Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai I. T.-B., A. B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M., L. J., A. J., V. L. ir K. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas) solidariai priteisti 1 045,48 Eur turtinę žalą pareiškėjams A. B., I. T.-B. ir D. T.-B.; 2) iš atsakovo priteisti 890,33 Eur turtinę žalą pareiškėjui M. K.; 3) iš atsakovo solidariai priteisti 704,13 Eur turtinę žalą pareiškėjams H. M. ir A. M.; 4) iš atsakovo solidariai priteisti 1 215,06 Eur turtinę žalą pareiškėjams L. J. ir A. J.; 5) iš atsakovo solidariai priteisti 1 215,06 Eur turtinę žalą pareiškėjams V. L. ir K. L.; 6) priteisti pareiškėjams A. B., I. T.-B., D. T. B., M. K., H. M., A. M., L. J., A. J., V. L. ir K. L. po 500 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti; 7) priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: A. B., I. T.-B. ir D. T. B. solidariai priteisti 156,82 Eur sumą; M. K. priteisti 133,55 Eur sumą; H. M. ir A. M. solidariai priteisti 111,13 Eur sumą; L. J. ir A. J. solidariai priteisti 182,26 Eur sumą; V. L. ir K. L. solidariai priteisti 182,26 Eur sumą.Pareiškėjai paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Freshtravel“ yra kelionių organizatorius, organizavęs turistams poilsines keliones iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. Į UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones buvo išvykę nemažai turistų, o kiti turistai, pirkę UAB „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neišskrido. Už neįvykusias keliones turistams pinigai nebuvo grąžinti. Dalį pinigų kai kuriems turistams yra kompensavusi UAB „Freshtravel“ draudimo bendrovė. Turistai, kurie buvo sudarę su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ turizmo paslaugų teikimo sutartis, tačiau jiems nuo 2014 m. lapkričio 14 d. nebuvo suteiktos sutartyse numatytos turizmo paslaugos (kelionė visiškai neįvyko), arba turistai, kurie negavo dalies turizmo paslaugų (kelionė nutraukta anksčiau laiko ir / arba turistai patyrė papildomų išlaidų kelionėje), prašymus grąžinti pinigus pateikė per kelionių agentūras arba tiesiai Turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB „Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valdsita“. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija 2015 m. liepos 29 d. iš Turizmo departamento gavo atsakymą į prašymą, kuriame nurodyta, kad Turizmo departamentas yra gavęs 813 prašymų dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo atlyginti turistų patirtus nuostolius dėl neįvykusių kelionių ar iš dalies suteiktų paslaugų pagal 781 turizmo paslaugų teikimo sutartį. Turizmo departamentui įvertinus gautus nukentėjusių turistų prašymus, paaiškėjo, kad bendra jų patirtų nuostolių suma sudaro 734 090,21 Eur. Nemokios UAB „Freshtravel“ veikla buvo apdrausta 202 734 Eur sumai.2015 m. birželio 25 d. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, atstovaudama pareiškėjams, kreipėsi su pretenzija į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl piniginių lėšų pareiškėjams grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei informavo, jog, Lietuvos Respublikai atsisakius atlyginti pareiškėjų patirtą žalą, bus kreipiamasi į teismą su grupės ieškiniu, tačiau valstybės institucijos atsisakė patenkinti pretenziją. 2015 m. birželio 26 d. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos buvo gautas atsakymas, kad 2015 m. birželio 22 d. pretenzija persiųsta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija), o 2015 m. liepos 2 d. iš Ūkio ministerijos buvo gautas atsakymas, jog ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl pasitarimo sušaukimo ir į pretenziją bus atsakyta po minėto pasitarimo. Taigi tiek iki ieškinio padavimo dienos, tiek iki šio patikslinto skundo pateikimo dienos Lietuvos valstybė pareiškėjams žalos neatlygino.Pareiškėjai paaiškino, kad A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. iš internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų poilsinę kelionę į Fuerteventurą. 2014 m. rugpjūčio 25 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002372, už poilsinę kelionę sumokėjo 3 798 Lt. Poilsinė kelionė turėjo būti suorganizuota 2014 m. lapkričio 29 d. – 2015 m. gruodžio 5 d., tačiau minėta asmenų šeima į kelionę neišvyko, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2015 m. rugsėjo 8 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. išmokėjo 54,52 Eur draudimo išmoką. Likusi negrąžinta suma 3 asmenų šeimai už neįvykusią kelionę yra 1 045,48 Eur (3 609,83 Lt). M. K. 2014 m. lapkričio 5 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004229 dėl 6 dienų kelionės į Madeirą 2014 m. lapkričio 22 –28 d. Už kelionę buvo sumokėta 3 598 Lt suma pagal išankstinę kelionių agentūros UAB „Kelionių agentas“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 140038. Kelionė M. K. nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ paskelbė apie nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2015 m. gegužės 22 d. M. K. Turizmo departamentui pateikė prašymą inicijuoti UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą. 2015 m. liepos 27 d. iš Turizmo departamento buvo gautas atsakymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o 2015 m. rugsėjo 9 d. draudimo įmonė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas M. K. išmokėjo 47,52 Eur draudimo išmoką. Taigi šio pareiškimo pateikimo dieną M. K. yra negrąžinta 890,33 Eur (3 074,13 Lt) suma.H. M. ir A. M. iš internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų (2015 m. vasario 28 – kovo 6 d.) poilsinę kelionę į Hurgadą. 2014 m. lapkričio 10 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ buvo pasirašyta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT004359, už kelionę sumokėta 2 558 Lt. Turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytu laiku kelionė suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2014 m. lapkričio 24 d. H. M. ir A. M. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Cherry Media“ LT ir Turizmo departamentą dėl kompensavimo procedūros už neįvykusią kelionę inicijavimo. 2015 m. liepos 27 d. iš Turizmo departamento buvo gautas raštas Nr. SD-856, kuriame nurodyta, kad bus grąžinta 36,72 Eur suma kaip kompensacija už patirtą žalą, tačiau iki pareiškimo pateikimo dienos draudimo išmokos H. M. ir A. M. nėra gavę. Taigi H. M. ir A. M. už neįvykusią kelionę yra negrąžinta 740,85 Eur (2 558 Lt) suma. L. J., A. J., V. L. ir K. L. iš kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ įsigijo kelionę 2014 m. lapkričio 29 – gruodžio 5 d. į Fuerteventurą. Už kelionę minėti asmenys UAB „Freshtravel“ sumokėjo 2 621,05 Eur. Kelionė minėtai asmenų grupei nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2014 m. lapkričio 18–19 d. minėti asmenys kreipėsi į Turizmo departamentą prašydami inicijuoti UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą. L. J. ir A. J. buvo grąžintas 10,38 Eur komisinis mokestis bei išmokėta 63,37 Eur draudimo išmoka. V. L. ir K. L. buvo grąžintas 53,82 Eur komisinis mokestis bei išmokėta 63,37 Eur draudimo išmoka. Taigi likusi L. J. ir A. J. negrąžinta suma už neįvykusią kelionę yra 1 215,06 Eur (4 195,36 Lt), o V. L. ir K. L. yra negrąžinta 1 215,06 Eur (4 195,36 Lt) suma už neįvykusią kelionę.Pareiškėjai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog dauguma jų į keliones turėjo vykti ne po vieną, o tam tikromis grupėmis ar šeimomis ir už keliones mokėjo vienas ar keli asmenys, tačiau žalą patyrė visi turėję keliauti asmenys, prašė teismo priteisti turtinę žalą konkrečioms pareiškėjų grupėms (šeimoms) solidariai, nekonkretinant, kokią turtinę žalą kiekvienas pareiškėjas yra patyręs atskirai, nes tai netikslinga.Pareiškėjai skundo reikalavimus atlyginti turtinę žalą grindė 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB) (toliau – ir Direktyva 90/314/EEB) 7 ir 8 straipsniais, 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva (ES) 2015/2302), 34 punktu ir pažymėjo, kad Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 d.). ES direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, dėl rezultato, kurį reikia pasiekti, tačiau nacionalinės valdžios institucijos pasirenka direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str. 3 d.). Šiuo atveju Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme yra nurodyta, kad Direktyva Nr. 90/314 yra įgyvendinamasis ES aktas, tačiau, pareiškėjų manymu, Lietuvos valstybė nėra tinkamai jos įgyvendinusi.Rėmėsi Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 7 dalimis, Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija), XI skyriaus 29 ir 34 punktais ir pažymėjo, kad anksčiau aptartas nacionalinės teisės aktų reglamentavimas, susijęs su turizmo paslaugų teikimu, neužtikrina, kad vartotojams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju.Remdamiesi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) jurisprudencija dėl Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimo, pareiškėjai nurodė, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkeltais nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu būdu, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr. ESTT 1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. byloje, Nr. C-140/97, 64 punktą).Dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo ir valstybės civilinės atsakomybės paaiškino, kad ES teisėje yra pripažįstama, jog asmuo dėl ES teisės pažeidimo patyręs žalą turi teisę reikalauti kompensacijos – šios svarbios teisės prielaida yra valstybės atsakomybė privačiam asmeniui dėl žalos atlyginimo. Valstybių atsakomybė už žalą nėra tiesiogiai reglamentuojama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, tačiau remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija yra nustatytos šios valstybės narės atsakomybės sąlygos: pažeista teisės norma turi būti siekiama suteikti asmenims teisių; teisės normos pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus; tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.Dėl Lietuvos valstybės atsakomybės sąlygų egzistavimo paaiškino, kad Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsniu asmenims yra suteikta teisė kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju būti repatrijuotiems ir teisė atgauti visus sumokėtus pinigus už kelionę. Atsakovas, perkeldamas Direktyvos 90/314/EEB nuostatas į nacionalinę teisę, netinkamai įgyvendino minėtas Direktyvos 90/314/EEB nuostatas ir neužtikrino joje nurodytų tikslų, o būtent neužtikrino tinkamo nacionalinės teisės aktų reglamentavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, kad vartotojams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju. Taip pat, pasak pareiškėjų, egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo padaryto pažeidimo – Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio pažeidimo, t. y. netinkamo Direktyvos Nr. 90/314 įgyvendinimo, ir atsiradusios žalos – nuostolių, kuriuos dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo jie patyrė. Jei atsakovas būtų tinkamai įgyvendinęs Direktyvą 90/314/EEB, t. y. nacionalinės teisės nuostatomis būtų užtikrinęs, kad organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju vartotojai bus repatrijuoti ir jiems realiai bus grąžinti visi sumokėti pinigai, nebūtų žalą patyrusių asmenų.Pareiškėjai teisę į neturtinės žalos atlyginimą grindė Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 12 d. sprendime byloje Nr. C-l68/00 pateiktu aiškinimu, kad „Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip suteikiantis vartotojams teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl paslaugų, sudarančių kelionės paketą, nevykdymo ar netinkamo vykdymo“. Nurodė, kad dėl netinkamo atsakovo teisinio reguliavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, jie nukentėjo, o būtent neišvyko į suplanuotą kelionę ir atsidūrė tokioje situacijoje, kai iš viso nežinojo, ar jiems bus grąžinti sumokėti pinigai už kelionę. Dėl šio nežinojimo patyrė stresą, neigiamas emocijas. Keliones jie ilgai planavo, taupė, pasiėmė darbe atostogų, sumokėjo nemažai pinigų, tačiau liko apgauti ir dar dėl to patyrė žalą. Pareiškėjai dėl neįvykusios kelionės labai išgyveno, jautėsi nusivylę, prarado pasitikėjimą kelionių organizatoriais ir valstybės institucijomis. Be to, pažymėjo, kad nuo UAB „Go Planet Travel“ nemokumo paskelbimo yra praėję daugiau kaip 9 mėnesiai. Visą tą laiką jie laukė ir laukia iki šiol, kol jiems kas nors iš valstybės institucijų grąžins visus sumokėtus pinigus už kelionę. Toks asmenų laukimas ir palikimas visiškoje nežinomybėje neabejotinai sukelia rimtus išgyvenimus, taigi jiems turi būti atlyginta ir neturtinė žala, kurią įvertino 500 Eur suma kiekvienam pareiškėjui neindividualizuojant, nes iš esmės jie visi identiškomis aplinkybėmis patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsirado dėl netinkamo atsakovo teisinio reguliavimo turizmo srityje. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjai taip pat grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.754 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas prašė patikslintą skundą patenkinti remdamiesi jame išdėstytais motyvais. Sutiko su atsakovo atstovo Ūkio ministerijos atstovių pateikta informacija, kad H. M. yra išmokėta 36,72 Eur draudimo išmoka, ir atitinkamai patikslino savo reikalavimą.Atsakovas Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuriai atstovauja Ūkio ministerija, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl Turizmo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto reglamentavimo pareiškėjai kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymą, tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymą, politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo ir dydžio požiūriu ir prašo teismo šį tikslingumą įvertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reglamentavimas.Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos 90/314/EEB nuostatas. Pabrėžė, kad 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1496 buvo sugriežtinta kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apskaičiavimo tvarka, padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumų procentiniai apskaičiavimo dydžiai, nustatyti kiti saugikliai bei reikalavimai dėl tinkamo kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo. Rengiant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jį priimant, buvo siekiama įgyvendinti Direktyvą 90/314/EEB, užtikrinant, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju vartotojams bus užtikrinamas visų sumokėtų pinigų grąžinimas ir jų repatrijavimas. Pažymėjo, kad nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, nei su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir / arba įstatymams, todėl šie teisės aktai yra galiojantys ir teisėti. Taip pat Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų ES institucijų ar Teisingumo Teismo sprendimų, kurie konstatuotų faktą, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (šiuo konkrečiu atveju į Turizmo įstatymą) perkėlė Direktyvą 90/314/EEB, todėl, atsakovo atstovo manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Direktyva 90/314/EEB į nacionalinę teisę perkelta netinkamai. Todėl neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai, ir pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą. Taigi pareiškėjų reikalavimai atlyginti turtinę žalą turi būti atmesti. Atmetus pagrindinius pareiškėjų reikalavimus atlyginti turtinę žalą, turi būti atmestas ir papildomas reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas.Atsakovo atstovas nesutiko ir su pareiškėjų reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia turi būti nustatytas teisinis pagrindas (įstatymas), nustatantis neturtinės žalos atlyginimo konkrečiu atveju galimybę. Jokie teisės aktai nenustato, kad neturtinė žala atlyginama kelionės neįvykimo atveju. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai netinkamai aiškina CK 6.754 straipsnio 5 dalies esmę bei prasmę. Lingvistiškai aiškinant CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą, matyti, jog įstatymų leidėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su įvykusios kelionės metu neišsipildžiusiais turisto pagrįstais ir protingais lūkesčiais, dėl kurių jis lieka kelione nepatenkintas. O pareiga atlyginti neturtinę žalą siejama su jau prasidėjusia kelione, t. y. su jau prasidėjusiu konkrečių turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytų paslaugų teikimu, ir turisto pagrįstų lūkesčių dėl teikiamų paslaugų neišsipildymu, kai, suteikus paslaugas, turistas lieka nepatenkintas kelione. Tačiau aptariama teisės norma nenustato galimybės atlyginti neturtinę žalą dėl apskritai neįvykusios kelionės. Kadangi pareiškėjų kelionės net neprasidėjo, todėl neegzistuoja CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas jiems atlyginti neturtinę žalą. Kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o aptariamu atveju jos atlyginimo įstatymas nenustato, todėl nėra pagrindo ją atlyginti.Be to, Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjai nepateikė nei jokių įrodymų, kad patyrė stresą, neigiamas emocijas, nepatogumus ir išgyvenimus, nei įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį. Pareiškėjų skundo teiginiai apie tariamai patirtą neturtinę žalą grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio įrodymais nepagrįstais teiginiais, taip pat bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais. Pažymėjo ir tai, kad dalis pareiškėjų yra mažamečiai vaikai, todėl abejotina, ar jie galėjo patirti ir suvokti neigiamą neįvykusių kelionių poveikį. Net jeigu neigiamą poveikį patyrė ir suvokė, abejotina, ar dėl to patyrė tokio pat intensyvumo ir masto neigiamus išgyvenimus kaip suaugusieji nukentėję turistai ir dėl to galėtų reikalauti vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimo kaip suaugusieji nukentėję turistai. Nesant įrodyto neturtinės žalos fakto, atsakovo atstovo teigimu, nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai, siekdami gauti patirtos žalos atlyginimą, pirmiausia turi reikšti kreditorinius reikalavimus bankroto byloje arba civilinius ieškinius baudžiamojo proceso metu, o ne reikalauti pinigų iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų.Atsakovo atstovo Ūkio ministerijos atstovės teismo posėdyje su pareiškėjų skundu nesutiko remdamosi atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytais argumentais. Teismo posėdyje pateikė ERGO Insurance SE Lietuvos filialo raštą, kad H. M. išmokėta 36,72 Eur draudimo išmoka.Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovo poziciją ir prašė skundo netenkinti. Pabrėžė, kad Turizmo departamentas tinkamai vykdė kelionių organizatoriaus veiklos kontrolę ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Freshtravel“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Freshtravel“ atstovas palaikė patikslintą pareiškėjų skundą.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė. Teismo posėdyje Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovė palaikė patikslintą pareiškėjų skundą.