Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2-3351-798/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-02-17
Bylos Nr.: 2-3351-798/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01858-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Antanas Rudzinskas
Atsakovas: „Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“, AB ,,Swedbank, UAB ,,Statybų verslas“, L. M., K. M., V. K.
Trečiasis asmuo: UAB „Solo House“, Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro
Advokatai: Lina Abromaitė

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-3351-798/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01858-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 126.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

sekretoriaujant J. K., dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB ,,Didmiesčio projektai“ atstovei bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgaliotam asmeniui E. M., atsakovo „Swedbank“, AB atstovui advokatui D. B., atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotam asmeniui T. V., trečiojo asmens UAB „Solo House“ atstovei advokatei Linai Abromaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB ,,Didmiesčio projektai“ ieškinį atsakovams UAB ,,Swedbank lizingas“, AB ,,Swedbank, UAB ,,Statybų verslas“, L. M., K. M., V. K. (A. K. teisių perėmėja) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P., UAB ,,Solo House“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo bankrutavusios BUAB ,,Didmiesčio projektai“ bankroto administratorius UAB ,,J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis UAB ,,Didmiesčio projektai“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“ (UAB ,,Hansa lizingas“) 2008 m. kovo 18 d. lizingo sutartį Nr. LT070392 bei šių subjektų 2008 m. kovo 31 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją: a) priteisti BUAB ,,Didmiesčio projektai“ naudai 9 860 044,60 Lt iš UAB ,,Swedbank lizingas“ (UAB „Hansa lizingas“); b) priteisti UAB ,,Swedbank lizingas“ (UAB ,,Hansa lizingas“) naudai: 8 478 690 Lt iš AB ,,Swedbank“ („Hansa bankas“), 994 844 Lt iš BUAB ,,Didmiesčio projektai“; c) atnaujinti UAB „Didmiesčio projektai“ ir AB „Swedbank“ („Hansa bankas“) 2007 m. vasario 22 d. kredito sutarties Nr. 07-016373-IN/07-016374-KL galiojimą, pripažįstant, kad pagal šią sutartį UAB „Didmiesčio projektai“ skola sudaro 8 865 200 Lt (8 478 690 Lt negrąžinta paskola, 334 867,74 Lt palūkanos) bei atnaujinti galiojimą šioje sutartyje numatytų UAB „Didmiesčio projektai“ prievolių užtikrinimo priemonių – UAB „Didmiesčio projektai“ nuomos teisių į žemės sklypą įkeitimą; visų esamų ir būsimų statinių, adresu Rasų g. 56A, Vilniuje, įkeitimą; UAB ,,Statybų verslas“ laidavimą, L. M. laidavimą, K. M. laidavimą, A. K. laidavimą; 2) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (t. 1; b. l. 62-71; t. 2; b. l. 6-11). Ieškovas nurodė, kad UAB „Didmiesčio projektai“ ir UAB „Hansa lizingas“ 2008 m. kovo 18 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT070392 (toliau – lizingo sutartis), o 2008 m. kovo 31 d. -nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškinyje teigiama, kad šie sandoriai atitinka ginčytino sandorio požymius, nurodytus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas savo poziciją grindžia tuo, kad iki minėtų sutarčių sudarymo pagal 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą UAB „Didmiesčio projektai“ turėjo 12 714 862 turto ir 12 974 482 Lt įsipareigojimų. Iš jų, trumpalaikiai (per vienerius metus vykdytini) įsipareigojimai sudarė 4 495 792 Lt, o ilgalaikiai (vykdytini po vienerių metų) – 8478 690. Ieškovas iš to padarė išvadą, kad 2007 m. gruodžio 31 d. nebuvo nemoki. Įvykdžius ginčytinas sutartis UAB „Didmiesčio projektai“ neteko pastatų, esančių Vilniuje, Rasų g. 56 (balansinė vertė 12 130 070 Lt), nes nurodytų pastatų savininku tapo UAB „Hansa lizingas“; taip pat išnyko ilgalaikis (vykdytinas po vienerių metų) įsipareigojimas AB „Hansa bankas“ – 8 865 200 Lt bei šio vykdymą užtikrinančios priemonės, nes šią skolą apmokėjo UAB „Hansa lizingas“, tačiau atsirado tokio pat dydžio trumpalaikis (vykdytinas per 2008 m.) įsipareigojimas susijusiam su AB „Hansa bankas“ subjektui – UAB „Hansa lizingas“ (šio įsipareigojimo suma – 8 865 200 Lt). Taigi ieškovo nuomone, dėl ginčytinų sutarčių įmonės turtas sumažėjo (sumažėjimo dydis – 12 130 070 Lt) iki 57 753 Lt, o per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai padidėjo; dėl šių sandorių žymiai padidėjo bendrovės skolos. Be to, pasibaigė bendrovės įsipareigojimų AB „Hansa bankas“ įvykdymą užtikrinantys laidavimai. Ieškovo teigimu, sudarius ginčijamus sandorius UAB „Didmiesčio projektai“ nemokumas tapo neišvengiamas, o kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus praktiškai išnyko. Šį savo argumentą, be kita ko, grindžia ir FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities 2011 m. vasario 19 d. specialisto išvada. Ieškovas taip pat teigia, kad ginčijamos sutartys buvo priešingos UAB „Didmiesčio projektai veiklos tikslams“, nes ūkio subjekto organų veiksmai, kuriais nepagrįstai siekiama sudaryti kliūtis siekti tokio tikslo, laikytini prieštaraujančiais ūkio subjekto tikslams. UAB „Didmiesčio projektai“ neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, o bendrovės vadovo sprendimas pakeisti ilgalaikius įsipareigojimus į trumpalaikius, sudarė kliūtis bendrovės veiklai, t. y. ginčijamos sutartys neatitiko bendrovės tikslų. Dėl šių aplinkybių ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis ginčo sutartis ir taikyti restituciją.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas „Swedbank“, AB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš administravimo lėšų (t. 1; b. l. 138-150). Atsakovas teigia, kad ieškovas savo reikalavimą pripažinti negaliojančiais sandorius iš esmės grindžia tuo, kad BUAB „Didmiesčio projektai“, sudarydama ginčo sandorius, pažeidė kreditorių interesus, tačiau ieškovas ne tik neįrodė, bet ir nenurodė kreditorių, ginčo sandorių metu turėjusių neginčijamą ir neabejotiną reikalavimo teisę į BUAB „Didmiesčio projektai“ pažeidimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nors vienas iš BUAB „Didmiesčio projektai“ kreditorius, be „Swedbank“, AB iki ginčijamų sandorių sudarymo yra reikalavęs, kad ieškovas įvykdytų pradelstus įsiskolinimus. Kadangi ieškovas neįrodė, kad ginčo sandorių sudarymo metu BUAB „Didmiesčio projektai“ ženklių įsipareigojimų BUAB „Didmiesčio projektai“ kreditoriams įvykdymas buvo pradelstas, tai ieškovas neįrodė BUAB „Didmiesčio projektai“ nesąžiningumo sudarant ginčo sandorius. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad sudarius ginčijamus sandorius BUAB „Didmiesčio projektai“ mokumas pasikeitė, neįrodė ir atsakovų nesąžiningumo. Atsakovas pažymėjo, kad, jo nuomone, „Swedbank“, AB yra netinkamas atsakovas, nes nėra ginčijamų sandorių šalis.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; atlyginti bylinėjimosi išlaidas (t. 1; b. l. 101-108). Atsakovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. kovo 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT070392, kuria atsakovas įsipareigojo iš ieškovo, pardavėjo, įsigyti pastatų kompleksą, esantį Vilniuje, Rasų g. 56A ir perduoti jį valdyti ir naudotis pačiam ieškovui kaip lizingo gavėjui. Lizingo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumai ir laiku negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi atsakovu „Swedbank“, AB, t. y. ieškovas siekė išsaugoti bendrovės veiklą, vystomus projektus bei laimėti laiko investuotojams surasti. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai – 2008 m. kovo 31 d. su ieškovu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1958-7), kurios pagrindu sumokėjo ieškovui turto kainą – 9 860 044,60 Lt. Dalis turto kainos, t.y. 994 844,60 Lt buvo sumokėta ieškovui ir atsakovui įskaičius priešpriešinius tarpusavio reikalavimus, o likusi dalis kainos, t. y. 8 865 200 Lt buvo sumokėti atsakovui „Swedbank“, AB padengiant ieškovo įsiskolinimus šiam bankui. Atsakovas pažymi, kad tinkamas pagal lizingo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis su A. K., K. M. ir UAB „Statybų verslas“. BUAB „Didmiesčio projektai“ netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl 2008 m. birželio 25d. pranešimu Nr. 01-30-2860 lizingo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Po vienašalio sutarties nutraukimo UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą dėl dalies skolos pagal lizingo sutartį priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2107-431/2010 UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovo nuomone, po ginčijamos lizingo sutarties sudarymo ieškovo balanse įrašyto ilgalaikio turto vertė nepasikeitė, jo vertė pasikeitė vėliau – kai lizingo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Tai reiškia, kad ši vertė pasikeitė ne dėl to, kad buvo sudaryta lizingo sutartis, o dėl to, kad lizingo sutartis buvo netinkamai vykdoma. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Didmiesčio projektai“ buvo įsteigta specialaus projekto vystymui, t.y. gyvenamųjų namų kvartalo 0,9059 ha ploto žemės sklype, esančiame Rasų g. 56A, Vilniuje pastatymas ir pardavimas, gauti iš to pelną Dėl to ginčijami sandoriai negalėjo pažeisti juridinio asmens tikslų. Atsakovas taip pat kritiškai vertina specialisto išvadą, nes atsakovai neturėjo galimybės užduoti jam klausimų, suformuluoti klausimai – nekorektiški, o išvados prieštarauja joje pateiktiems skaičiams. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neįrodinėja atsakovo nesąžiningumo, nors ne atsakovas turi įrodyti savo sąžiningumą, o, priešingai, ieškovas turi įrodyti atsakovo nesąžiningumą, be to, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti ginčijamus sandorius.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Solo House“ prašė ieškinio dalį dėl pripažinimo galiojančiais ir AB „Swedbank“ 2007 m. vasario 22 d. Kredito sutartyje Nr. 07-016373-IN/07-016374-KL numatytas prievolių užtikrinimo priemones – ieškovo nuomos teisių į žemės sklypą įkeitimą, visų esamų ir būsimų statinių, adresu Rasų g. 56A, Vilnius, įkeitimą atmesti; kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (t. 1; b. l. 90-93). Trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“ 2010 m. balandžio 16 d. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo atlygintinai iš UAB „Ektorned Land Lithuania“ pastatus, esančius Rasų g. 56A, Vilnius: administracinį pastatą (unikalus Nr. 1094-0315-6030) ir pastatus-sandėlius (unikalūs Nr. 1094-0315-6118, Nr. 1094-0315-6129, Nr. 1094-0315-6132, Nr. 1094-0315-6146, Nr. 1094-0315-6234). UAB „Ektornet Land Lithuania“ ir trečiasis asmuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MK-5454, kurios pagrindu UAB „Ektorned Land Lithuania“ atlygintinai pardavė trečiajam asmeniui minėtus objektus. Trečiasis asmuo sudarė kredito sutartį su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir iš suteiktų kredito lėšų sumokėjo UAB „Ektorned Land Lithuania“ visą sutartyje nustatytą kainą. Trečiasis asmuo, siekdamas užtikrinti kredito grąžinimą, įkeitė objektus kredito unijai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jis objektus įsigijo atlygintinai, objektus įgijo sąžiningai, perkant minėtus objektus, esančius adresu Rasų g. 56A, Vilnius, viešajame registre jokių suvaržymų nebuvo registruota. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais ieškovo ir AB „Swedbank“ 2007 m. vasario 22 d. Kredito sutartyje Nr. 07-016373-IN/07-016374-KL numatytas ieškovo prievolių užtikrinimo priemones – ieškovo nuomos teisių į žemės sklypą įkeitimą, visų esamų ir būsimų statinių, adresu Rasų g. 56A, Vilnius, įkeitimą pažeidžia trečiojo asmens, kaip sąžiningo įgijėjo teises ir interesus, bei unijos interesus. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad UAB „Ektorned Land Lithuania“ prieš parduodama minėtus objektus trečiajam asmeniui 2013 m. kovo 20 d. gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių valstybinės žemės sklype, perleidimo.

Dublike ieškovo BUAB „Didmiesčio projektai“ bankroto administratorius UAB ,,J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ nurodė, kad su pareikštu atsakovo „Swedbank“, AB atsiliepimu į ieškinį nesutinka (t. 2; b. l. 2-5). Ieškovas dublike neigia atsakovo „Swedbank“ teiginį, kad actio Pauliana ieškinį gali reikšti tik kreditoriai, kurių reikalavimai pradelsti. Ieškovas nurodo, kad CK 6.66 straipsnis taikomas ne tik prievolių, kurių įvykdymo terminas jau suėjo, kreditoriams, bet taip pat ir kreditoriams, kurie yra prievolių su nepasibaigusiu atidedamuoju terminu šalys. Ieškovo teigimu, įstatymas neriboja kreditorių teisės kreiptis į teismą su actio Pauliana gautino įvykdymo dydžiu, o riboja restitucijos apimtis. Ši išvada, anot ieškovo, paneigia atsakovo „Swedbank“, AB teiginius, kad actio Pauliana ieškinį gali reikšti tik tie kreditoriai, kurių reikalavimas viršija 50 proc. ginčijamo sandorio vertės. Bankroto administratorius dublike papildomai nurodo, kad atsakovo „Swedbank“, AB teiginiai apie ginčijamų sandorių ekonominį naudingumą yra teisiškai nereikšmingi, nes „sandorio privalomumo“ CK 6.66 straipsnio prasme negali būti grindžiamas ekonominiais motyvais. Be to, anot ieškovo, atsakovo „Swedbank“, AB teiginiai apie neįrodytą BUAB „Didmiesčio projektai“ mokumo pablogėjimą yra nepagrįsti, nes ieškinyje nurodyta, kokiais dokumentais remiantis padaryta išvada, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo pablogėjo BUAB „Didmiesčio projektai“ finansinė būklė. Ieškovas dublike nurodo, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nes prieš sudarydami ginčo sutartis, analizavo skolininko finansinę būklę patvirtinančius dokumentus. Dėl ieškinio reikalavimų ir restitucijos taikymo ieškovas pažymi, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“, pardavęs ginčo daiktą sąžiningam trečiajam asmeniui, privalo grąžinti daikto pardavėjui ne ginčo daiktą, o jo rinkos vertę; UAB „Swedbank lizingas“ atsiskaitymai pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį netenka teisinio pagrindo, todėl šios bendrovės sumokėti „SwedbanK, AB turi būti grąžinti jai, o įskaitymai panaikinti; įpareigojus „Swedbank“, AB grąžinti UAB „Swedbank lizingas“ gautus pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį mokėjimus, būtina atstatyti „Swedbank“, AB turtinę padėtį – atstatyti UAB „Didmiesčio projektai“ skolą prieš AB „Swedbank“ ir paskolinius santykius su „Swedbank“, AB nes ši skola buvo padengta UAB „Swedbank lizingas“ mokėjimu, įvykdytu pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį; turi būti atstatytos ir šios skolos grąžinimą užtikrinančios priemonės.

Triplike atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad su ieškovo dublike išdėstytais argumentais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2; b. l. 28-30). Atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai pažymi, kad ieškovas iš atsakovo ginčijamos sutarties pirkimo–pardavimo pagrindu gavo 9 86 044,60 Lt, o atsakovo iniciatyva organizuoto viešo aukciono metu ginčo turtas buvo parduotas tik už 1 334 687 (be PVM). Tai, anot atsakovo, rodo, kad ginčo sandoris buvo itin naudingas BUAB „Didmiesčio projektai“.

Triplike atsakovas „Swedbank“, AB nurodė, kad su ieškovo dublike išdėstytais argumentais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2; b. l. 65-77). Atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl prašo jį taikyti. Be to, nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymu įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, o tai reiškia, kad šiuo prašymu bankroto administratorius patvirtino, jog visi BUAB „Didmiesčio projektai“ sandoriai yra pagrįsti ir teisėti. Be to, anot atsakovo, ieškovas neįrodė, jog atsakovai ir ieškovas buvo nesąžiningi, o trečiojo asmens UAB „Solo House“ sąžiningumą patvirtino. Atsakovo teigimu, restitucija esant šioms aplinkybėms ir UAB „Solo House“ procesinei padėčiai negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, jų pagrįstumą, atsakovų „Swedbank“, AB, UAB „Swedbank lizingas“, trečiojo asmens UAB „Solo House“ pareikštą poziciją dėl teismo sprendimo įtakos AB DNB banko teisėms ir pareigoms ir neesant banko prašymo, bei atsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, AB DNB trečiuoju asmeniu šioje byloje netraukia.

Teismo posėdyje šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pasikeitė ieškovo bankroto administratorius, tačiau savo pozicijos ieškinio atžvilgiu nekeičia. Ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad atsakovas „Swedbank“, AB turėjo būti traukiamas byloje ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu.

Ieškinys atmestinas.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti ir šalys to neginčija, kad atsakovas „Swedbank“, AB ir ieškovas BUAB „Didmiesčio projektai“ 2007 m. vasario 22 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-016373-IN/07-016374-KL dėl 22 220 000 Lt kredito suteikimo (t. 1; b. l. 160-172). Ieškovui BUAB „Didmiesčio projektai“ buvo išmokėtas 8 478 690 Lt kreditas. BUAB „Didmiesčio projektai“ įsipareigojimų pagal 2007 m. vasario 22 d. kredito sutartį Nr. 07-016373-IN/07-016374-KL įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Statybų verslas“ laidavimu pagal 2007 m. vasario 22 d. laidavimo sutartį Nr. 07-016373-LA1/07-016374- LA1, atsakovo L. M. laidavimu pagal 2007 m. vasario 22 d. laidavimo sutartį Nr. 07-016373-LA1/07-016374-LA2, K. M. laidavimu pagal 2007 m. vasario 22 d. laidavimo sutartį Nr. 07-016373-LA1/07-016374- LA3 ir A. K. laidavimu pagal 2007 m. vasario 22 d. laidavimo sutartį 07-016373-LA1/07-016374-LA4 bei BUAB „Didmiesčio projektai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir turtinių teisių įkeitimu (t. 1; b. l. 173-184). BUAB „Didmiesčio projektai“ 2008 m. sausio 31 d. raštu „Dėl objekto, esančio adresu Rasų g. 56A, Vilniuje“ vystymo kreipėsi į „Swedbank“, AB ir nurodė kaip ketinama baigti nekilnojamojo turto objekto, esančio Vilniuje, Rasų g. 56A, vystymą ir realizavimą bei prašydamas atsakovo pareikšti nuomonę dėl šio projekto tolimesnio vystymo (t. 1; b. l. 187-188). Atsakovas „Swedbank“, AB 2008 m. vasario 4 d. raštu Nr. SR-2423 pranešė BUAB „Didmiesčio projektai“, kad jei ieškovas iki 2008 m. vasario 19 d. negrąžins pradelstos 209 034,95 Lt skolos, bankas vienašališkai nutrauks minėtą kredito sutartį (t. 1; b.l. 189-190).

Ieškovas BUAB „Didmiesčio projektai“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. kovo 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT070392, kuria įsipareigojo iš ieškovo, pardavėjo, įsigyti pastatų kompleksą, esantį Vilniuje, Rasų g. 56A ir perduoti jį valdyti ir naudotis pačiam ieškovui kaip lizingo gavėjui. (t. 1; b. l. 6-18). Tinkamas pagal lizingo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis su A. K., K. M. ir UAB „Statybų verslas“ (t. 1; b. l. 116). Ieškovas ir atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. kovo 31 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. 1958-7), kuriuo BUAB „Didmiesčio projektai“ įsipareigojimų atsakovo „Swedbank“, AB įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą už 9 860 044,60 Lt pardavė UAB „Swedbank lizingas“ (t. 1; b. l. 19-20). Atsakovas UAB „Swedank lizingas“ 2008 m. birželio 25d. pranešimu Nr. 01-30-2860 lizingo sutartį vienašališkai nutraukė. Po vienašalio sutarties nutraukimo UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą dėl dalies skolos pagal lizingo sutartį priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2107-431/2010 UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį tenkino ir priteisė UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „Didmiesčio projektai“, A. K., K. M., L. M., UAB „Statybų verslas“ solidariai 106 406,71 Lt skolos pagal sutartis, 3966,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų procesines palūkanas. Sprendimas įsiteisėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. gruodžio 30 d. mirė atsakovas A. K.. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsakovas pakeistas jo teisių perėmėja V. K..

Finansinių nusikaltimu tarnyba prie LR VRM 2010 m. rugpjūčio 4 d. – 2011 m. vasario 19 d. atliko UAB „Didmiesčio projektai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyrius 2011 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/26 dėl UAB „Didmiesčio projektai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „Didmiesčio projektai“ finansinės ūkinės veiklos dokumentus nenustatyta, kad bendrovė po nekilnojamojo turto su UAB „Swedbank lizingas“ (UAB „Hansa lizingas“) 2008 m. kovo 31 d. pardavimo sutarties pasirašymo būtų vykdžiusi kokią nors finansinę veiklą ir gautų pajamų (t. 2; b. l. 29-37).

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi UAB „Didmiesčio projektai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Tenkinus bankroto administratoriaus prašymus Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi BUAB „Didmiesčio projektai“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, o 2013 m. kovo 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino BUAB „Didmiesčio projektai“ administratoriaus UAB ,,J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ prašymą dėl atsistatydinimo iš BUAB „Didmiesčio projektai“ bankroto administratoriaus pareigų ir jį atstatydino, nauju BUAB „Didmiesčio projektai“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „UBC“.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas actio Pauliana pagrindu.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

Ieškovas nurodo, kad ieškovo BUAB „Didmiesčio projektai“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. kovo 18 d. lizingo sutartis Nr. LT070392, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo įsigyti pastatų kompleksą, esantį Vilniuje, Rasų g. 56A ir perduoti jį valdyti ir naudotis pačiam ieškovui bei ieškovo AB „Didmiesčio projektai“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. kovo 31 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią BUAB „Didmiesčio projektai“ įsipareigojimų atsakovo „Swedbank“, AB įvykdymo užtikrinimui pardavė įkeistą turtą UAB „Swedbank lizingas“, pažeidė ieškovo kreditorių interesus. Atsakovai su tuo nesutinka.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į CK 6.66 straipsnio taikymo ypatybes, kai šiuo pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Atsakovai atsiliepimais į patikslintą ieškinį ginčija būtinąsias actio Pauliana sąlygas, todėl nagrinėtina, ar jos buvo nagrinėjamu atveju.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos

Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pateikė BUAB „Didmiesčio projektai“ bankroto administratorius.

Atsakovai „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ teigia, kad šiuo atveju neįrodyta pirmoji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė. Atsakovų teigimu, kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos tik tada, jei kreditoriai actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę turėjo sandorio sudarymo metu. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimą CK 6.66 straipsnio taikymą, nes tokiu atveju teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas.

Teismas pažymi, jog nagrinėjant CK 6.66 straipsnio tvarka ir pagrindu pareikštus ieškinius, kuomet yra ginčijami bankrutavusios įmonės sudaryti sandoriai, be CK taikytinos ir įmonių bankroto procesą reglamentuojančios ĮBĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. BADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-276/2014; kt.). Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, pagal įstatymą (ĮBĮ) bankrutuojančios įmonės administratorius privalo ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Šiuo atveju įmonės administratorius, gindamas BUAB „Didmiesčio projektai“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus teikė ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme, nurodydamas, kad ginčijami sandoriai pažeidžia visų kreditorių interesus, prieštarauja juridinio asmens tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi pirmoji sąlyga – ieškovo administratoriaus reikalavimo teisė tokį ieškinį reikšti, nustatyta.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip būtinos actio Pauliana sąlygos

Vertinant, ar konkrečiu sandoriu buvo pažeisti ieškovo įmonės kreditorių interesai CK 6.66 str. aspektu, būtina nustatyti, ar tokio sandorio sudarymas apsprendė ieškovo nemokumo situaciją arba geroką jo turto sumažėjimą, ir ar dėl to ieškovo bendrovės kreditoriai prarado galimybę tenkinti savo reikalavimus visiškai ar iš dalies.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas iš atsakovo gavo 9 860 044,60 Lt, dalis šios sumos sumokėta įskaičius priešpriešinius tarpusavio reikalavimus, o likusi suma pervesta „Swedbank“, AB padengiant ieškovo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Taigi pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas gavo pinigus mainais už turtą. Byloje nėra duomenų, kad ši turto vertė neatitiko rinkos kainos. Pažymėtina, kad sudaręs ginčijamą lizingo sutartį ieškovas išvengė kredito sutarties, sudarytos su „Swedbank“, AB priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

Ieškovas teiginį, kad sudarius ginčijamą lizingo sutartį ir pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas tapo nemokus, grindžia ieškovo balanso duomenimis bei FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities 2011 m. vasario 19 d. specialisto išvada.

Kaip matyti iš bylos duomenų, BUAB „Didmiesčio projektai“ nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. nekilnojamojo turto objektas, esantis Rasų g. 56A, Vilniuje bei BUAB „Didmiesčio projektai“ nuosavybės teise priklausančios lėšos, buvo įkeistos „Swedbank“, AB užtikrinant BUAB „Didmiesčio projektai“ įsipareigojimų pagal 2007 m. vasario 22 d. kredito sutartį Nr. 07-016373-IN/07-016374-Kl. Tačiau ieškovo pateiktame balanse šis turtas nenurodytas. Taigi atmestinas ieškovo argumentas, kad iš ieškovo balanso matyti, jog po sandorių sudarymo ieškovas tapo nemokus.

Dėl FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities 2011 m. vasario 19 d. specialisto išvados vertinimo teismas pažymi, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog per vienerius metus ieškovo mokėtinos sumos 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 495 792 Lt, iš jų 4 238 515 – įsiskolinimai tiekėjams, 237 793 Lt – įsiskolinimai akcininkams. Taip pat teigiama, kad 2007 m. ieškovas jokių pajamų negavo, o 2008 m. gautomis pajamomis ieškovas negalėjo disponuoti savo nuožiūra ir atsiskaityti su paslaugų tiekėjais ar kitais kreditoriais. Dėl to specialisto teigimu ieškovo finansinė padėtis nuolat blogėjo. Išvadoje nurodoma, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 6 304 071 lt, iš jų – 3 820 903 įsiskolinimai tiekėjams, 278 361 – įsiskolinimai akcininkams. Taigi nors, specialisto teigimu, nei 2007 m., nei 2008 m. ieškovas negavo jokių pajamų, kuriomis būtų galėjęs atsiskaityti su tiekėjais, o įsiskolinimai akcininkams padidėjo tik 40 568 Lt, ieškovas nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. įsiskolinimą tiekėjams sumažino 417 612 Lt (4 238 515 – 3 820 903). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad specialisto išvadoje nurodyti skaičiai prieštarauja išvadoje pateiktiems teiginiams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymi, kad bankroto administratorius neginčija to, jog ieškovas suteikė pirmenybę kuriam nors iš kreditorių (t. 2; b. l. 4).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas ieškovo argumentas, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovo kreditorių teises.

Dėl sudaryto sandorio neprivalomumo

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000). Tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010)

Atsakovai nurodo, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nes šie sandoriai ieškovui leido išvengti bankroto. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad „Swedbank“, AB pagal 2007 m. vasario 22 d. kredito sutartį Nr. 07-016373-IN/07-016374-KL ieškovui BUAB „Didmiesčio projektai“ buvo išmokėtas 8 478 690 Lt kreditas. Ieškovas tinkamai ir nustatyt laiku nemokėjo visų kredito įmokų. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. vasario 4 d. pradelsta skola buvo 209 034,95 Lt, o 2008 m. vasario 25 d. – 211 775,18 Lt. Taigi ieškovas, kaip verslininkas, turėjo ir galėjo suprasti, kad toliau nevykdant kredito sutarties „Swedbank“, AB įkeistas turtas bus paduotas iš varžytynių. Taigi siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo ir nekilnojamojo turto, esančio Rasų g. 56A, Vilnius, pardavimo už mažesnę nei rinkos kaina, ieškovas sudarė ginčo sutartis su UAB „Swedbank lizingas“. Šiuos argumentus patvirtinta 2008 m. kovo 7 d. akcininkų susirinkimo sprendimas bei aplinkybė, kad ieškovas, gavęs pinigus pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, atsiskaitė su „Swedbank“, AB.

Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovo BUAB „Didmiesčio projektai“ veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad skolininkas, siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo ir turto iš varžytynių už mažesnę nei rinkos kaina pardavimo, privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį.

Dėl šalių sąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008).

Prezumpcijos pagal CPK 182 straipsnio 4 punktą turi reikšmės paskirstant įrodinėjimo naštą. Kadangi CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtis, tai bankroto administratorius, siekdamas ieškinio patenkinimo turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekiant paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. Įrodžius šias aplinkybes atsakovų nesąžiningumas bus preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teks patiems atsakovams.

Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius bendra tvarka įrodinėjo, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriai pažeidžia kreditorių teises.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ ginčo turtą įsigijo už 9 860 044,60 Lt, t.y. 1 504 074,60 Lt brangiau nei BUAB „Didmiesčio projektai“ sumokėjo už jo įsigijimą iš UAB „Statybų verslas“. Ši aplinkybė patvirtina, kad sandoris BUAB „Didmiesčio projektai“ buvo naudingas. Taip pat iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant tęsti BUAB „Didmiesčio projektai veiklą“ ir gavus statybos leidimą realizuoti visą aptariamą nekilnojamojo turto objektą, arba, kartu su potencialiu investuotoju jį užbaigti (t. 1; b.l. 185). Šios aplinkybės ieškovas nepaneigė, taip pat nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri būtų preziumuojama CK 6.67 straipsnio pagrindu. Be to, ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Nustačius, kad ginčijamais sandoriais nebuvo pažeisti kreditorių interesai, bei, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas „Swedbank“, AB triplike prašo taikyti ieškinio senaties terminą (t. 2; b. l. 66-67).

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi UAB „Didmiesčio projektai“ buvo iškelta bankroto byla, 2013 m. sausio 14 d. nutartimi BUAB „Didmiesčio projektai“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, o 2013 m. kovo 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 d. 8 p. (akt. red. nuo 2012 m. kovo 1 d.) nustato, kad įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju toks administratoriaus prašymas teisme nėra pareikštas. Tačiau BUAB „Didmiesčio projektai“ bankroto byloje yra duomenys apie tai, kad bankroto administratorius 2013 m. sausio 10 d. pateikė teismui prašymą taikyti supaprastintą procesą, o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi jį taikė. Bankroto administratorius, žinantis bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, turėjo suvokti, kad supaprastintas procesas negali tęstis ilgiau nei vienerius metus, o supaprastinto bankroto proceso metu turi būti įmonei taikomas likvidavimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administratorius prašymo taikyti supaprastintą procesą teismui pateikimo dieną jau buvo perėmęs BUAB „Didmiesčio projektai“ dokumentus. Įvertinus tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėn. terminas, bankroto administratoriui terminas ieškiniui pareikšti šioje civilinėje byloje pasibaigė 2013 m. birželio 10 d. Ieškinys pareikštas 2013 m. rugpjūčio 19 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčo atveju sprendžiant dėl to, nuo kada turi būti skaičiuojamas vienerių metų actio Pauliana pareiškimo (ieškinio senaties) terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), teismas konstatuoja, kad turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu. Ieškovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, teismas taiko ieškinio senaties terminą, todėl ieškinį atmeta ir šiuo pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

Atmetus ieškinį nurodytais šiame sprendime, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl restitucijos taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestas, tai trečiojo asmens UAB „Solo House“ turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų. UAB „Solo House“ nagrinėjamoje byloje patyrė 1 089,00 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (t. 2; b. l. 130-136). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymu patvirtintas rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 9 punktus, bylos sudėtingumą, į atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, advokato parengtus procesinius dokumentus ir procesinius veiksmus, iš ieškovo trečiojo asmens UAB „Solo House“ naudai priteisia 315, 39 EUR (1 089,00 Lt)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB ,,Didmiesčio projektai“ (į.k. 300631659) administravimui skirtų lėšų 315,39 EUR (1 089,00 Lt) trečiojo asmens UAB „Solo House“ (į.k. 121067569) naudai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas