoliais ir jų priteisimo bus pagrindas spręsti tik teismo sprendimu nutraukiant ginčo sutartį, jeigu šalys jos nebaigs vykdyti ar nenutrauks šalių susitarimu ir taikiai nesureguliuos priešinių piniginių pretenzijų, ir tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuos, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir yra teismo nutraukiama dėl atsakovės, kaip sutarties šalies, kaltės (ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 10.7 punktas, CK 6.217 straipsnio 4 ir 5 dalys). Teismo vertinimu, ieškovas šiame ginče remtis CK 6.652 straipsnio 4 dalies numatytomis užsakovui rangos teisiniuose santykiuose papildomomis galimai pažeistų teisių gynybos priemonėmis negali, kadangi tai prieštarauja ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 7 skyriaus (7.1-7.9 punktai) nuostatoms, jas aiškinant ir taikant kompleksiškai su CK 6.721 straipsnio 1 dalies ir 6.724 straipsnio normomis. Teismas taip pat sprendžia, jog ieškovas šiame ginče neturi pagrindo savo teises ginti ir papildomomis vartotojo apsaugai įstatymo numatytomis priemonėmis, kadangi ginčo sutartį jis sudarė ne vartojimo, tačiau komercinei (verslo) veiklai.
19. Dėl reikalavimo priteisti iš elektroninės valiutos išgavimo veiklos ieškovo planuotas gauti ir negautas pajamas. Šioje bylos dalyje reikia sutikti su ieškovo pozicija, kad reikalaujamos kompensuoti pajamos, atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį to prašoma, nebuvo gautos būtent dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovui pagal ginčo sutartį įvykdymo termino praleidimo – per tą laiką, kurį atsakovė pradelsė pasirengti operatoriaus ir ieškovo, kaip naujojo vartotojo, vidaus elektros įrenginių, tinklų sujungimui. Teismas jau aukščiau konstatavo, kad už sutartinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartį įvykdymo termino praleidimą yra atsakinga pati atsakovė (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), jos prievolė atlyginti dėl netinkamo sutarties vykdymo, šiuo atveju jo termino praleidimo, kitai sutarties šaliai tiesiogiai priežastingai atsiradusius tiesioginius nuostolius yra nustatyta ir ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte. Tačiau pastarasis punktas nustato prievolę atsakovei atlyginti ne visus, tačiau tik tiesioginius ieškovo nuostolius. Teismas vertina nepagrįstu ieškovo argumentą, jog aptariamas ginčo sutarties bendrųjų sąlygų punktas prieštarauja įstatymui (CK 6.256 straipsnio 2 dalis ir 6.249 straipsnio 1 dalis), kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė, kaip ginčo sutarties šalys, veikdamos pagal sutarties laisvės principą, sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte susitarė, jog viena kitai sutarties pažeidimo atveju netiesioginių nuostolių neatlygins, ir tai įstatymams neprieštarauja, kadangi, pirma, aukščiau minėtų CK 6.256 straipsnio 2 dalies ir 6.249 straipsnio 1 dalies normos nėra imperatyvaus pobūdžio, kai sutarties šalys savo susitarimu negali riboti jų taikymo konkrečiam santykiui (sutarčiai), antra, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė aptariamus nuostolius nagrinėjamo ginčo atveju padarė (sukėlė) tyčia ar dideliu neatsargumu, jie susiję su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimo, ar neturtine žala (CK 6.252 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu pripažinti ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu nustatytą civilinės atsakomybės netaikymą netiesioginiams nuostoliams negaliojančiu teismas neturi faktinio pagrindo, o galiojanti nuostata, kaip ir sutartis visumoje, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Ši ginčo sutarties nuostata ieškovui nebuvo siurprizinė, nepasidomėdamas bendrųjų sąlygų turiniu, su jomis nesusipažindamas, kai tai padaryti nebuvo jokių kliūčių, ieškovas elgėsi neatsakingai ir neapdairiai bei prisiėmė neigiamų to padarinių atsiradimo riziką (kad sutarties sudarymo momentu nežinos, jog sutartimi atsisako teisės į netiesioginių nuostolių atlyginimą atsakovei pažeidus sutartį). Dėl padarytų išvadų nagrinėjamas ieškinio reikalavimas taip pat turi būti atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju ieškovo planuotos elektroninės valiutos išgavimo veiklos realumas, tokia valstybės nereguliuojama ir nekontroliuojama veikla paprastai prisiimamos rizikos mastas ir laipsnis, negautų pajamų dydžio pagrįstumas neturi juridinės reikšmės sprendžiamam klausimui, todėl šių aspektų teismas plačiau neanalizuoja. Atmetant pagrindinius ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį dėl kompensacinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
20. Bylos duomenimis atsakovė, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, bylinėjimosi išlaidų bylos procese nepatyrė, tokių atlyginimo reikalavimo byloje nepareiškė, o tokių išlaidų faktiškai patyrusio ieškovo reikalavimai yra atmetami, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 10,28 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies taisyklę pastarųjų išlaidų atlyginimo prievolė šiuo atveju tenka ieškovui V. P., iš kurio jų atlyginimas ir priteistinas. Pagrindo nukrypti nuo pastarosios išlaidų paskirstymo taisyklės teismas byloje nenustatė (CK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dešimt eurų 28 ct. (10,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.