Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- UAB) atstovams J. B., advokatui Dainiui Dargevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Vitaliui Venckui ,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Sąskaitose faktūrose nurodoma sąskaitos faktūros serija, suma, apsistojimo laikotarpis bei asmenų skaičius. Nurodyta, kad laikotarpiu 2023-08-07 iki 2023-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai gyveno dviviečiame kambaryje, 25 paras. Apgyvendinimo paslaugos kaina 2 žmonėms 2023 m. rugpjūčio mėnesį 29 Eur +PVM. Laikotarpiu 2023-08-07 iki 2023-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai gyveno dviviečiame kambaryje, 25 paras. Apgyvendinimo paslaugos kaina 2 žmonėms 2023 m. rugpjūčio mėnesį 29 Eur +PVM. Bendra apgyvendinimo paslaugos kaina- 790,25 Eur. Laikotarpiu 2023-09-01 iki 2023-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apgyvendinimo paslaugos kaina 2 žmonėms 2023 m. rugsėjo mėnesį 29 Eur +PVM. Bendra apgyvendinimo paslaugos kaina- 948,30 Eur. Laikotarpiu 2023-10-01 iki 2023-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai apgyvendinimo paslaugos kaina 2 žmonėms 2023 m. spalio mėnesį 28 Eur +PVM. Bendra apgyvendinimo paslaugos kaina- 946,12 Eur. Laikotarpiu 2023-11-01 iki 2023-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai gyveno dviviečiame kambaryje, 23paras. Apgyvendinimo paslaugos kaina 2 žmonėms 2023 m. lapkričio mėnesį 28 Eur +PVM. Bendra apgyvendinimo paslaugos kaina- 701,96 Eur

11. Į bylą ieškovė pateikė šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu 2023 m. spalio 20-23 d., kuriuo ji įrodinėja, kad atsakovė dėl sąskaitų prieštaravimų nepareiškė ir sutiko sąskaitas apmokėti.

12. Į bylą ieškovė pateikė elektroniniu paštu jai atsiųstą 2023-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J.K. pasirašytą Skolos už apgyvendinimo paslaugos mokėjimo išdėstymo grafiką.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą

15. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

16. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

17. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).

18. Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu (CK 6.579 straipsnio 3 dalis).

19. Teismų formuojamoje praktikoje pažymima, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). CK teisės normose, kurios reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formą, nenustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos, t. y. jei sutartis sudaryta ne raštu, o tik žodžiu. Tai reiškia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nesudarymas raštu nedaro šios sutarties negaliojančia. (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-881/2017).

20. Konkliudentiniais veiksmais sudarytoms sutartims prilyginamos visos sutartys, sudarytos nerašytine forma. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).

21. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu jos atstovas bei liudytoju apklaustas statybos darbuotojas S. K. iš esmės pripažino, kad konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp šalių susiklostė trumpalaikiai gyvenamosios nuomos teisiniai santykiai, tačiau atsakovės atstovo teigimu, atsakovė pagal faktiškai suteiktas ieškovės apgyvendinimo paslaugas yra atsiskaičiusi.

22. Tuo tarpu ieškovė teikia į bylą atsakovės nepripažįstamas sąskaitas, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą priteisti skolą. Atsakovės skolą už trumpalaikės nuomos santykius ieškovė taip pat įrodinėja šalių susirašinėjimais elektroniniu paštu. Atsakovė teigia, jog ji nėra pasirašiusi ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų, todėl atsakovės teigimu, ieškovės vienašališkai surašytas dokumentas negali būti laikomas sutarties sudarymo faktą patvirtinančiu įrodymu. Teismas buvo patikslinęs atsakovės pareigas pateikti įrodymus, tačiau atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių papildomų įrodymų teismui neteiks, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumą turi pareigą įrodyti ieškovė. Taip pat atsakovė teigia, todėl į elektroninius laiškus atrašė pateikdama bendro pobūdžio informaciją apie vėlavimo atsiskaityti priežastis, tačiau to nesusiedama su konkrečiomis sąskaitomis. Skolos apmokėjimo grafikas buvo skirtas ne ieškovei, o kitam atsakovės kreditoriui Pažymi, kad vadovaujantis CK nuostatomis, šalys nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės sandorio formos netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą.

23. Šie šalių pateikti paaiškinimai patvirtina, jog tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiklostė trumpalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai atsakovei užsakant trumpalaikės nuomos paslaugas iš ieškovės derinant susitarimo sąlygas su ieškove atstovavusiu asmeniu direktore J. B. (CK 6.576 straipsnis).

24. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šias išimtis patvirtinančias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti nutartyje (sprendime).

25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė rašytinių įrodymų - ieškovės direktorės su atsakovės direktoriumi J. K. susirašinėjimą oficialiu įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kur ieškovės direktorė su atsakovės direktoriumi bendrauja apie trumpalaikės nuomos santykius, apmokėjimo tvarką už suteiktas trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, elektroniniu paštu atsakovei yra siunčiamos sąskaitos-faktūros, atsakovės direktorius atsako, kad sąskaitas apmokės, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu šių aplinkybių neneigė, kuriuos teismas vertina, kaip netiesioginius įrodymus, kurie ir tarp ieškovės direktorės bei atsakovės direktoriaus buvę pasitikėjimo santykiai (trumpalaikės nuomos sutartis buvo sudaryta konkliudentinių veiksmų pagrindu komunikuojant ieškovės direktoriui su atsakovės direktoriumi – vienai šaliai (ieškovei) išrašius sąskaitas-faktūras ir suteikus apgyvendinimo paslaugas, kitai šaliai (atsakovei) naudojantis ieškovės suteiktomis apgyvendinimo paslaugomis ir apmokant jos pripažįstamas sąskaitas-faktūras) draudimą remtis liudytojų parodymais leistų vertinti kaip nesuderinamą su protingumo, teisingumo, sąžiningumo principu (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 2 ir 4 punktai). Teismas liudytojo S. K. paaiškinimus vertins kitų įrodymų kontekste, kadangi teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Dėl suteiktų paslaugų kainos

29. Vienas atlygintinų paslaugų teikimo sutarties požymių – atlygintinumas, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Kaip minėta, įprastai šalys, sudarydamos tokią sutartį, susitaria dėl paslaugų teikimo kainos, tačiau gali susiklostyti situacija, kad šalys iš anksto nesusitarė dėl paslaugų atlikimo kainos, o paslaugos buvo suteiktos. Tokiu atveju turėtų būti taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį, t. y. už atliktas paslaugas mokama ta kaina, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta už tokį pat paslaugų atlikimą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu tokia kaina neegzistuoja, mokama ta kaina, kuri atitinka protingumo kriterijus.

30. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnio nuostatomis, šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, kt.).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad, nors su atsakove telefonu susitarė dėl trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų teikimo kainos iš pradžių 2023m. rugpjūčio mėnesiui, po 14,50 Eur asmeniui plius PVM, vėliau sutartis buvo pratęsta ir telefonu susitartą, kad sutartis pratęsiama iki 2023-09-30 apgyvendinimo kaina liko tokia pati, po 14,50 Eur asmeniui plius PVM. vėliau sutartis buvo pratęsta ir telefonu susitartą, kad sutartis pratęsiama iki 2023-09-30 apgyvendinimo kaina liko tokia pati, po 14,50 Eur asmeniui plius PVM. Dar vėliau telefonu susitarus kad sutartis pratęsiama iki 2023-10-31, nustatant apgyvendinimo kaina po 14,00 Eur asmeniui plius PVM. Abipusiu ieškovės ir atsakovės atstovu sutarimu sutartį pratęsus iki 2023-11-24 apgyvendinimo kaina liko tokia pati, po 14,00 Eur asmeniui plius PVM.

34. Bylos duomenimis, ieškovė paslaugas suteikė tinkamai, atsakovė dėl paslaugų teikimo kokybės pretenzijų nereiškė. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimų elektroniniais laiškais matyti, jog atsakovė gavo ir priėmė minėtas PVM sąskaitas faktūras. Tai pagrindžia atsakovės ieškovei 2023-10-23 siųstas laiškas, kurioje nurodoma, kad skolą apmokės, taip pat atsakovės ieškovei elektroniniu paštu išsiųstas 2023-11-20 d. Skolos apmokėjimo už apgyvendinimo paslaugas grafikas, kur nurodyta, kad visą skolą apmokės iki 2023-12-29. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. K. patvirtino, jog minėtas ieškovės susirašinėjimas tikrai vyko su atsakove.

36. Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių argumentus pažymi, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, išskyrus ieškovės direktorės paaiškinimus, patvirtinančius ieškovės nurodytą aplinkybę, jog telefoniniu pokalbių metu su atsakovės direktoriumi buvo susitarta dėl paslaugų atlikimo kainos – 2023m. rugpjūčio – 2023 m. rugsėjo mėnesiais asmeniui po 15 Eur Eur plius PVM, 2023m. spalio- 2023m. lapkričio mėnesiais asmeniui po 14,00 Eur plius PVM ir kad atsakovė su šia kaina sutiko, tačiau, remiantis atsakovės veiksmais, gavus PVM sąskaitas faktūras, t. y. daugiau nei tris mėnesius žadant jas apmokėti ir dalinai apmokėjus (2023-10-25), labiau tikėtina, kad susitarimas tarp šalių dėl minėtos kainos egzistavo (CPK 185 straipsnis). Be to, pažymėtina ir tai, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė yra verslininkė ir jai turėtų būti taikomi aukštesni reikalavimai nei atsakovei kaip vartotojui, tačiau toks argumentas nepaneigia fakto, jog atsakovė taip pat turėjo pareigą domėtis paslaugų kaina.

37. Toks atsakovės elgesys (iš pradžių žadant apmokėti ieškovei jos išrašytas sąskaitas, vėliau nurodant, kad apmokės ir, galiausiai, sumokant 300 Eur) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, jog atsakovas susitarė su ieškove dėl 300 Eur dydžio atlygio (CPK 185 straipsnis).

Dėl suteiktų paslaugų termino.

39. Pažymėtina, kad nors atsakovė sprendimo 2 p. nurodytų sąskaitų nepripažįsta, tačiau remiasi į bylą pateiktais susirašinėjimais, kurie patvirtina, kad į ieškovės direktorės 2023m. spalio 20d. el. laišką <...> Jūsų skola šiai dienai siekia virš 2300 prašau sudaryti skolos gražinimo grafiką ir patvirtinti jį ir atsiųsti <...>atsakovės direktorius J. K. 2023m. spalio 23 d. rašė ieškovės direktorei J. B. <...> sveiki, grįžau iš atostogų matau, kad nepajudėjo, sutvarkysime ačiū jums<...>. 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovė atsiuntė ieškovei direktoriaus J. K. pasirašytą skolos apmokėjimo grafiką, kuriame įsipareigojo per 2023 m. lapkričio -gruodžio mėnesius sumokėti 2500 Eur skolos ir galutinį skolos likutį, kas patvirtina, jog trumpalaikės nuomos paslaugos atsakovei buvo teikiamos ir pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Tai, kad atsakovė ginčija ieškovės nurodytas aplinkybes dėl susitarimo aplinkybių – teigia yra su ieškove pilnai atsiskaityta pagal faktą, o siųstas ieškovei skolos suderinimo grafikas ieškovei buvo išsiųstas per klaidą, nes buvo skirtas kitam atsakovės kreditoriui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, nei apie atsakovės minimą kreditorių nei apie jo skolos dydį. Teismo vertinimu minėtos atsakovės nurodytos aplinkybės yra tik atsakovės gynybinė pozicija ir tai nepaneigia tarp šalių buvusio susitarimo esmės pagal į bylą pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus.

40. Pažymėtina, jog teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės nurodomais duomenimis, jog atsakovė gavusi jai siunčiamas sąskaitas faktūras apmokėjimui ir neteikusi prieštaravimų dėl jų, bet atsakovės vadovui nurodžius, kad šias sąskaitas ieškovei apmokės, pripažino tarp šalių susiklosčiusius trumpalaikės nuomos teisinius santykius pagal ieškovės į bylą pateiktas nurodomas neapmokėtas sąskaitas faktūras (sąskaitų duomenys nurodyti sprendimo 2 punkte). Teismo nuomone, tai, kad liudytojas atsakovės darbutojas S. K. pamiršo kokie asmenys gyveno tuo metu, kai atsakovei buvo išrašytos ginčijamos sąskaitos nepaneigia, jog atsakovei buvo suteiktos trumpalaikės nuomos paslaugos atsakovės ginčijamų ieškovės išrašytų ir į bylą pateiktų atsakovės neapmokėtų sąskaitų laikotarpiu, kadangi šias aplinkybes patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės pateiktus išvestinius įrodymus (ieškovės ir atsakovės vadovų susirašinėjimus elektroniniu paštu) vertina kaip objektyvius duomenis, pagrindžiančius tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiklosčius trumpalaikės nuomos teisinius santykius ir daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė suteikė atsakovei trumpalaikės nuomos paslaugas pagal išrašytas sąskaitas faktūras nurodytas šio sprendimo 2 punkte, o atsakovė už jas neatsiskaitė, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 176, 178, 185 straipsniai, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

43. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, dėl ko kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių. Todėl skolininkas privalo mokėti kreditoriui sutartyje ar įstatyme numatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Skaičiuojant palūkanas, kreditoriui nereikia įrodyti, kad laiku neįvykdžius piniginės prievolės, jis patyrė nuostolių, nes įstatymu (CK 6.261 straipsnis) preziumuojama, kad jų patiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

44. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; kt.). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai (lot. a priori) nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

45. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 468/2006; kt.). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamas palūkanas pagrįstas ir teismo tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas iš atsakovės laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

49. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog iš viso byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai yra sumokėjo 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei sumokėjo už ieškinį 71 Eur žyminio mokesčio.

50. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog iš viso byloje patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

51. Už ieškovės patenkintą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 71 Eur. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 571 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

52. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 086,62 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt šešis eurus 62 ct), 48,10 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 3 086,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 571 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.