- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1694-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00153-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Krivita“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4473-713/2018 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Krivita“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje - E. M., dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. ieškinyje prašė pripažinti neteisinga 2013 m. liepos 24 d. UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto-buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą Nr. 13-K-016 ir jos 2013 m. liepos 25 d. tikslinimo priedą, pripažinti teisę G. M. privatizuoti gyvenamąsias patalpas - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ), įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su ieškove G. M. sudaryti buto, esančio(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) už kainą, įvertinant parduodamo būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas bei patalpų nusidėvėjimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė 2012 m. spalio 22 d. pasiūlė ieškovei pirkti nuomojamas patalpas, 2013 m. birželio 3 d. informavo ieškovę, kad pradėta buto pardavimo procedūra. UAB „Krivita“ 2013 m. liepos 24 d. savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriui pateikė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą, 2013 m. liepos 29 d. ataskaitos tikslinimo priedą, pagal kuriuos butas buvo įkainotas 31 000 Lt, o buto įkainojimo aktas pateiktas pasirašyti ieškovei. Ieškovė nesutiko su buto įvertinimu, todėl akto nepasirašė. Ieškovė nurodė, kad 1998 m. gruodžio 23 d. perdavimo-priėmimo akte ginčo buto likutinė vertė nurodyta 37 Lt, o balansinė vertė – 42 Lt. UAB „Krivita“ 2013 m. liepos 24 d. pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta 31 000 Lt patalpų vertė prieštarauja prieš tai atliktiems patalpų vertinimams. Ieškovė mano, jog atsakovė patalpų vertinimą atliko neatsižvelgdama į 70 proc. patalpų nusidėvėjimą, nurodytą 2012 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos apžiūros akte. Ieškovė mano, kad įvertinus 70 proc. nusidėvėjimą, patalpų vertė yra lygi ne daugiau 9 300 Lt (31 000 x 70 / 100 = 9 300). Akte buvo nurodyta, kad namas ir gyvenamosios patalpos fiziškai nusidėvėjusios, joms reikalingas kapitalinis remontas, o jas remontuoti ir/ar rekonstruoti netikslinga. Ieškovė savo lėšomis atliko buto remontą už 43 675,20 Lt (1 685 Lt už 1 kv. m. x 25,92 kv. m.). Turto vertinimo ataskaita atlikta neįvertinus parduodamo nekilnojamojo turto vertę pakeitusių nuomininko investicijų, t. y. ieškovės atlikto nekilnojamojo turto kapitalinio remonto bei rekonstrukcijų už 43 675,20 Lt. Ieškovės nuomone, UAB „Krivita“, atlikdama buto įvertinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintos Turto vertinimo metodikos 26 punkto reikalavimus, civiliniame kodekse nustatyta tvarka neįvertino parduodamo objekto vertę pakeitusių nuomininko investicijų, neįvertino patalpų 70 proc. nusidėvėjimo. Ieškovė 2013 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą savivaldybei leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo pagrindų įstatymą, pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Ieškovei 2015 m. gegužės 21 d. buvo pateikta nuomojamo buto vertinimo ataskaita, tačiau nurodyta, jog ieškovė turėta privatizavimo teise nepasinaudojo, nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitė būsto įsigijimo teisinis reglamentavimas, todėl nėra pagrindo ieškovei būstą privatizuoti. Ieškovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad buto privatizavimo procedūra pradėta galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai ir neužbaigta ne dėl ieškovės kaltės. Tik gavusi vertinimo ataskaitą, ieškovė įsitikino, kad jos teisės yra pažeistos.
3. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė 2006 m. gegužės 25 d. su ieškove sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-518 gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pripažintos fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ir rekonstruoti. Ieškovė 2013 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą leisti privatizuoti butą už Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą pagal Turto ir verslo pagrindų įstatymą. Įvertinimas buvo atliktas, atsižvelgiant į nurodytą ieškovės prašymą, 2013 m. birželio 20 d. buto rinkos vertė buvo 31 000 Lt. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovę informavo apie atliktą vertinimą, ir paprašė atvykti susipažinti su įkainavimo aktu. Ieškovė turto vertinimo akto nepasirašė. Ieškovė ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kitas institucijas dėl ginčo buto atliko įvertinimo. Pagal teisės aktų nuostatas Kauno miesto savivaldybės kompetencijai nėra priskirta nustatyti parduodamo turto vertę. Teisės aktų nuostatos net nenumatė kitokio pagrindo sandorio vertei nustatyti, kaip tik pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas ir tik turinčių teisę tokį vertinimą atlikti subjektų atliktą vertinimą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. priėmė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016, kuriuo buvo atmestas ieškovės G. M. patikslintas ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo, kuriuo buvo pareikšti analogiški reikalavimai. Ginčo buto privatizavimo procedūra buvo pradėta pagal pateiktą ieškovės prašymą galiojant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, tačiau neužbaigta dėl pačios ieškovės kaltės - atsisakius jai pirkti ginčo butą dėl tariamai neteisingai nustatytos ginčo buto rinkos vertės. Atsakovė informavo ieškovę, kad nepasinaudojus turėta teise - galimybe pirkti gyvenamąsias patalpas pagal įstatymą, galiojusį iki 2014 m. gruodžio 31 d., nėra teisinio pagrindo parduoti ginčo gyvenamųjų patalpų pagal įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, gali būti parduodami tik CK nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Krivita“ atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad 2013 m. sausio 11 d. tarp atsakovių UAB „Krivita“ ir Kauno miesto savivaldybės laimėto viešojo turto vertinimo paslaugų konkurso pagrindu, buvo sudaryta Turto vertinimo paslaugų teikimo sutartis. Tą pačią dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius pateikė atsakovei UAB „Krivita“ užsakymą Nr. 66-2-102 dėl nekilnojamojo turto įvertinimo. Atsakovė pagal techninės užduoties sąlygas atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir butui priskirtų priklausinių įvertinimą, laikantis įstatymų ir teisės aktų pagrindų, atsižvelgė į fizinio nusidėvėjimo procentą, 2013 m. birželio 20 d. nustatė nekilnojamojo turto rinkos vertę, lygią - 31 000 Lt (8 978,22 Eur) sumai ir užsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 13-K-016. Atsakovė apžiūrėjo nekilnojamą turtą ir jį įvertino, ataskaitoje pažymėjo, kad pradėtas patalpų remontas, darbai nebaigti. Atliekamas buto remontas nebuvo priskiriamas prie kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos. Pateiktame užsakyme (techninėje užduotyje) nebuvo nustatytas įpareigojimas atsakovei įvertinti parduodamo nekilnojamojo turto vertę, pakeitusias nuomininko investicijas. Atsakovė suteikė nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas, kurių rezultatas yra nekilnojamojo turto vertės ataskaita. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo darbų priėmimo (CK 6.667 str. 1 d., 3 d.). Ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi vienerių metų terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl UAB „Krivita“ atliktos įvertinimo ataskaitos Nr. 13-K-016 ir jos 2013 m. liepos 25 d. tikslinimo priedo pripažinimo neteisinga atmetė. Teismas nutraukė civilinę bylą dalyje: 1) pripažinti teisę G. M. privatizuoti gyvenamąsias patalpas-butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ); 2) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove G. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ) už kainą, įvertinant parduodamo būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas bei patalpų nusidėvėjimą. Teismas priteisė atsakovei UAB „Krivita“ iš ieškovės G. M. 970 Eur advokato atstovavimo išlaidas. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės G. M. 7,50 Eur pašto išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė naujų įrodymų ir naujų argumentų, paneigiančių įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016 nustatytas aplinkybes, dėl atlikto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ir pačios vertinimo ataskaitos. Šioje byloje nenustatyta, jog vertintojas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. Įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 54 ir 55 punktų nuostatas, Turto vertinimo sutarties 11.2 punkto nuostatas, Tarptautinio vertinimo standartus. Atsakovei 2013 m. sausio 11 d. pateiktame užsakyme bei techninėje užduotyje nebuvo suformuluotos užduotys įvertinti, kiek padidėjo ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė dėl nuomininko atliktų remonto darbų, todėl turto vertintojas ir nebuvo įpareigotas atlikti tokį vertinimą. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina, jog atsakovės nustatyta rinkos vertė butui su priklausiniu yra 31 000 Lt (8 978,22 Eur) : 9/100 priklausinio 250,23 Eur (2 780 Eur x 9/100 priklauso, 1 t., b. l. 29) yra artima kitų vertintojų 2013 m. kovo 20 d. nustatytoms vertėms, t. y. VĮ Registrų centras 2013 m. birželio 20 d. nustatytai buto - 8 660 Eur vertei, patvirtinus masinio vertinimo dokumentus, (2016 m. birželio 27 d. raštas „Dėl vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo“, 2 t., b. l. 42), o buto su priklausiniu – 8 910,23 Eur (8 660 Eur + 250,23 Eur), UAB „Naujas būstas“ nustatytai 8 000 Eur vertei ir vertei su priklausiniu - 10 811,00 Eur, ataskaitoje nurodyta, kad buto vertė 2015 m. gruodžio 22 d. padidėjo dėl buto remonto. Byloje nenustatyta, kad atsakovė UAB „Krivita“, atlikdama prisiimtus įsipareigojimus atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai būtų pažeidusi sutarties, užsakymo ar techninės užduoties sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo vertinimo ataskaitą ir jos priedą pripažinti neteisingais.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė į teismą dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga kreipėsi praėjus daugiau nei keturiems metams – 2018 m. spalio 4 d., aiškiai praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Todėl ieškinio reikalavimui dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisėta, taikytina ieškinio senatis ir reikalavimas atmestinas.
8. Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė tapačius reikalavimus išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016 ir nagrinėjamoje byloje. Abiem atvejais bylos nagrinėjime dalyvavo ieškovė G. M., atsakovės Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija, UAB „Krivita“, trečiasis asmuo E. M.. Teismas pažymėjo, kad skirtinga atsakovės UAB „Krivita“ padėtis abiejose bylose nėra pagrindas konstatuoti šalių nesutapimą, nes UAB „Krivita“ buvo trečiuoju asmeniu, ir turėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, yra abiejų teisminio nagrinėjimų objektų esančio materialinio teisinio santykio dalyvė, todėl teismas sprendė, kad ieškinio šalys sutampa. Teismas vertino, kad sutampa dviejų ieškinių dalykai - nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, sutampa ir ieškinių pagrindas - ieškovė savo ieškinį grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos civilinėje byloje 2-1206-848/2016. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimai dėl teisės pripažinimo privatizuoti ginčo butą ir įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį yra nepagrįsti.
9. Teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2018 m. birželio 4 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Nutartyje nurodė, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atlyginimo valstybei. Teismas sprendė, jog sprendime padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, panaikinti teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016 išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl šios vertinimo ataskaitos teisėtumo. Civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vertinimo ataskaitos atitikimo įstatymo reikalavimams ir faktinei situacijai, t. y. pati vertinimo ataskaita nebuvo civilinės bylos Nr. 2-1206-848/2016 ginčo objektas, ir nurodytoje byloje nebuvo pateiktas ieškinio reikalavimas šią vertinimo ataskaitą pripažinti neteisinga.
10.2. Nagrinėjamu atveju, turėjo būti nustatytos nuomininko padarytos investicijos į patalpas, tačiau jos nebuvo įvertintos atsakovui UAB „Krivita“ atliekant turto vertinimą.
10.3. Teismas klaidingai nurodė, jog VĮ Registrų centras nustatyta nekilnojamo turto vertė 2013 m. birželio 20 d. buvo - 8 660 Eur, kadangi iš šio VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog nekilnojamojo turto vertė yra nurodoma litais, ne eurais, t. y. 8 660 Lt, o ne 8 660 Eur. UAB „Krivita“ nustatyta nekilnojamojo turto vertė neatitinka realios situacijos. Atsakovės nustatyta rinkos vertė butui su priklausiniu yra ženkliai per didelė ir nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir padidinta neproporcingai.
10.4. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, taip pat teismas nesprendė, yra ar nėra pagrindas šį terminą atnaujinti, nors teismas turėjo pareigą tinkamai įvertinti, kad ieškovė su vertinimo ataskaita buvo supažindinta tik per jos mamą, ši vertinimo ataskaita ieškovei asmeniškai įteikta nebuvo ir apie ją buvo informuota tik civilinės bylos Nr. 2-1206-848/2016 nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ex officio nustatyti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir jas vertinti, tačiau to nepadarė ir taip netinkamai aiškino bei taikė teisės normą numatytą CK 1.131 straipsnio 2 dalyje.
10.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4473-713/2018 bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016 sutampa ieškinio dalykas, ieškinio pagrindas bei šalys. Nagrinėjamu atveju skiriasi nurodomų bylų teisinės pasekmės ir teisių gynybos būdas, o šio ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas ankstesnėje byloje (Nr. 2-1206-848/2016). Šioje byloje nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas (vertinimo atskaita) jau išnagrinėtoje byloje. Taip pat nesutiktina su teismo padaryta išvada, jog nurodytose bylose sutampa bylos proceso šalys. Ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016 UAB „Krivita“ nebuvo proceso dalyvis, nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, neturėjo jokio procesinio statuso ir nebuvo to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyvis.
Atsiliepimas
11. Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016 yra pasisakyta dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo.
11.2. Turto vertinimą UAB „Krivita“ atliko laimėjusi viešąjį pirkimą, su ja buvo sudaryta sutartis ir jai pateiktas užsakymas bei techninė užduotis, kurioje nebuvo nurodyta, jog ginčo bute nuomininkas atliko kapitalinį remontą ir / ar rekonstrukciją, todėl turto vertintojas pagrįstai nevertino, kiek padidėjo ginčo buto rinkos vertė dėl nuomininko atliktų remonto darbų.
11.3. Su ginčijama turto vertinimo ataskaita 2013m. lapkričio 20 d. susipažino ieškovės įgaliotas asmuo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų panaikinusi įgaliotinei duotus įgaliojimus, prieštaravusi, kad ši susipažintų su turto vertinimo ataskaita. Taigi, laikytina, jog ginčo buto vertinimo ataskaita galėjo būti ginčijama teismine tvarka iki 2014 m. lapkričio 20 d. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, per kurį ji galėjo ginti tariamai savo pažeistas teises. Ieškovei neprašius atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodžius dėl kokių svarbių priežasčių ji praleido ieškinio senaties terminą, teismas pagrįstai savo iniciatyva neatnaujino ieškinio senaties termino.
11.4. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškiniai yra tapatūs bei pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį šioje byloje.
12. Atsakovė UAB „Krivita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Kauno apylinkes teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016 ginčo/įrodinėjimo objektu buvo būtent atsakovės atliktos vertinimo ataskaitos neteisingumo vertinimas, todėl teismas šioje civilinėje byloje pagrįstai rėmėsi ankstesnėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais.
12.2. Pažymėtina, kad nei pateiktame užsakyme bei techninėje užduotyje nebuvo nurodyta, jog ginčo nekilnojamajam turtui nuomininkas atliko kapitalinį remontą ir /ar rekonstrukciją, todėl atsakovei (turto vertintojai) nebuvo nustatyta pareiga (įpareigojimas) įvertinti, kiek padidėjo ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė dėl nuomininko atliktų remonto darbų.
12.3. Remiantis VĮ Registrų centras 2016 m. birželio 27 d. raštu „Dėl vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo“ nustatyta, jog „nekilnojamojo turto – buto Nr. 3A (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., vidutinės rinkos vertė 2013 m. birželio 20 d. [...] patvirtinus masinio vertinimo dokumentus, buvo 8660 Eur.“
Šalies argumentai
12.4. Apeliantės skunde pateikiami deklaratyvus ir nepagrįsti teiginiai (nesusipažinimas su ginčo vertinimo ataskaita, nežinojimas, bendradarbiavimas su atsakovėmis), nesudaro pagrindo teismui pripažinti, jog senaties terminas daugiau nei 4 metus praleistas dėl svarbios priežasties.
13. Trečiasis asmuo E. M. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Ieškovė skundė UAB „Krivita“ atliktą nekilnojamojo turto vertinimą ( ataskaita Nr. 13-K-016 ir jos 2013 m. liepos 25 d. tikslinimo priedas). Turto ir verslo vertinimo įstatymo 23 straipsnis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, kitaip tariant, vertinimo ataskaita gali būti ginčijama dėl jos neatitikties formaliesiems reikalavimams ir/arba dėl jos neteisingumo materialiąja prasme, t.y. pateikto rezultato (turto vertės) neteisingumo. Ieškovė šioje byloje ginčijo ataskaitą materialiąja prasme nurodydama, kad ginčo butas ((duomenys neskelbtini)) yra įvertintas neteisingai, nes neišskaičiuotas 70 proc. nusidėvėjimas ir neįvertintos pačios ieškovės atliktos investicijos.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buto nusidėvėjimas ataskaitoje yra įvertintas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka. Vertinimo ataskaitoje detaliai aprašytas vertinamasis objektas, pažymėta, kad inžinerinės sistemos yra pasenusios, statybos pabaigos metai- 1929, butui reikalingas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija, pažymėta, kad vertinamas turtas yra eksploatuojamas, pradėtas patalpų remontas, reikalinga pabaigti remonto darbus ( t.1, b.l. 15-22-23-29). Vertinamasis objektas palygintas su kitų panašioje vietoje ir panašių statybos metų objektų pardavimo sandorių kainomis, todėl spręstina, kad nusidėvėjimas buvo įvertintas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovės nustatyta rinkos vertė butui su priklausiniu (31 000,00 Lt arba 8 978,22 Eur) yra artima ir kitų vertintojų 2013 m. kovo 20 dienai nustatytoms vertėms: VĮ „Registrų centras“ pagal masinio vertinimo dokumentus 2013-06-20 nustatytai buto vertei (8 660,00 Eur, t.2, b.l.42); UAB „Naujas būstas“ pagal ieškovės prašymą nustatytai buto vertei 2013 m. birželio 20 d. ( 8 000,00 Eur, t. 1, b.l.130). Apeliantės skundo teiginys, kad VĮ Registrų centras 2013 m. birželio 20 d. ginčo buto vertę nurodė ne eurais, bet litais, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš byloje esančio VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016-06-27 rašto Nr. 11692932 „Dėl vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo“ ( t.2, b.l. 42) matyti, kad ginčo buto vertė nurodyta būtent eurais ( 8660 Eur). Palyginimui matyti, kad to paties VĮ Registrų centro duomenų banko išraše ginčo buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2014-01-23, nurodyta 7530 Eur ( t.1, b.l. 106), to paties ginčo buto rinkos vertė 2002-08-12 nurodyta 8037 Lt ( t.1, b.l. 107). Vertės pasikeitimas nuo 2002 m. nustatytos 8037 Lt iki 2013 m. nustatytos 8660 Eur yra paaiškinamas bendra infliacijos tendencija, todėl neįrodo, kad atsakovė UAB „Krivita“ nustatė neteisingą rinkos vertę.
17. Kitas apeliantės argumentas, dėl ko vertinimo ataskaitos rezultatą ji laiko neteisingu, yra tas, kad nebuvo nustatytos nuomininko padarytos investicijos į patalpas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovei 2013 m. sausio 11 d. pateiktame užsakyme bei techninėje užduotyje nebuvo suformuluotos užduotys įvertinti, kiek padidėjo ginčo turto rinkos vertė dėl nuomininko atliktų remonto darbų, todėl turto vertintojas ir nebuvo įpareigotas atlikti tokį vertinimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija sutinka. Vertinimo užsakovė buvo Kauno miesto savivaldybės administracija, kuriai prašymai įvertinti atskiras investicijas į ginčo turtą nebuvo pareikšti, atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad neįvertinusi investicijų, atsakovė neteisingai įvertino ginčo turtą, t.y. netinkamai atliko užduotį.
18. Pažymėtina, kad nuomotojo ir nuomininko santykius reguliuoja Civilinio kodekso normos, atitinkamai CK 6.492 str. nustato nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų pusiausvyrą išnuomoto daikto kapitalinio remonto atveju, o CK 6.493 str. nustato šalių teises ir pareigas einamojo remonto atvejais. Ieškovė, kuri yra nuomininkė, teisę atlikti išsinuomoto turto kapitalinį remontą galėjo įgyti teismo leidimu, jei nuomotojas neatliko pareigos daryti kapitalinį remontą, tokiu atveju nuomininkė galėtų išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti kainą į nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir išieškoti nuostolius. CK 6.493 str. 1 d. nustato, kad nuomininkas privalo savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kito nenustato įstatymai arba sutartis. Kolegija plačiau neanalizuoja šių aplinkybių, nes nei kapitalinis turto remontas, nei einamasis remontas, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
19. Aplinkybės dėl ieškinio senaties termino ginčyti vertinimo ataskaitą šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškinys yra atmestas išnagrinėjus klausimą iš esmės ir nustačius, kad vertinimas yra atliktas tinkamai. Tokiu atveju galima pripažinti, kad teismas faktiškai atnaujino ieškinio senaties terminą ginčyti vertinimo ataskaitą.
20. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimą dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga.
21. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dalyje dėl kitų dviejų ieškovės reikalavimų - pripažinti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ), ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) už kainą įvertinant parduodamo būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas bei patalpų nusidėvėjimą, tuo pagrindu, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ( CPK 293 str. 3 p.), kitaip tariant dėl to, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, kuris jau yra išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016.
22. Anksčiau išnagrinėtoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-05-21 sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta parduoti butą, adresu(duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrą užbaigiant pagal iki 2015-01-01 galiojusią LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakciją ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove ginčo buto ir dalimi ūkinio pastato, pirkimo-pardavimo sutartį už rinkos kainą, įvertinant parduodamos būsto vertę pakeitusias investicijas. Ieškinys buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjęs.
23. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinių tapatumo. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, tomis pačiomis aplinkybėmis. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013).
24. Teismas pagrįstai sprendė, kad abiem atvejais bylos nagrinėjime dalyvavo ieškovė G. M., atsakovės Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės administracija, UAB „Krivita“, trečiasis asmuo E. M.. Skirtinga atsakovės UAB „Krivita“ padėtis abiejose bylose nėra pagrindas konstatuoti šalių nesutapimą, nes ji buvo trečiuoju asmeniu, ir turėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, yra abiejų teisminio nagrinėjimų objektų esančio materialinio teisinio santykio dalyvė, todėl galima laikyti, jog ieškinio šalys sutampa. Ieškinio dalykas (nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas) yra tapatūs - ieškovė siekia nupirkti iš savivaldybės ginčo butą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ) už kainą, kuri būtų sumažinta jos atliktų buto pagerinimų verte; sutampa ir ieškinių pagrindas - ieškovė savo ieškinį grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos civilinėje byloje 2-1206-848/2016 – kad ji yra nuomininkė, butas yra nusidėvėjęs ir kad ji yra atlikusi turto pagerinimus. Vadinasi, ginčo materialinis santykis ir ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas abiem atvejais yra tas pats. Kadangi šis reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1206-848/2016, ieškovė nebegali atsakovei pakartotinai reikšti to paties reikalavimo, grindžiamo iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Paaiškėjus šioms aplinkybėms po ieškinio priėmimo, teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-439-186/2016).
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Atsakovė UAB „Krivita“ prašė priteisti 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės ( CPK 98 str.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl nepriteistinos ( CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Krivita“, įm.k. 124554169, 700 Eur ( septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.