- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2-2080-534/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15919-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- M. G.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui M. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės A. Š. ieškinys (CBP-15897) atsakovui M. G., kuriuo prašoma: 1) nustatyti vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei E. G. skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2023-10-30, sudaranti 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų); 4) paskirti ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė, teikdama ieškinį, pateikė prašymą taikyti laikiną apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo M. G. priteistas nepilnametės dukters E. G. laikinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigus pervedant į A. Š. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė A. Š. paskirta nepilnamečiui vaikui E. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu M. G. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kaip šeima, santuokos sudarę nebuvo. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters E. G., kurios atžvilgiu atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu gyvena skyrium. Atsakovas 2022 metų spalio mėnesį pervedė vaiko išlaikymui 275 Eur, daugiau vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia. Ieškovė nurodė, kad dukra nuo gimimo gyvena su ja, todėl teismo prašo, kad nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. Š. Ieškovė nurodė, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogos, jos pajamos yra išmoka vaikui, kuri sudaro 85,75 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad mažametės dukters poreikiams išleidžia apie 704 Eur per mėnesį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. G. nepilnametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 315 Eur (trys šimtai penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nuo 2022-11-01 vaiko išlaikymui lėšų neskyrė, ieškovė prašo prisiteisti iš atsakovo M. G. nepilnametei E. G. skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2023-10-30 (ieškinio padavimo dienos), o būtent: 2023-11-01 - 2023-10-30 - 12 mėn X 250 Eur = 3 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo nėra ginčo dėl tėvo bendravimo su mažamete dukra. Ieškovė sutinka, kad atsakovas maksimaliai bendrautu su savo dukra, apie planuojamo susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas įspėjęs ieškovę.
5. Atsakovui M. G. teismo procesiniai dokumentai 2023-11-22 įteikti per jo darbovietę (DOK-184187), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo M. G. pranešimas (DOK-24755), kuriame atsakovas nurodė, kad neturi galimybių atvykti į teismo posėdį. Atsakovas nurodė, kad su ieškove su A. Š. gyveno daugiau kaip vienerius metus. Per tą laiką ieškovė nedirbo, neturėjo pajamų, todėl viskuo rūpintis teko atsakovui, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų jis neturi.
7. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-189311) dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeima dėl mažametės E. G. teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Tarnybos atstovui lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog A. Š. su nepilnamete dukra E. G. gyvena 2-jų kambarių, su visais patogumais bute, kuris pasak moters, yra nuomojamas. Apsilankymo namuose metu namų aplinka buvo tvarkinga, būste šilta, sanitarinės sąlygos tinkamos. Bute yra visi vaikui reikalingi namų apyvokos daiktai. A. Š. nurodė, jog nedirba, gauna Vaiko pinigus – 85 Eur/mėn. Pokalbio metu ieškovė paaiškino, kad su savo pateiktu ieškiniu sutinka. Pasak moters, šiuo metu vaiko tėvas prie išlaikymo visiškai neprisideda nei materialiai, nei maistu, nei kitais būdais. A. Š. teigė, kad prašė atsakovo prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau atsakovas nurodė, kad neturi pinigų ir prisidėti negali. Anot vaiko motinos, su dukra tėvas nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko. Pasak moters, mergaitė tėvą matė prieš keletą mėnesių. A. Š. teigė, kad jai išlaikyti ir rūpintis dukra padeda jos tėvai, dabartinis draugas, kurį dukra vadina tėčiu.
8. Tarnybos atstovai vyko į atsakovo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu adresu niekas durų neatidarė. M. G. taip pat buvo išsiųstas elektroninis laiškas el. p. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į laišką nebuvo atsakyta.
9. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, į nepilnametės amžių bei faktinę gyvenamąją vietą, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui dėl nepilnametės E. G. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. Š. Tarnybos nuomone, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštas nepilnametės interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų mergaitės poreikius. Nustačius, kad tėvas neteikė išlaikymo dukrai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu ieškovė A. Š. ir jos atstovė, advokatė Ingrida Ivanovienė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad atsakovas skirdavo pinigų nepilnametės dukros išlaikymui tik pradžioje.
11. Atsakovas M. G. teismą informavo (DOK-24755), kad dalyvauti teismo posėdyje neturi galimybių. Įrodymų apie nepilnametei dukrai teiktą išlaikymą pateikti negali.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-02-08 gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) prašymas (DOK-21536) bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė A. Š. ir atsakovas M. G. yra nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (duomenys neskelbtini). Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas faktiškai gyvena su motina (ieškove). Atsakovas 2022 m. spalio mėnesį vaiko išlaikymui ieškovei pervedė 275 Eur, vėliau išlaikymo neteikė, su vaiku nebendrauja ir juo nesirūpina.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
14. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) A. Š., jos gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimą palaikė. Atsakovas dėl šio ieškinio reikalavimo prieštaravimų nepateikė. Tarnyboje išvadoje nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolat gyvena su motina kuri tinkamai rūpinasi vaiku ir tarp vaiko bei motinos yra stiprus emocinis ryšys, vaiko nuomonę, vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
15. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
16. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
17. Bylos duomenimis, šalių nepilnametė dukra E. G. (gim. duomenys neskelbtini)) nuo pat gimimo prižiūrima ir gyvena su motina (ieškove). Tarnyba pateikė byloje šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą kuriame nustatė, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, atsižvelgdamas į šalių ir Tarnybos poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat į tai, kad šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra nuo pat gimimo su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina. Nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove) A. Š.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. G. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. G. po 315 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 30 d. iki E. G. pilnametystės. Ieškovė ieškinyje paaiškino aplinkybes apie vaiko poreikius ir jos turtinę padėtį. Atsakovas atsiliepimo dėl ieškinio reikalavimų nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Tarnyba išvadoje palaikė ieškovės prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
20. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
21. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
23. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 315 Eur periodinį išlaikymą dukrai nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodo ieškinyje ir teismo posėdžio paaiškino apie vaiko konkrečius vidutiniškus poreikius per mėnesį (t. y. dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 704 Eur.), apie savo turtinę padėtį, Ieškovės teigimu, išlaikymas turi būti teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, bet prašo iš atsakovo priteisti 315 Eur periodinį išlaikymą.
25. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydį, nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 924 Eur.
26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 315 Eur) atitinka orientacinius dydžius, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, taip pat Tarnybos pateiktą išvadą, sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, o konkrečiai teikti 315 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 315 Eur dydžio išlaikymas dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. spalio 30 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
27. Nepilnamečiui vaikui E. G. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė A. Š., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. G. išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2023-10-30, sudarantį 3 000 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė šias ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo, paaiškino, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikė tik pradžioje, tai yra iki 2022-11-01.
29. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
30. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
31. Kaip minėta, kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas per išlaikymo įsiskolinimo terminą kartu su atsakovu negyveno, faktiškai iki šiol vaikas gyvena su motina (ieškove). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą ieškovei. Ieškovė pateikė savo skaičiavimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (kai atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo vaiko, nepateikė teismui priešingų įrodymų, t. y. kad teikė išlaikymą), kad faktiškai per 1 metus susidarė 3000 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo M. G. priteistas nepilnametės dukters E. G. laikinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigus pervedant į A. Š. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė A. Š. paskirta nepilnamečiui vaikui E. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
33. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2023 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
35. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Š. teikiama valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.
37. Už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 85,05 Eur žyminio mokesčio išlaidų (315 x 12 x 3 proc. x 75 proc.). Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 67,5 Eur (3000 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 261,55 Eur žyminio mokesčio suma. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2024-02-14 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma –397.43 Eur (trys šimtai devyniasdešimt septyni Eur 43 ct). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
39. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 38,36 Eur. Šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės A. Š. ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos (t. y. nuo 2023 m. spalio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui E. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimo.
Paskirti nepilnamečiui vaikui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti 2023 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 261,55 Eur (su šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 55 cnt.) žyminio mokesčio.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 397.43 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 43 cnt.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 38,36 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 36 cnt.) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovui, kad išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.