Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono sav., anksčiau neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. turėdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 36 punkte (kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos), būdamas mišrūnų veislės šuns laikytoju, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to 2021 m. Gruodžio 16 d. Apie 10.00 val., jo mišrūnų veislės šuo, išbėgo pro neuždarytus kiemo vartelius ir skvere, (duomenys neskelbtini) užpuolė ir įkando A. T., padarydamas jai sužalojimus: kraujosruvą dešinio peties srityje, kraujosruvą, odos pažeidimus dešinėje rankoje, kraujosruvą, odos pažeidimus, žaizdą kairiame dilbyje, kraujosruvą, odos pažeidimus dešinio klubo srityje, odos pažeidimus dešinėje šlaunyje, kraujosruvą, odos pažeidimus, žaizdą kairėje kojoje, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. T. sveikatą.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. grodžio 16 d. apie 10 val. išėjo iš savo namų (duomenys neskelbtini) ir paliko neuždarytus vartelius, nes labai skubėjo. Sodyboje turi šunį mišrūną, kuris išsinėrė iš pavadžio ir išbėgo kartu su juo. Su šunimi negrįžo namo, nes skubėjo į netoli esančią parduotuvę, o šuo niekur nepabėgo. Tarp parduotuvės ir jo namų yra skverelis, kuriame vaikščiojo nukentėjusioji su šunimi. Einant į parduotuvę jo šuo puolė prie nukentėjusios šuns. Nukentėjusioji savo šunį paėmė ant rankų, tuomet jo šuo puolė nukentėjusiąją. Jis gynė nukentėjusiąją. Jo šuo buvo be antsnukio, pavadžio, antkaklio. Matė, kad nukentėjusios striukė apiplėšyta, sužalojimų nepastebėjo. Savo šunį parvedė namo. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, nukentėjusios civilinį ieškinį pripažįsta dalinai, kokioje dalyje pripažįsta, nurodyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Nukentėjusioji A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. apie 10:00 val. jai su savo šuniuku einant nuo Žeimių seniūnijos link parkelio, prie paminklo, staiga iš už augančių eglių išbėgo didelis šuo, mišrūnas, rudos su juoda spalvomis, kuris buvo palaidas, be pavadžio ir be antsnukio. Šis šuo iš karto bėgo link jos, todėl ji išsigandusi čiupo į rankas savo šuniuką, o didelis šuo ją puolė ir pradėjo kandžioti dantimis. Juto, kad šis šuo kanda jai į įvairias kūno vietas, t. y. rankas, kojas, šlaunis. Kai ją kandžiojo šuo, pamatė parkeliu, pėsčiųjų taku ateinantį Žeimių miestelio gyventoją R. M., kandžiojančio šuns šeimininką. Ji jam pradėjo šaukti, kad ją gelbėtų, pasiimtų savo šunį, bet R. M. jai atsakė, kad nieko negali padaryti. Tada ji jam liepė pasiimti savo šunį ir jį užsėsti. R. M. nuo jos atitraukė savo šunį, jį užsėdo, kad ji galėtų pabėgti. R. M. matė, kaip jo šuo ją kandžiojo. Kol jis laikė šunį, ji nubėgo į (duomenys neskelbtini) namą, ten pasislėpė. Pamačiusi, kad R. M. su šuniu nuėjo link parduotuvės, ji grįžo į namus. Palikusi savo šuniuką namuose ji nuėjo į Žeimių ambulatoriją, ten jai medikai suteikė pirmąją med. pagalbą, aptvarstė žaizdas, po to ji sugrįžo atgal į namus. Ji paskambino dukrai G. J., kuri gyvena Vilniuje, jai papasakojo apie įvykį, dukra iškvietė GMP. Atvykęs GMP ekipažas ją apžiūrėjo ir pristatė į VŠĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriaus gydytojai apžiūrėję diagnozavo daugybines kastines žaizdas bei susiuvo kairės kojos žaizdą ties keliu iš vidinės pusės, dešinės rankos alkūnę, kairės rankos dilbį, paskiepijo nuo stabligės, išrašė antibiotikus, bei išleido į namus. Įvykio metu jai padaryta fizinė, moralinė žala, kai šuo ją apkandžiojo, ji jautė stiprų fizinį skausmą, jautė baimę, išgąstį, patyrė stresą, iki šios dienos ji turi baimę išeiti į lauką iš namų, bijo eiti Žeimių mst. gatvėmis. Įvykio metu ji buvo apsirengusi juodos spalvos kelnes, marškinėlius pilkos spalvos ir rudos spalvos striukę, po įvykio ji sudegino kelnes ir marškinėlius, nes kelnės įvykio metu suplyšo, o marškinėlius medikai perkirpo, kai jai tvarstė žaizdas. O striukę, kuri įvykio metu taip pat buvo apgadinta, ant kai kurių striukės vietų matosi šuns dantų (kandimo) žymės, ji turi namuose. Dėl kelnių, marškinėlių ir striukės sugadinimo jai jokia žala nepadaryta, dėl jų jokių pretenzijų neturi. 2022 m. kovo 13 d. Žeimiuose ji sutiko R. M., jo paklausė kada jis jai atlygins žalą. Ji pasakė R. M., kad ji viską paskaičiavo ir jai bintai, vaistai, perrišimai, važinėjimai pas medikus kainavo 300 eurų, o striukę, kuri įvykio metu taip pat buvo apgadinta (ant kai kurių striukės vietų matosi šuns dantų (kandimo) žymės, kraujo dėmės) ji vertina 40 eurų, tokia žala jai padaryta dėl striukės sugadinimo. Ji R. M. pasakė, jei jis jai atlygins 340 eurų turtinę žalą, ji su juo sutinka susitaikyti, o jei jis jai žalos neatlygins, tada ji pateiks civilinį ieškinį dėl jai padarytos fizinės, moralinės, turtinės žalos į teismą, kai byla bus perduota į teismą (1 t. b.l. 1-2, 32-34, 36-39, 40-43).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su savo sutuoktine N. R. gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 16 d. maždaug apie 10 val. ėjo nuo Žeimių mstl. parduotuvės link savo namų, ėjo Mokyklos gatve (netoli įrengto fontano). Pamatė skverelyje, esančiame priešais mokyklą vaikščiojančią žmonos seserį A. T., ji vedžiojo savo šuniuką. Pamatė, kad prie A. T. pribėgo vilkšunis, ji staiga ant rankų paėmė savo šuniuką, tas vilkšunis pradėjo bėgioti aplink A. T., jis kandžiojo A. T. į rankas, kojas. Pamatė, kad tą vilkšunį bando sugauti šuns šeimininkas R. M. (žino, kad tas šuo priklauso R. M., jis jų kaimynas, jį pažįsta). R. M. šuo buvo be antsnukio, be pavadėlio. Tas šuo buvo labai agresyvus, puolė, kandžiojo A. T., jis pabijojo eiti arčiau, buvo maždaug 2 metrų atstumu nuo A. T.. Jis vijo tą šunį šaukdamas ant jo, bet šuo neklausė. Pamatė, kad R. M. užgulė ant to šuns ir jį laikė. Sušuko A. T. greičiau eiti iš čia. A. T. buvo labai išsigandusi, matė, kad jos rūbai buvo suplėšyti, nueidama ji šlubavo. Jis įvykio metu nenukentėjo (1 t. b.l. 89-92).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. gruodžio 16 d. apžiūrėjus vietą (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t. b.l. 24-26)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. T. gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta: kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva, odos pažeidimas dešinėje rankoje, kraujosruva, odos pažeidimai, žaizda kairiame dilbyje, kraujosruva, odos pažeidimai dešinio klubo srityje, odos pažeidimai dešinėje šlaunyje, kraujosruva, odos pažeidimai, žaizda kairėje kojoje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 72-74).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji A. T. pateikė striukę „LEBEK“ (1 t. b.l. 48-51), kuri 2022 m. kovo 17 d. apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu: moteriška striukė „LEBEK“, 52 dydžio, rudos spalvos, striukė verstos odos (zomšinė), su atverčiamu rudos su pilka spalvų kalnieriumi, striukė užsegama užtrauktuku ir sagomis. Striukė yra su kišenėmis (abiejuose pusėse), kišenės užsegamos užtrauktukais. Ant striukės matosi raudonos spalvos dėmės ir galimai kandimo žymės ( ant striukės priekio, prie kairės bei dešinės pusių kišenių matyti raudonos spalvos dėmės, taip pat ant kairės ir dešinės rankovių matyti raudonos spalvos dėmės). Apžiūrint striukę iš kitos pusės (iš galo) matyti ant striukės galimai kandimo žymės (audinys neperkastas, bet yra pašvesėjimo žymės). Apžiūrima striukė su pamušalu (rudos spalvos), ant striukės vidinės pusės, prie kalnieriaus yra užrašas: „LEBEK“ (1 t. b.l. 52-55). Po apžiūros striukė 2022 m. kovo 17 d. pakvitavimu grąžinta nukentėjusiajai A. T. (1 t. b.l. 59-60).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Šioje baudžiamojoje byloje analizuojamu atveju BK 139 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbūs Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 36 punkte (kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos) reikalavimai. Kaltinamasis būdamas mišrūnų veislės šuns laikytoju, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, konstatuojama ar pakanka įrodymų pagrįsti teismo apkaltinamąsias išvadas.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, jo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios A. T., liudytojo A. R. parodymai ir kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai. Teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo neatsargių veiksmų ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam R. M. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta nusikalstamo nerūpestingumo forma, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į gyvūnų gerovę ir apsaugą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (1 t., b. l. 122), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 123-124), nedirba,Jonavos PSPC įskaitoje neįrašytas (1 t. b.l. 133), Žeimių seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t. b.l. 136) į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis išreiškė sutikimą atliti viešųjų darbų bausmę, todėl ši bausmės rūšis jam skirtina.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 51,06 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą (1 t., b. l. 79-84). Nurodoma žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, civilinis ieškinys įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. T. pareiškė 258,59 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai ir 1 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 15-21). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu buvo apgadinta jos striukė, vartojo nekompemsuojamus vaistus. Ji patyrė kūno sužalojimus, gydėsi ir kentė skausmus. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Ją kankina nerimas, įtampa, apėmė neviltis, sumažėjo bendravimo galimybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, neturtinės žalos dydį įvertina teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus ir pagal bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog A. T. nustatyta: kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva, odos pažeidimas dešinėje rankoje, kraujosruva, odos pažeidimai, žaizda kairiame dilbyje, kraujosruva, odos pažeidimai dešinio klubo srityje, odos pažeidimai dešinėje šlaunyje, kraujosruva, odos pažeidimai, žaizda kairėje kojoje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b.l. 72-74). Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad A. T. neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 139 str. 1 d.),

Vertinant A. T. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog nors nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 72-74), nusikaltimas padarytas neatsargiais kaltinamojo veiksmais, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patyrė didelį stresą, asmeninius nepatogumus bei fizinį skausmą

Nors nukentėjusioji ir civilinė ieškovė vertina patirtos neturtinės žalos dydį 1 000 Eur, tačiau, įvertinus visumą auksčiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų reikšmę bei įtaką, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei asmeninio gyvenimo situaciją, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žiurėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-518-813/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-419-594/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-57-334/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-327-495/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-275-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-157-468/2019 ir kt.), teisingumo ir protingumo kriterijus, tai, jog šis įvykis padarytas neatsargiais kaltinamojo veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. T. naudai iš kaltinamojo R. M. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius suteikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. T..

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, baudžiamosios bylos apimtį ir nagrinėjimo trukmę, išlaidos mažintinos.

Kaltinamajam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nukentėjusios A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. M. priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės naudai 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai ir 258,59 eurų (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 59 cnt) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. M. priteisti 51,06 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 6 cnt.) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, Aukštaičių g. 10, 44147, Kaunas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Priteisti iš R. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 100 eurų (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.