Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. viet. adr. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL - 1250 LTL bauda ( sumokėta 2006 m. balandžio 11 d.),

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL - 650 LTL bauda ( sumokėta 2008 m. vasario 25 d.), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. V. R. 2024 m. spalio 13 d. apie 11.53 val., ties važiuojamųjų kelio dalių sankirta, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: alkoholio kiekio matuokliu 12.03 val. jam buvo nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, o 12.21 val. jam nustatytas 1, 75 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamojo E. V. R. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, apžiūrėtais apžiūros protokolais ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamasis 2024 m. spalio 13 d. apie 11.53 val., ties važiuojamųjų kelio dalių sankirta, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: alkoholio kiekio matuokliu 12.03 val. jam buvo nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, o 12.21 val. jam nustatytas 1, 75 promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas E. V. R. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. E. V. R. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

9. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018 ir kt.).

10. Dėl pirmos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kasacinis teismas išaiškinęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį E. V. R. esančių duomenų, jis teistas du kartus Lietuvos Respublikoje ir vieną kartą užsienio šalyje, teistumas išnykęs. Todėl pagrindo abejoti kaltinamojo E.V. R. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai nėra.

11. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta ir kita BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kadangi kaltinamasis E.V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

12. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie padarytą žalą, t. y. nors transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, motociklas Honda buvo akivaizdu sugadinta, tačiau jo savininkas pagal VĮ Regitra duomenis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog jis pretenzijų nereiškia. Taip pat byloje nėra duomenų apie žalą dėl sugadinto kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“.

13. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019; 2K-224-1073/2023). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo ankstesnio teistumo Lietuvos Respublikoje du kartus ir užsienio valstybėje vieną kartą faktai, bei administracinio baustumo, esant vienai galiojančiai administracinei nuobaudai, faktai, neleidžia vienareikšmiškai teigti apie E. V. R. atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis per tris metus yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad už analogiško teisės pažeidimo padarymą (vairavimą neblaiviam) jis administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas, kaltinamojo sistemingu, piktybišku kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti, juolab jis per tris metus baustas administracine tvarka 3 kartus, iš jų tik viena nuobauda galiojanti. Tačiau tai, kad E.V. R. yra baustas administracine tvarka, sugretinus šią informaciją su kita bylos medžiaga, ankstesniais teistumais, nagrinėjamu atveju neleidžia vienareikšmiškai teigti apie jo atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į informaciją apie ankstesnius teistumus, į šią informaciją, skirtingai nei vertinant asmens atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms, asmenį vertinant dėl jo požiūrio į įstatymų laikymąsi ateityje, gali būti atsižvelgiama. Primintina, kad tokios pozicijos rekomenduojama laikytis ir teismų praktikoje – turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

15. Minėta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, kurios kaip aukščiau teismas nustatė šioje byloje nėra, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018). Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, laiduotojo parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės jo teigiamą charakteristiką, einamas pareigas, jo ir kaltinamojo dažną bendravimą, tačiau detaliau neanalizuojant ir nevertinant realios galimybės jam daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimui pagrįsti (kasacinė nutartis Nr. 2K-224-1073/2023).

16. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo E.V. R. sūnaus V. R. tinkamumo būti laiduotoju, pažymi, kad nors jis yra charakterizuojamas teigiamai, palaiko su tėvu artimus ryšius, kaip nurodo praleidžia daug laiko, tačiau jo daroma įtaka nesustabdė tėvo E.V. R. nuo administracinių nusižengimų ir nusikaltimų, tame tarpe šio itin šiurkštaus pavojingo kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant neblaiviam, darymo. Kaip matyti, kaltinamasis yra visiškai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, yra dirbantis, užauginęs keletą vaikų, kurie yra pilnamečiai, sukūrę savas šeimas. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas V. R., jis žinojo, kad jo tėvas po skyrybų apie savaitę laiko buvo įnikęs į alkoholį, tačiau, akivaizdu, kad V. R., tai žinodamas, neturėjo pakankamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats laiduotojas V. R. daug kartų baustas (net 22 kartus per 5 metus) administracine tvarka už tyčinius administracinius nusižengimus (daugiausia už KET pažeidimus), turi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, jog V. R. pats nėra linkęs laikytis teisės aktais įtvirtintų reikalavimų bei nustatytų elgesio normų, o asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, paprastai negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat pažeidžiančiam įstatymų nustatytą tvarką. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, jie gyvena netoli vienas kito, bendrauja dažnai, nesudaro pagrindo teigti, kad sūnus V. R. savo tėvui E.V. R. gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas E.V. R. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra sąlygų, leidžiančių E.V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visumos, nes nėra pagrindo manyti, jog E.V. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nėra ir BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos – tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Konstatuotina, kad nenustačius BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų visumos, laidavimo instituto taikymas šiuo atveju negalimas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

18. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

19. Kaltinamojo padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnis). Vertinant kaltinamojo E. V. R. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas Lietuvoje du kartus, teistumai išnykę, taip pat teistas užsienio valstybėje, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, baudos sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, jis nelaikytinas sistemingu, piktybišku įstatymų pažeidėju, šis nusikaltimas laikytinas atsitiktiniu. Dėl psichiatrinio ar priklausomybės gydymo nėra kreipęsis, dirba, išsiskyręs, neturi nepilnamečių vaikų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

20. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi galiojančių teistumų, nors baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, galioja tik viena administracinė nuobauda, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, itin neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai ir piktybiškai pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, o siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

21. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

22. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

23. E. V. R. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,65 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus gyvenamojoje vietovėje, dienos metu, atsitrenkė į pėsčiųjų perėjos ženklą, kuomet per perėją ar šalia jos galėjo būti žmonių, kas rodo itin didelį šio nusikaltimo pavojingumą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Kaltinamasis laikomas neteistu, administracine tvarka baustas 3 kartus per 3 metus, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

24. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti esant tam tikroms sąlygoms nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o iš kaltininko išieškoti šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Sąlygos, nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, yra tokios: konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

25. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo motociklą „Honda“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio savininkas pagal VĮ Regitra duomenis yra A. P.. Minėtas motociklas nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu, nežinojo apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumą.

26. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

27. Kaip nustatyta iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 2688,00 Eur su PVM. Tačiau minėtos transporto priemonės savininkas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. P. nurodė, jog minėto motociklo vertė 1000 Eur, nes jis yra ne su originaliomis detalėmis, seno modelio, reikalingas remonto. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog motociklo vertė 1000 Eur, motociklas jam buvo atvežtas remontui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis išsiskyręs, išlaikytinių neturi, dirbo vairuotoju, netekęs teisės vairuoti turės pakeisti darbą, kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek jo sūnus apklaustas teisme liudytoju V. R., kaltinamasis nesenai patyrė skyrybas, sunkiai jas išgyvena, todėl laikytina, kad kaltinamojo yra sunki psichologinė, materialinė padėtis. Šios kaltinamojo padėtį apibūdinančios aplinkybės, transporto priemonės savininko nurodytos aplinkybės dėl motociklo vertės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 1000 Eur.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

28. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinos.

29. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

30. Teismui pripažinus E. V. R. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu esant pagreitintam procesui, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

31. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 25 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. V. R. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 127,08 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteks vairuotojo darbo praradęs teises, be to jam skiriama bauda ir konfiskuojama dalis vairuoto motociklo vertės, į tai, kad kaltinamojo gynėjos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 127,08 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

32. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: motociklas „Honda“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas daikto savininkui A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jo dispozicijoje; šalmas, saugomas Kauno m. Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jo savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. R., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. R. 50 (penkiasdešimt) MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. V. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 16 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti motociklo „Honda“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. V. R. nepriteisti.

E. V. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: motociklą „Honda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą daikto savininkui A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jo dispozicijoje; šalmą, saugomą Kauno m. Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui.

Išaiškinti E. V. R., kad 2500,00 Eur bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 1000 eurų nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.