- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- eI-899-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03822-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- J. B., N. B., O. B., A. B., K. B., M. G., V. G., S. G., R. K., J. K., A. K., G. K., M. O., V. O., A. S., M. S., R. T., D. T., S. V., L. Z.
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atstovui P. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B., N. B., O. B., A. B., K. B., M. G., V. G., S. G., R. K., J. K. (J. K.), A. K., G. K., J. K. (J. K.), M. O., V. O. (V. O.), A. S., M. S. (M. S.), R. T., D. T. (D. T.), S. V. (S. V.) ir L. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Voyage-Voyage“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), pareiškėjams iš viso 7 603,94 Eur turtinei žalai atlyginti: A. S. – 339,22 Eur, A. K. – 339,22 Eur, J. K. – 339,22 Eur, M. G. – 339,22 Eur, V. O. – 339,22 Eur, M. O. – 339,22 Eur, D. T. – 339,22 Eur, J. K. – 339,22 Eur, G. K. – 339,22 Eur, R. K. – 339,21 Eur, S. V. – 339,21 Eur, M. S.– 339,21 Eur, S. G. – 198,61 Eur, V. G. – 198,6 Eur, L. Z. – 883,9 Eur, R. T. – 883,9 Eur, A. B. – 273,67 Eur, K. B.– 273,66 Eur, O. B. – 273,67 Eur, J. B. – 273,66 Eur, N. B. – 273,66 Eur;
2) nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.
Taip pat pareiškėjai teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, pareiškėjų naudai 2 541 Eur proceso išlaidoms atlyginti, t. y. patirtas išlaidas už atstovavimą, kiekvienam pareiškėjui priteisti po 121 Eur.
Pareiškėjai (12 asmenų grupė: A. S., A. K., J. K., M. G., V. O., M. O., D. T., J. K., G. K., S. V. ir M. S.; 2 asmenų šeima S. G. ir V. G.; 5 asmenų grupė A. B., K. B., J. B. ir N. B.) skunde paaiškino, kad kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ organizavo poilsines keliones iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. Minėtai bendrovei 2015 m. vasario 3 d. iškelta bankroto byla. Pareiškėjams nuo 2014 m. lapkričio 14 d. nebuvo suteiktos sutartyse numatytos turizmo paslaugos (kelionės visai neįvyko) arba pareiškėjai, kaip turistai, negavę dalies paslaugų, prašymus grąžinti pinigus pateikė per kelionių agentūras arba tiesiogiai Turizmo departamentui. Pareiškėjai patirtą turtinę žalą grindžia skaičiavimais, t. y. atimdami gautas draudimo išmokas, kelionių agentūrų grąžintus pinigus bei mokesčius už vizas.
Pareiškėjos L. Z. ir R. T. pasirašė kelionių sutartis su kelionių organizatoriumi UAB „Voyage-Voyage“ dėl kelionės į Kiniją. Pareiškėjoms kelionių organizatorius kelionės nesuorganizavo ir joms už neįvykusią kelionę negrąžintos pareiškime nurodytos sumos. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje B2-4860-302/2015 UAB „Voyage-Voyage“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valdsita“.
Pareiškėjai skundo reikalavimus atlyginti turtinę žalą grindžia 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – ir Direktyva) 7 bei 8 straipsniais bei ją aiškinančia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Teigė, kad atsakovas netinkamai įgyvendino minėtos Direktyvos nuostatas ir neužtikrino tinkamo nacionalinės teisės aktų reglamentavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, kad vartotojams būtų tinkamai laiku atlyginti patirti turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju. Dėl to atsakovui kyla atsakomybė. Teigė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl pareiškėjams patirta turtinė žala turi būti atlyginta bei priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui 2017 m. lapkričio 30 d. pateiktame rašte taip pat paaiškino, kad pareiškimas dėl žalos atlyginimo dėl bankrutavusių kelionių organizatorių įmonių nėra pirmas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nors už keliones pinigus mokėjo vienas asmuo, kelionės realiai buvo perkamos dviem ar daugiau asmenų. Byloje esantys dokumentai patvirtina pareiškėjų kelionės apmokėjimo išlaidas. Tai, kad atitinkami pareiškėjai, tiesiogiai už keliones nemokėjo, nereiškia, jog jie nepatyrė turtinės žalos. Už kelionės bilietus turėjo susimokėti kiekvienas pareiškėjas, tad nėra svarbu, kas konkrečiai mokėjo už kelionę. Pareiškėjai atskiro mokėjimo už vizas daryti neprivalėjo, o visi prašomi priteisti dydžiai nurodomi skunde.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėjai kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymą, tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymą, politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo ir dydžio požiūriu ir prašo teismo šį tikslingumą įvertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas. Be to, teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę. Byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjų atžvilgiu.
Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Akcentavo, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Komisija arba ESTT, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Komisija arba ESTT būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Byloje nesant minėtų įrodymų, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamąją instituciją – Seimą, yra atlikusi neteisėtus veiksmus.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad, Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra numatytos minimalios prievolių užtikrinimo sumos, tačiau Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi kelionių organizatoriui yra nustatyta bendra pareiga turėti visišką prievolių įvykdymo užtikrinimą Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytiems atvejams ir minimalios prievolių užtikrinimo sumos negali interpretuojamos kaip kelionių organizatoriaus atleidimas nuo pareigos turėti visišką prievolių įvykdymo užtikrinimą, todėl, Ūkio ministerijos teigimu, Direktyvos 7 straipsnio nuostata į Turizmo įstatymą buvo perkelta tinkamai. Direktyvos 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet ir iš esmės pažodžiui. Ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai žalą galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie, paaiškėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp valstybės veiksmų perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę bei pareiškėjų patirtos žalos. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos nenurodė, kuri konkreti Turizmo įstatymo norma neatitinka Direktyvos ar jai prieštarauja. Ministerija taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymas bei Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ginčui aktualiu momentu galiojo ir K. T. nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl konstatuoti, jog ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymo ar šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo buvo neteisėtos, nėra pagrindo.
Pažymėjo, kad ne visi pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina jų reikalavimus atlyginti turtinę žalą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjų pateiktos paslaugų sutartys nėra pasirašytos nei vienos iš sutartyje nurodytų šalių, taip pat neaišku, kokiu pagrindu pinigai už kelionių organizatorių organizuotas keliones buvo mokami į Cherry Media LT, UAB bei EVP International, UAB banko sąskaitas. Mokėjimai buvo atlikti anksčiau, nei paslaugų sutartyse nurodytos paslaugų sutarties sudarymo datos. Be to, pareiškėjai A. S., A. K., J. K., M. G., V. O., M. O., D. T., G. K., R. K., S. V., M. S., V. G., R. T., A. B., O. B. ir N. B. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie atliko kokius nors mokėjimus už kelionių organizatoriaus organizuotas keliones. Asmens, kaip turisto, nurodymo sutartyje aplinkybė nepatvirtina fakto, kad šie pareiškėjai atliko kokius nors mokėjimus už kelionių organizatoriaus organizuotas keliones. Pažymėjo, kad dauguma pareiškėjų su finansiniais reikalavimais yra įtraukti į UAB Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ kreditorių sąrašą bankroto bylose, todėl patenkinus skundą, atitinkami pareiškėjai įgytų teisę iš UAB Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ bei valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė faktines aplinkybes dėl kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ išduotų kelionės organizatoriaus pažymėjimų, pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir vėlesnio panaikinimo. Taip pat pateikė duomenis apie UAB „Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ turėtą prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimą.
Pabrėžė, jog ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi Turizmo įstatymo redakcija, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus. Pažymėjo, kad Turizmo įstatymas, į kurį perkeltos Direktyvos nuostatos, primygtinai nurodo, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu, gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką ir turistų turtinius interesus užtikrinti, pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.
Teigia, kad pareiškėjos L. Z. ir R. T. dalis patirtos turtinės žalos buvo atlyginta iš kelionių organizatoriaus turėto privalomo prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo. Be to, už minėtų pareiškėjų kelionę mokėjimus atliko L. Z. ir M. B., kuri nėra proceso šalis šioje byloje, todėl nėra jokių įrodymų, jog būtent pareiškėja R. T. patyrė žalą.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų – J. B., K. B., S. G., J. K. reikalavimai. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 nutartimi patvirtino BUAB „Voyage-Voyage“ kreditorių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir R. T. ir L. Z.. Mano, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama, reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ – veiksmų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB ,,Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Valdsita“, atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjo atstovo advokato teismui pateikti skundai yra identiški, pakeičiamos tik pareiškėjų pavardės, todėl prašo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Pareiškėjai, trečiųjų suinteresuotų asmenų BUAB „Voyage-Voyage“ ir BUAB „Freshtravel“, Turizmo departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Turizmo departamentas 2014 m. kovo 24 d. išdavė UAB „Freshtravel“ pažymėjimą Nr. 13769 bei 2014 m. vasario 28 d. išdavė UAB „Voyage-Voyage“ pažymėjimą Nr. 13737, kuriame nurodė, kad UAB „Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas. Pažymėjimuose nurodyta, kad kelionių organizatoriaus veiklos forma yra išvykstamasis turizmas.
UAB „Freshtravel“ 2014 m. balandžio 14 d. išduotas kelionės organizatoriaus turizmo paslaugų sutarties prievolių įvykdymo civilinės atsakomybės laidavimo draudimo polisas Nr. 19040/8000029, kuriuo draudikas Compensa TU S.A. Vienna Insuranse Group Lietuvos filialas 350 000 Lt draudimo sumai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. užtikrino UAB „Freshtravel“ prievolių įvykdymą. UAB „Voyage-Voyage“ 2015 m. vasario 4 d. išduotas kelionės organizavimo paslaugų finansinių garantijų draudimas, kuriuo draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, 91 372,7 Eur draudimo sumai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. vasario 26 d. užtikrino UAB „Voyage-Voyage“ prievolių įvykdymą.
Turizmo departamento direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 UAB „Freshtravel“ kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, o 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 šio pažymėjimo galiojimas panaikintas. Turizmo departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-80 UAB „Voyage-Voyage“ kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, o 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-104 šio pažymėjimo galiojimas panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“ iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“. 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bei kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2015 m. spalio 26 d. ir 2016 m. vasario 5 d. nutartimis patikslintas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas ir nuspręsta pripažinti UAB „Freshtravel“ bankrutavusia ir paskelbti ją likviduojama dėl bankroto.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi UAB ,,Voyage-Voyage“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Valdsita“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2016 m. birželio 8 d. teismo nutartimi. 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuspręsta pripažinti BUAB ,,Voyage-Voyage“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
D. T. 2014 m. lapkričio 11 d. su UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004463 (bendra užsakymo kaina – 11 591 Lt (3 356,99 Eur). Kartu su D. T. turėjo vykti keliautojai A. S., Y. S., S. V., M. S., D. S. (D. S.), J. K., G. K., M. K. (M. K.) ir O. K. (O. K.). D. T. buvo išrašyta sąskaitą išankstiniam apmokėjimui NK Nr. 2014 m. lapkričio 11 d., pagal kurią priemoka už vizas (1 440 Lt) ir priemoka už vaiką(3 996 Lt) iš viso sudarė 5 436 Lt. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas J. K. išmokėjo 212,29 Eur. R. K. 2014 m. lapkričio 11 d. su UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004464 (bendra užsakymo kaina – 9 433 Lt (2 731,99 Eur). Kartu su R. K. turėjo vykti keliautojai M. G., J. K., A. K., K. B., V. O., M. O., D. O. (D. O.). J. K. 2014 m. lapkričio 6 d. UAB „CHERRY MEDIA LT“ sumokėjo 14 788 Lt.
S. G. 2014 m. lapkričio 6 d. su UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004319 (bendra užsakymo kaina – 4 810 Lt (1 393,07 Eur). Kartu su S. G. turėjo vykti V. G. (buvusi pavardė – N.). S. G. 2014 m. lapkričio 6 d. sumokėjo 1 443 Lt EVP International, UAB. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas S. G. išmokėjo 20,71 Eur.
K. B. (buvusi pavardė – Bachanovičiūtė) 2014 m. lapkričio 10 d. su UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT0004398 (bendra užsakymo kaina – 9 395 Lt (1 562,5 Eur). Kartu su K. B. turėjo vykti A. B., O. B., J. B. ir N. B.. J. B. 2014 m. lapkričio 10 d. UAB „Freshtravel“ už draudimą, kelionę į Egiptą sumokėjo 3 038 Lt. J. B. 2014 m. lapkričio 10 d. UAB „Freshtravel“ sumokėjo 240 Lt už vizas. K. B. 2014 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 2 178 Lt UAB „Freshtravel“ už draudimą, kelionę į Egiptą ir vizas. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas J. B. 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu nurodė, kad nustatyta draudimo išmokos suma – 47,0 Eur.
R. T. 2015 m. vasario 10 d. su UAB „Voyage-Voyage“ sudarė Kelionės sutartį Nr. VV-150210-03, pagal kurią turėjo sumokėti 2 009,43 Eur. M. B. (pagal Kelionės sutartį Nr. VV-150210-03) 2015 m. vasario 12 d. sumokėjo 1 106,6 Eur UAB „Voyage-Voyage“. AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje R. T. išmokėjo 522,7 Eur.
L. Z. 2015 m. vasario 10 d. su UAB „Voyage-Voyage“ sudarė Kelionės sutartį Nr. VV-150210-02, pagal kurią turėjo sumokėti 2 009,43 Eur. L. Z. (pagal Kelionės sutartį Nr. VV-150210-02) 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. vasario 13 d. UAB „Voyage-Voyage“ atitinkamai sumokėjo 1 106,6 Eur bei 600 Eur. AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje L. Z. išmokėjo 522,7 Eur.
Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūrą dėl galimai neteisėtos UAB „Freshtravel“ veiklos. Turizmo departamentas 2015 m. rugpjūčio 4 d. gavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikaltimų veikų tyrimo skyriaus raštą Nr. 25/10-1-46-13942, kuriame prašoma perduoti UAB „Freshtravel“ dokumentus skyriuje atliekamam ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-2-00078-14.
Pareiškėjų atstovas advokatas J. V., atstovaudamas Lietuvos nacionalinę vartotojų federaciją, 2015 m. birželio 27 d. kreipėsi į Turizmo departamentą dėl informacijos pateikimo, kur jam buvo atsakyta 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. SD-883.
Pareiškėjai R. T., L. Z., J. B., J. K., K. B., S. G. kreipėsi į Turizmo departamentą, prašydami inicijuoti sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą dėl neįvykusios turistinės kelionės.
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad, UAB „Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ tapo nemokios ir nesuorganizavo pareiškėjų suplanuotų kelionių, teigia, jog jie patyrė nuostolius, kuriuos skundu teismui ir prašo priteisti.
Sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, teismui kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjui.
Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą žalą
Pareiškėjų skundo teismui pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grąžinti, dėl ko pareiškėjos patyrė turtinę žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjęs iš esmės analogišką ginčą 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį.“. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui: 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017, 2017 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3617-189/2017, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3902-643/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas. Taigi, netinkamas Direktyvos 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę – į Turizmo įstatymo 8 straipsnį, jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai (lot. a similibus procedere ad similia). Todėl šia aplinkybe pareiškėjos pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinas sąlygas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Taigi nors de jure tokio pobūdžio bylos ir neatitinka modelinių bylų sampratos ABTĮ 127 straipsnio prasme, tačiau de facto tokiomis gali būti traktuojamos ir valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos kiekvienoje tokio pobūdžio byloje naujai nebenustatinėtinos ir nebeįrodinėtinos.
Kadangi nagrinėjamoje byloje teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. kovo 28 d., 2017 m. spalio 24 d. ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyvią būtinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiškose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjams jų patirtą žalą.
Dėl priteistino turtinės žalos dydžio
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo vertinimu, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti jų prašomos priteisti dydžio turtinę žalą, kadangi pareiškėjų pateiktos paslaugų sutartys nėra pasirašytos nei vienos iš sutartyje nurodytų šalių, taip pat neaišku, kokiu pagrindu pinigai už kelionių organizatorių organizuotas keliones buvo mokami į Cherry Media LT, UAB bei EVP International, UAB banko sąskaitas. Mokėjimai buvo atlikti anksčiau, nei paslaugų sutartyse nurodytos paslaugų sutarties sudarymo datos. Pareiškėjai A. S., A. K., J. K., M. G., V. O., M. O., D. T., G. K., R. K., S. V., M. S., V. G., R. T., A. B., O. B. ir N. B. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie atliko kokius nors mokėjimus už kelionių organizatoriaus organizuotas keliones. Be to, pareiškėjai reikalauja dvigubo žalos atlyginimo.
Teismas Ūkio ministerijos argumentus, kad pareiškėjų reikalavimai dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti nagrinėjami bankroto bylose, atmeta kaip nepagrįstus. Vadovaujantis ESTT praktika, būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą (ESTT 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos; ESTT 1996 m. kovo 5 d. sprendimas sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie). Šiuo atveju pripažinta, kad tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Pastebėtina, jog nagrinėjamu aspektu kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus, nėra svarbūs (ESTT 1999 m. birželio 15 d. sprendimas byloje C-140/97 tarp Rechberger ir kt.).
Ūkio ministerija taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiškėjų pateiktos paslaugų sutartys nėra pasirašytos nei vienos iš sutartyje nurodytų šalių, kadangi iš byloje esančios Kelionės sutarties Nr. VV-150210-02 ir Nr. VV-150210-03 matyti, jog jos pasirašytos pareiškėjų R. T. ir R. Z.. Be to, Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas turizmo paslaugų sutartį apibūdina kaip rašytinį susitarimą, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiškia, jog rašytinės formos nesilaikymas tokio pobūdžio sutartį daro negaliojančią. CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, tai reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjimu atveju minėta įstatymo norma nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro išvadą, jog sandorio sudarymo faktą kiti pareiškėjai įrodė kitais leistinais rašytiniais įrodymais (t. y. mokėjimais pagal sutartis), kurie patvirtina, jog kelionių paslaugų sutartys buvo sudarytos ir tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.
Dėl Ūkio ministerijos teiginių, kad pareiškėjai A. S., A. K., J. K., M. G., V. O., M. O., D. T., G. K., R. K., S. V., M. S., V. G., R. T., A. B., O. B. ir N. B. nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad šie pareiškėjai atliko kokius nors mokėjimus už kelionių organizatoriaus organizuotas keliones, pažymėtina, kad byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėjai į keliones turėjo vykti grupėmis arba šeimomis, todėl su kelionių organizatoriumi UAB ,,Freshtravel“ sudarytose turizmo paslaugų teikimo sutartyje buvo nurodyti kaip turistai. Taigi, nors ir neatliko mokėjimų, tačiau visi turistai buvo galutinai naudos gavėjai, kurie nusipirko kelionių organizatoriaus paslaugas. Tai, kad prievolė sumokėti už perkamą kelionę buvo įvykdyta vieno asmens, minėto vertinimo nekeičia. Taigi laikytina, kad pareiškėjai, sudarę sutartį dėl turizmo paslaugų teikimo, patyrė žalą kelionių organizatoriui tapus nemokiam ir negrąžinus didžiosios dalies patirtų išlaidų dėl kelionės paketo įsigijimo. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017).
Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Turizmo paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjo turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui (šiuo atveju UAB „Cherry Media Lt“ bei UAB „EVP International“), kuris, nebūdamas sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.
Vadovaujantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors už keliones pinigus mokėjo vienas asmuo arba ji buvo apmokėta trečiųjų asmenų (už R. T. kelionę iš dalies sumokėjo M. B.), tačiau realiai kelionės buvo perkamos vienam ar daugiau asmenų, kurie kelionės sutartyse buvo įvardyti kaip sutarties šalys (turistai) arba vykstantys asmenys. Pareiškėjų pateiktos kelionių sutartys, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai patvirtina pareiškėjų kelionės įsigijimo išlaidas. Taip pat nustatyta, kad Turizmo departamento nurodymu, dalį pareiškėjų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių kompensavo kelionių agentūros ir draudimo bendrovės. Įvertinus sumų, sumokėtų už keliones, ir išmokėtų kompensacijų dydžius, akivaizdu, kad pareiškėjams nebuvo grąžinta didžioji dalis patirtų išlaidų dėl kelionės paketo įsigijimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjams liko negrąžintos tokios kelionės išlaidų sumos: A. S. – 339,22 Eur, A. K. – 339,22 Eur, J. K. – 339,22 Eur, M. G. – 339,22 Eur, V. O. – 339,22 Eur, M. O. – 339,22 Eur, D. T. – 339,22 Eur, J. K. – 339,22 Eur, R. K. – 339,21 Eur, S. V. – 339,21 Eur, M. S. – 339,21 Eur, S. G. – 198,61 Eur, V. G. – 198,6 Eur, G. K. – 339,22 Eur, L. Z. – 883,9 Eur, R. T. – 883,9 Eur, A. B. – 273,67 Eur, K. B.– 273,66 Eur, O. B. – 273,67 Eur, J. B. – 273,66 Eur, N. B. – 273,66 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų reikalavimai atlyginti turtinę žalą yra reiškiami jau atėmus patirtas išlaidas vizoms įsigyti ir draudimo bendrovių kompensuotus nuostolius. Ginčo dėl pareiškėjų prašomų priteisti sumų dydžio nėra, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas šias sumas, kaip turtinės žalos atlyginimą, priteisti pareiškėjams.
Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų
Pareiškėjai prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, jų naudai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis.).
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad pareiškėjams iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas teisėjos rezoliucija priimtas 2017 m. gruodžio 6 d., todėl nuo šios dienos pareiškėjams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės 2 541 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. kiekvienam pareiškėjui po 121 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kiekvienas iš pareiškėjų sudarė atstovavimo sutartis su advokatu J. V. ir visiems jiems buvo išrašytos sąskaitos faktūros 121 Eur sumai.
Ūkio ministerijos teigimu, pareiškėjai A. S., M. G., M. O., G. K., S. V., M. S., V. G., K. B., J. B. ir N. B. nepateikė jokių įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiems pareiškėjams bylinėjimosi išlaidos skundo tenkinimo atveju negalėtų būti atlyginamos. Teismas su tokia atsakovės atstovės pozicija nesutinka.
Kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų faktūrų ir atliktų mokėjimų, pareiškėjas O. B. už atstovavimą sumokėjo 363 Eur, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokama pagal sąskaitas JV002925, JV0002926, VJ002927, kurios be pareiškėjo buvo išrašytos J. B. ir N. B.. Pareiškėjas A. B. už atstovavimą sumokėjo 242 Eur, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokama už jo bei K. B. atstovavimą teisme. P. S. G. už atstovavimą sumokėjo 242 Eur, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokama pagal sąskaitas JV002938 ir JV002934, kurios be pareiškėjos buvo išrašytos M. G.. Pareiškėjas J. K. už atstovavimą sumokėjo 484 Eur, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokama pagal sąskaitas JV002942, JV002941, JV002940 ir JV002939, kurios be pareiškėjos buvo išrašytos G. K., S. V. ir M. S.. P. V. O. atliko du mokėjimus po 121 Eur (pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. JV002935 ir Nr. JV002936). PVM sąskaita faktūra Nr. JV002936 išrašyta M. O.. Pareiškėjas D. T. atliko du mokėjimus po 121 Eur (pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. JV002937 ir Nr. JV002931). PVM sąskaita faktūra Nr. JV002931 išrašyta A. S.. Kiti pareiškėjai, t. y. L. Z., R. T., J. K., A. K., pagal jų atžvilgiu išrašytas sąskaitas faktūras už atstovavimą sumokėjo po 121 Eur. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi pareiškėjai realiai patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rengiant ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
Šiuo atveju pareiškėjams teisinės paslaugos teiktos 2017 m. IV ketvirtyje, todėl apskaičiuojant maksimalų užmokesčio advokatui už pareiškėjų skundo parengimą dydį, yra būtina atsižvelgti į 2017 m. II ketvirčio vidutinį darbo užmokestį (bruto), kuris sudarė 838,7 Eur. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, maksimalus užmokesčio advokatui už parengtą skundą dydis galėtų būti 2 096,75 Eur. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai prašo priteisti 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu advokatų kontora yra parengusi ne vieną tokio paties pobūdžio procesinį dokumentą, tuomet proporcingai turi mažėti ir priteistina suma už bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015).
Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad advokato kontora Vilniaus apygardos administraciniam teismui laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2018 m. yra pateikusi 15 skundų, kurių turiniai yra iš esmės analogiški. Aplinkybė, kad šioje byloje yra daug pareiškėjų, negali lemti aiškiai per didelių bylinėjimosi išlaidų, kadangi šios bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių reikalingumo, o išimtinai dėl pareiškėjų skaičiaus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, būtinomis bei realiomis. Jos taip pat neatitinka bendrųjų teisės principų – teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo. Teismo vertinimu, paminėtus principus atitinkančiu dydžiu už skundo parengimą ir pateikimą teismui laikytina suma, lygi dviem trečdaliams maksimalios priteistinos advokato darbo užmokesčio už aptariamas paslaugas sumos – 1 397,83 Eur (2 096,75 Eur / 3 x 2). Todėl kiekvienam pareiškėjui priteistina po 66,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 397,83 Eur / 21).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų J. B., N. B., O. B., A. B., K. B., M. G., V. G., S. G., R. K., J. K. (J. K.), A. K., G. K., J. K. (J. K.), M. O., V. O. (V. O.), A. S., M. S. (M. S.), R. T., D. T. (D. T.), S. V. (S. V.) ir L. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,66 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,66 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,67 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,67 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,66 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai M. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai M. S. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,21 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt vieną euro centą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui S. V. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,21 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt vieną euro centą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,21 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt vieną euro centą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui V. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 339,22 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 198,61 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt vieną euro centą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 198,6 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt euro centų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 883,9 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt euro centų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 883,9 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt euro centų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66,56 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.