Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-20 · Civilinė byla Nr. e2A-686-924/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
e2A-686-924/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18885-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-686-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18885-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. V. 749,67 Eur negrąžintą kreditą; 96,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 24,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 155,40 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 749,67 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.); 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (749,67 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 23,00 Eur žyminį mokestį; 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

2. Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti asmeniškai atsakovui 2020 m. gruodžio 11 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 749,67 Eur negrąžintą kreditą; 96,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 24,00 Eur administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.); 155,40 Eur negautas pajamas (nuostolius); 36,45 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 8 d.); 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 13 d. – 552,84 Eur; 2021 m. kovo 13 d. – 532,78 Eur; 2021 m. balandžio 13 d. – 512,07 Eur; 2021 m. gegužės 13 d. – 490,69 Eur; 2021 m. birželio 13 d. – 468,61 Eur; 2021 m. liepos 13 d. – 445,82 Eur; 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 422,29 Eur; 2021 m. rugsėjo 13 d. – 397,99 Eur; 2021 m. spalio 13 d. – 372,90 Eur; 2021 m. lapkričio 13 d. – 347,00 Eur; 2021 m. gruodžio 13 d. – 320,25 Eur; 2022 m. sausio 13 d. – 292,64 Eur; 2022 m. vasario 13 d. – 264,13 Eur; 2022 m. kovo 13 d. – 234,69 Eur; 2022 m. balandžio 13 d. – 204,29 Eur; 2022 m. gegužės 13 d. – 172,91 Eur; 2022 m. birželio 13 d. – 140,51 Eur; 2022 m. liepos 13 d. – 107,05 Eur; 2022 m. rugpjūčio 13 d. – 72,51 Eur; 2022 m. rugsėjo 13 d. – 36,84 Eur;); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 061,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 151,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutarties Nr. BOB-dv2kbn5k bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 749,67 Eur negrąžintą kreditą ir 96,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai).

5. Teismas nurodė, kad paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 6,00 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 36 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 216,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsižvelgęs į atsakovui suteiktą 800,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, teismas sprendė, jog maksimalus galimas sutarties administravimo mokestis yra 9,92 Eur per mėnesį. Atsakovui buvo paskaičiuotas 6,00 Eur mėnesinis mokestis. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovui netaikyti, todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 24,00 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.).

6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 155,40 Eur (749,67,98 Eur negrąžinta kredito dalis × 39,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 194 dienos nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. lapkričio 25 d. (kreipimosi į teismą dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 155,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) priteisimo, tenkino.

7. Teismas nurodė, jog ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 39,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą kredito sumą 749,67 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.). Pažymėjo, kad vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.

8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, į tai, kas nurodyta šios nutarties 7 punkte, ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 36,45 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 39,00 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), ir 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 39,00 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas šios nutarties 3 punkte), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 13 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.).

9. Teismas laikė, jog po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 39 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

10. Pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

11. Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas laikė, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 1 061,62 Eur (749,67 Eur + 96,10 Eur + 24,00 Eur + 155,40 Eur + 36,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinti penki, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 151,62 Eur (121,00 Eur + 55,90 Eur * 85,71 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (749,67 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-13), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (749,67 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-13); 2) dalyje dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (749,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (749,67 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 176,90 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Dėl Sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame Sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Kaip bus galima matyti toliau, visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

13.3. Apeliantei nesuprantama kaip teismas gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su situacija, kai atsakovas būtų Sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas yra atlikęs tik tris pilnas įmokas, Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 749,67 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.

13.4. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Pagal teismo sprendimą šiai dienai atsakovas tarsi yra sumokėjęs apeliantei 247,16 Eur kredito, todėl laikotarpiu nuo 2021-01-13 iki 2021-02-13 apeliantė negautas pajamas (nuostolius) atsakovui galės skaičiuoti tik nuo 552,84 Eur. Taigi ir pats teismo sprendimas rodo, kad atsakovas apeliantei vis dar yra skolingas ne 552,84 Eur, bet 749,67 Eur. Būtent ne 552,84 Eur, bet 749,67 Eur apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

13.5. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

13.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 568,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 216,00 Eur Sutarties administravimo mokestį.

13.7. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Kaip teismas gali spręsti, kad jeigu 2022-09-13 atsakovas vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos apeliantei, tai apeliantė negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2022-09-14 atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu Sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.

13.8. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 39,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, Pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo Pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.

13.9. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės naudai iš atsakovo priteistinos 176,90 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui E. V. buvo suteiktas 800,00 Eur vartojimo kreditas, 36 mėnesių terminui (iki 2022 m. rugsėjo 13 d.), mokant 39,00 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 15 d.

17. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 155,40 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) 36,45 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 8 d.); 3) 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 13 d. – 552,84 Eur; 2021 m. kovo 13 d. – 532,78 Eur; 2021 m. balandžio 13 d. – 512,07 Eur; 2021 m. gegužės 13 d. – 490,69 Eur; 2021 m. birželio 13 d. – 468,61 Eur; 2021 m. liepos 13 d. – 445,82 Eur; 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 422,29 Eur; 2021 m. rugsėjo 13 d. – 397,99 Eur; 2021 m. spalio 13 d. – 372,90 Eur; 2021 m. lapkričio 13 d. – 347,00 Eur; 2021 m. gruodžio 13 d. – 320,25 Eur; 2022 m. sausio 13 d. – 292,64 Eur; 2022 m. vasario 13 d. – 264,13 Eur; 2022 m. kovo 13 d. – 234,69 Eur; 2022 m. balandžio 13 d. – 204,29 Eur; 2022 m. gegužės 13 d. – 172,91 Eur; 2022 m. birželio 13 d. – 140,51 Eur; 2022 m. liepos 13 d. – 107,05 Eur; 2022 m. rugpjūčio 13 d. – 72,51 Eur; 2022 m. rugsėjo 13 d. – 36,84 Eur;); 4) atmetė reikalavimą priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (749,67 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo.

Dėl reikalavimo priteisti 39,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 749,67 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.).

18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).

21. Minėtoje nutartyje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovui nebūtų skaičiuojamos nuo visos 800 Eur kredito sumos, būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, ir ką pagrįstai ir išsamiai nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarta pozicija, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką, nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-460/2021 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš Sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.), skaičiuojant nuo visos negrąžintos 749,67 Eur kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 39,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 749,67 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.), tenkino iš dalies, priteisdamas 36,45 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) bei 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 13 d. – 552,84 Eur; 2021 m. kovo 13 d. – 532,78 Eur; 2021 m. balandžio 13 d. – 512,07 Eur; 2021 m. gegužės 13 d. – 490,69 Eur; 2021 m. birželio 13 d. – 468,61 Eur; 2021 m. liepos 13 d. – 445,82 Eur; 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 422,29 Eur; 2021 m. rugsėjo 13 d. – 397,99 Eur; 2021 m. spalio 13 d. – 372,90 Eur; 2021 m. lapkričio 13 d. – 347,00 Eur; 2021 m. gruodžio 13 d. – 320,25 Eur; 2022 m. sausio 13 d. – 292,64 Eur; 2022 m. vasario 13 d. – 264,13 Eur; 2022 m. kovo 13 d. – 234,69 Eur; 2022 m. balandžio 13 d. – 204,29 Eur; 2022 m. gegužės 13 d. – 172,91 Eur; 2022 m. birželio 13 d. – 140,51 Eur; 2022 m. liepos 13 d. – 107,05 Eur; 2022 m. rugpjūčio 13 d. – 72,51 Eur; 2022 m. rugsėjo 13 d. – 36,84 Eur).

25. Be to, pažymėtina, jog kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 800,00 Eur paskolą 36 mėnesių terminui su 39,00 proc. metine palūkanų norma, tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 568,72 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovui už akių jau yra priteista iš viso 287,95 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vertina, jog ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos kurios negali viršyti 568,72 Eur sumos.

Dėl reikalavimo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (749,67 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

26. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

27. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. gegužės 15 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

28. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

31. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (749,67 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

32. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 39,00 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręstina, jog nėra pagrindo svarstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas