Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance” ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. A. 5000 Eur negrąžinto kredito, 305,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų iki sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 31 d.), 2250 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 12,60 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5000 Eur), nuo sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 29 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (1459,04 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas D. A. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas D. A. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kreditorė suteikė atsakovui 5000 Eur dydžio vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (pagal mokėjimo grafiką) grąžinti gautą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 1764,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 12,60 proc.) ir 2250 Eur sutarties sudarymo mokesčio (sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 p.). Iš pradinės kreditorės 2023 m. gruodžio 29 d. raginime esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas sutartimi susitartos kredito grąžinimo tvarkos nesilaikė – pradelsė tris įmokas, kreditorė įspėjo atsakovą dėl sutarties nutraukimo, jei atsakovas skolos nesumokės per 14 d. Iš 2024 m. sausio 15 d. pranešime atsakovui apie kredito sutarties nutraukimą esančių duomenų nustatyta, kad kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2024 m. sausio 31 d. Iš 2023 m. gruodžio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. RP2023-12/01 ir sutarties priedo (Priedas prie Reikalavimo perleidimo sutarties) išraše esančių duomenų nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą – 5000 Eur negrąžinto kredito, 326,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 2250 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir kitas su reikalavimu susijusias teises perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovui pranešta apie kreditorės pasikeitimą, tačiau, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais nuorašus, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (LR CK 6.109 str. 7 d.). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovei perėmus reikalavimo teisę skolos nesumokėjo.

Nustatyta, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutartinių teisinių santykių. LR CK 6.886 str. 1 d. įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Ieškovės pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis patvirtinama, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui susitarto dydžio kreditą – 2023 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3FP7NSGC pervedė į atsakovo sąskaitą banke 5000 Eur dydžio sumą. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pradinė kreditorė ir atsakovas vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad vartojimo kredito sutartis gali būti kreditorės vienašališkai nutraukta, kai mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos Vartojimo kredito sumos arba mokėjimas pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės ir pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvarioje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo Vartojimo kredito gavėjui (bendrųjų sąlygų 8.4 p.). Sutarties šalys bendrųjų sutarties sąlygų 8.6 p. susitarė, kad atsakovas, gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą, privalo per dešimt kalendorinių dienų sumokėti visas mokėtinas sumas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas po sutarties nutraukimo grąžino visą kreditą ir sumokėjo susitartą kredito kainą, atsakovas prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė ir skolos dydžio neginčija. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes iš atsakovo ieškovei priteisiama 5000 Eur negrąžinto kredito, taip pat 305,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų iki sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 31 d.).

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 p. numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Atsižvelgus į tai, kad sutarties sudarymo mokestis buvo susitartas tvirta pinigų suma ir jo mokėjimas išdėstytas mokėjimų grafike, vertinama, kad atsakovui buvo žinoma apie sutarties sudarymo mokestį ir prievolė jį mokėti dalimis, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama nesumokėta sutarties sudarymo mokesčio dalis – 2250 Eur.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas, nurodo, kad negautos pajamos apskaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 29 d.) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5000 Eur), taikant susitartų metinių palūkanų normą (12,60 proc.), taip pat nurodo, kad negautų pajamų suma – 1459,04 Eur. Pagal CK 6.249 str. 1 d., asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48 p.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas buvo susitarę dėl sumos, kurią pradinė kreditorė būtų gavusi atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgus į tai, kad pradinė kreditorė, suteikusi atsakovui paskolą, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties mokėjimo grafike nurodytą sumą, tačiau, kreditorei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, kreditorė ir jos teisių perėmėja ieškovė iki šiol negavo iš atsakovo nei visų paskolintų pinigų, nei susitartų pelno palūkanų, todėl daroma išvada, kad, negavusi sutartyje numatytų pajamų, pasireiškiančių negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, ieškovė patyrė nuostolių. Vartojimo kredito sutartis nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų dėl sutarties įvykdymo, todėl yra pagrindo taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę priteisiant iš atsakovo ieškovei negautas pajamas. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo –prašydama priteisti 12,60 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5000 Eur) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) sumos (1459,04 Eur), remiasi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-232-278/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-764-340/2021. Minėtose apeliacinio teismo nutartyse negautos pajamos apskaičiuojamos konkrečia pinigų suma, bet ne procentine išraiška, skaičiuojama nuo negrąžinto kredito sumos. Apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad negautos pajamos – tai skirtumas „<...> tarp vartojimo kredito sutarties sąlygose nurodytos bendros mokėjimo palūkanų sumos ir pirmosios instancijos teismo priteistų sumų, kuriomis buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, bei negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių tikslintinas, procentine išraiška priteistus nuostolius (negautas pajamas) įvardijant konkrečia priteistina suma <...>.“ (VAT nutartis byloje Nr. e2A-764-340/2021). Atsižvelgus į minėtas nuostatas, nagrinėjamu atveju negautos pajamos apskaičiuojamos pagal šalių susitartas pelno palūkanas nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, kurias pradinė kreditorė ir ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu prievolė pagal sutartį būtų įvykdyta sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo ir byloje nustatyta, kad negauta pelno palūkanų suma – 1459,04 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 1459,04 Eur negautų pajamų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (9014,40 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 203 Eur žyminio mokesčio ir 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 203 Eur žyminio mokesčio, ieškinys patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama ši žyminio mokesčio suma. Ieškovės prašomas priteisti 302,50 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas pagrįstas pateiktais dokumentais, išlaidų dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas minėtų išlaidų atlyginimas (CPK 98 str.).

Byloje nustatytos 7,93 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Išlaidų suma mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK CPK 260, 268, 270, LR CK 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.886 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš D. A. 5000 (penkis tūkstančius) Eur negrąžinto kredito, 305,36 Eur (tris šimtus penkis eurus 36 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 2250 (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1459,04 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 4 ct) negautų pajamų (nuostolių), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9014,40 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 505,50 Eur (penkis šimtus penkis eurus 50 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Legal Balance“.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.