- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2-439-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00591-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Didmiesčio projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „Didmiesčio projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, tretieji asmens, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, L. M., K. M., Vilniaus miesto 35 notarų biuro notarė A. P., valstybės įmonė Turto bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BAUB „Didmiesčio projektai“ pareikštame ieškinyje atsakovei „Swedbank lizingas“, UAB prašė:
1) Atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti;
2) Pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1958-7), sudarytą tarp UAB „Didmiesčio projektai“ ir „Swedbank Lizingas“, UAB (tuometinis pavadinimas UAB „Hansa Lizingas“);
3) Pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 18 d. lizingo sutartį Nr. LT070392, sudarytą tarp tų pačių šalių;
4) Pripažinti negaliojančiu 2008 m. liepos 15 d. šios Lizingo sutarties nutraukimą.
5) Pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 15 d. sąskaitą Nr. LS0002065247.
6) Taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai 2 420 056 EUR;
7) Įpareigoti atsakovę išrašyti debetinę sąskaitą 391 658,53 EUR sumai;
8) Atnaujinti 2007 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 07-016373-IN/7-016374-KL;
9) Atnaujinti kreditavimo sutarties užtikrinimo priemones, bendrovės akcininkų L. M. ir K. M. laidavimą.
Atsakovė prašė nutraukti civilinę bylą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3351-798/2015, kurioje ieškovės BUAB ,,Didmiesčio projektai“ pareikšti reikalavimai yra visiškai tapatūs. Teismas nustatė, kad abiejose bylose pagrindinis ieškovės reikalavimas – pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 18 d. lizingo sutartį Nr. LT070392, sudarytą tarp UAB „Didmiesčio projektai“ ir UAB „Swedbank lizingas“ (tuometinis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“), bei pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1958-7), sudarytą tarp UAB „Didmiesčio projektai“ ir „Swedbank Lizingas“, UAB (tuometinis pavadinimas UAB „Hansa Lizingas“); atnaujinti 2007 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. 07-016373-IN/7-016374-KL bei šios sutarties užtikrinimo priemones. Pasak teismo, ieškovės prašymas taikyti restituciją (kitą jos taikymo būdą) nereiškia naujo reikalavimo pareiškimo, nes restitucija yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinių reikalavimų, pripažinti sandorius negaliojančiais (pripažinus sandorį negaliojančiu šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sutartį). Be to, restitucijos taikymas (jos būdas) yra teismo prerogatyva, todėl vertinant ieškinio reikalavimų tapatumą, toks reikalavimas (restitucijos taikymas) nelaikytinas nauju reikalavimu. Teismas konstatavo, kad ginčo šalys, ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, t. y. asmenys to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą jau sprendė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3351-798/2015. Skirtumas yra tik tas, kad pasikeitė jų procesinė padėtis - „Swedbank“, AB šioje byloje įvardintas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pasak teismo, VĮ Turto banko įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nekeičia materialinio santykio dalyvių. Teismas taip pat konstatavo, kad šioje byloje ieškovė nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3351-798/2015. Teismas nustatė, kad ieškovė išnagrinėtoje civilinėje byloje teisinį pagrindą įvardijo CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą actio Pauliana institutą, o šioje byloje – CK 1.81 straipsnyje ir 1.82 straipsnyje numatytus pagrindus (sandoris prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui (veiklos tikslams) bei viešajai tvarkai ir gerai moralei). Teismas sprendė, kad kitų teisės normų nurodymas nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio dalyko naujumo, kadangi ieškovės nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė BAUB „Didmiesčio projektai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti.
Skunde nurodo, kad ieškovė neginčija, jog šioje byloje pareikšto ieškinio tapatumas yra nustatytas pagal du įstatymo numatytus kriterijus, t. y. ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių bei tuo pačiu pagrindu. Tačiau ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad restitucijos, kaip išvestinio reikalavimo, apimtis neturi esminės reikšmės, dėl ko laikytina, kad tapatus yra ir šio ieškinio dalykas (reikalavimas). Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3351-798/2015 nebuvo reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 15 d. kreditinę sąskaitą Nr. LS0002065247 ir įpareigoti atsakovę išrašyti ieškovei analogišką kreditinei – debetinę sąskaitą 391 658,53 EUR sumai. Toks reikalavimas negali būti laikomas tik ieškinio reikalavimo apimties padidinimu, kadangi minėtos kreditinės sąskaitos panaikinimas tiesiogiai siejasi su ieškovės bankroto byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštu kreditoriniu reikalavimu (Iš viso VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas, kurį perėmė VĮ Turto bankas, sudaro 682 426,68 EUR). Tenkinus ieškinį šioje byloje, žala, padaryta valstybės biudžetui nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio pavidalu, žymiai sumažėtų, t. y. kiltų visai kitos teisinės pasekmės, nei tenkinus ieškinį jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3351-798/2015. Ši aplinkybė nebuvo nurodoma kaip faktinis ieškinio pagrindas ankstesnėje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB ir trečiasis asmuo „Swedbank“, AB prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad kreditinė ar debetinė sąskaita yra apskaitos dokumentai, kuriais įforminamos įvykusios ūkinės operacijos, todėl šie dokumentai patys savaime jokių teisių ar pareigų nesukuria. Taigi reikalavimas pripažinti kreditinę sąskaitą negaliojančia nėra ir negali būti laikomas savarankišku reikalavimu. Tai yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti Lizingo sutartį negaliojančia. Ieškovė siekia išplėsti taikytinos restitucijos apimtį, tačiau tokie formalūs skirtumai negali lemti išvados, kad ginčas yra tapatus. Be to, restitucijos būdo nustatymas yra teismo prerogatyva, tad ieškovė jo net neprivalo nurodyti. Net jeigu būtų pripažinta, kad reikalavimas pripažinti kreditinę sąskaitą yra naujas reikalavimas, kuris gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku, tai jokių būdu negali reikšti, kad ieškovė įgis teisę dar kartą pasibylinėti dėl Lizingo sutarties ir Pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. Ginčas dėl šių ieškovės reikalavimų jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.
Apeliantė neginčija, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3351-798/2015, kurioje priimtas 2015 m. vasario 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių ir reikalavimai buvo grindžiami tuo pačiu pagrindu, kaip ir šioje byloje. Tačiau apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad abiejose bylose sutampa pareikštų ieškinių dalykas (ieškovės reikalavimai).
Atskirajame skunde neneigiama, kad abiejose bylose pagrindinis ieškovės reikalavimas – pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 18 d. lizingo sutartį Nr. LT070392, sudarytą tarp UAB „Didmiesčio projektai“ ir UAB „Swedbank lizingas“ (tuometinis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“), bei pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1958-7), sudarytą tarp UAB „Didmiesčio projektai“ ir „Swedbank Lizingas“, UAB (tuometinis pavadinimas UAB „Hansa Lizingas“). Taigi šioje byloje, kaip ir ankstesnėje jau išnagrinėtoje byloje, apeliantė ginčija tuos pačius sandorius. Tačiau skirtingai nei pirmojo ieškinio atveju, šioje byloje reiškiami papildomi reikalavimai, susiję su restitucijos taikymu, t. y. prašoma pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 15 d. kreditinę sąskaitą Nr. LS0002065247 ir įpareigoti atsakovę išrašyti ieškovei analogišką kreditinei – debetinę sąskaitą 391 658,53 EUR sumai. Tokie reikalavimai grindžiami tuo, kad ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, turi būti anuliuota skola valstybės biudžetui dėl nesumokėto PVM pagal kreditinę sąskaitą, kuri jau yra įtraukta į ieškovės PVM apskaitą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad reikalavimas taikyti restituciją ir jos taikymo būdo pasirinkimas yra išvestinis reikalavimas. Pažymėtina, kad toks reikalavimas apskritai nespręstinas, jeigu yra atmetamas pagrindinis reikalavimas, t. y. atsisakoma pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Be to, restitucijos taikymas yra teismo prerogatyva, todėl net ir nesuformulavus tokio reikalavimo, teismas, pripažindamas ginčijamą sandorį negaliojančiu, turi išspręsti ir restitucijos taikymo klausimą (CK 6.145 str.). Tai, kad ieškovė, nurodydama kitą restitucijos taikymo būdą (išplėsdama jos apimtį), siekia panaikinti savo skolą valstybės biudžetui, t. y. nurodo kitokias ginčijamų sandorių negaliojimo teisines pasekmes, nereiškia, kad ieškinio dalykas yra naujas.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pagrindinis ieškovės reikalavimas dėl lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis abiejose bylose sutampa, t. y. ginčo materialinis santykis ir ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas abiem atvejais yra tas pats. Kadangi šis reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3351-798/2015, ieškovė nebegali atsakovei pakartotinai reikšti to paties reikalavimo, grindžiamo iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Paaiškėjus šioms aplinkybėms po ieškinio priėmimo, teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.