Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-183-467/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: e2-183-467/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00755-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Alma Urbanavičienė (pirm.)
Ieškovas: NT paslaugos
Atsakovas: bankrutuojanti " Nekilnojamojo turto valdymas"
Trečiasis asmuo: "Lex Baltica", "Idea in ", ,,Kauno miesto savivaldybės administracija", "Samagis", " Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", "Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Daugiabučio namo A. Goštauto g. 4 Vilniuje savininkų bendrija, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Rakhin Consulting Enginering“, United Engineering & Consulting Capital AG, "Istpro", "GJ Baldai", "KARDOS", Advokato kontora " Baranskis ir partneriai", "Baldų meistras", " Linsana", Vilniaus miesto savivaldybė, "Rentopa", Advokatų kontora "Juodka ir partneriai - PRIMUS", "Belonesa", "BETELGEESE" EOOD, "Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, "Primestus", "RATO" kredito unija, "Mano sauga LT", "Mažeikių šilumos tinklai", "LITESKO" filialas "Marijampolės šiluma", "Globersa", "Teisinės pagalbos linija", "Palink", "Vilniaus atliekų sistemos administratorius", " Luminor " bank AS Lietuvos filialas, "Vilniaus šilumos tinklai", "Grifas AG"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-183-467/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00755-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.3.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Rato kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, S. K., A. M., individuali įmonė „Lex Baltica“, uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Samagis“, Vilniaus miesto savivaldybė, advokatų profesinė bendrija B. ir partneriai, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, advokatų kontora „J. ir partneriai – PRIMUS“, uždaroji akcinė bendrovė „IKI Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „GRIFS AG“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Teisinės pagalbos linija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „Rentopa“, uždaroji akcinė bendrovė „Belonesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“, uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave), uždaroji akcinė bendrovė „Linsana“, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, EOOD „Betelgeuse“, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Mano sauga LT“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 057 207,68 Eur skolą, kurią sudaro 664 340 Eur negrąžinta paskola, 165 321,76 Eur nesumokėtos palūkanos ir 227 545,92 Eur delspinigiai.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, iš dalies tenkinęs ieškovės prašymą įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 4 638 454,71 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, patvirtino 1 373 853,92 Eur dydžio reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-484-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dalis nepatenkintų finansinių reikalavimų yra susiję su ieškovės ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 5 d. sudaryta sutartimi. Bylą nagrinėję teismai išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis yra niekinis sandoris, padarė neįvertinę visų dokumentų, susijusių su minėtos sutarties vykdymu. Kartu su atskiruoju skundu, kuriuo buvo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis, ieškovė buvo pateikusi papildomus dokumentus, kurių teismai nevertino. Teismui buvo pateikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymai ieškovei dalyvauti varžytynėse ir ieškovės su atsakove sudarytos sutartys dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo, kurios buvo pasirašytos po kiekvienų varžytynių, kuriose buvo parduodamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas. Šios sutartys pagal savo turinį bei pagal kitus dokumentus (prašymus, atliktus mokėjimus) pripažintinos paskolos sutartimis, todėl joms turėtų būti taikomos paskolos sutarties santykius reglamentuojančios teisės normos. Pačiose sutartyse yra nurodyta, kad ieškovės sumokėta varžytynių dalyvio mokesčio suma laikytina paskola, kurią privalo grąžinti atsakovė. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas taip pat neįvertino, ar 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi buvo sukurta ekonominė nauda ar žala tiek atsakovei, tiek jos kreditoriams. Teismai neįvertino šalių siekto tikslo ir nekvalifikavo tikrųjų šalis siejusių teisinių santykių. Pripažįstant sandorį prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, privaloma įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis sandorio šalių ketinimas buvo nukreiptas pasiekti tikslą, prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sutartis, prašymai pagal sutartį ir papildomi susitarimai prie sutarties patvirtina, kad šia sutartimi šalys siekė sumažinti atsakovės patiriamus nuostolius ir išsaugoti jos turtą, kuris buvo parduodamas už daug žemesnę nei rinkos kainą. Nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei iki šiol atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo nėra įvykdžiusi, todėl paskolintos lėšos, palūkanos ir delspinigiai priteistini.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NT paslaugos“ ieškinį atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Šalies argumentai

5. Teismas akcentavo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog jos reiškiamas reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1398-803/2022 prašymą tenkinant iš dalies ir patvirtinant jos 1 373 853,92 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-484-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties atsisakyta priimti.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė dvidešimt penkis prašymus, kuriuos jai teikė atsakovė pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį prašydama pervesti paskolą tiesiogiai į Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro sąskaitą, kaip varžytynių dalyvio mokestį, laimėjus varžytynes, perleisti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visas varžytynių laimėtojo teises ir pareigas. Ieškovė taip pat pateikė dvidešimt penkias su atsakove sudarytas sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo. Visų šių sutarčių sąlygos yra iš esmės vienodos, jose yra remiamasi 2018 m. rugsėjo 5 d. sudaryta sutartimi, šių sutarčių 1 punkte nurodoma, kad ieškovė perleidžia visas varžytynių laimėtojo teises ir pareigas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai. Pagal šių sutarčių 5 punktą šalys susitarė ieškovės sumokėtą varžytynių mokestį laikyti paskola, kurią UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ privalo grąžinti ieškovei pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties sąlygas bei terminus; 8 punkte yra nurodoma, kad sutartis yra 2018 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties priedas. Šie dokumentai nebuvo pateikti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. eB2-1398-803/2022. UAB „NT paslaugos“ prašymus ir sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-484-407/2022 nepriėmė naujų įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti atsakovės prašymai yra susiję su 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties sąlygų vykdymu, o visos sutartys dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo yra 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties priedais. Aplinkybė, kad šiose sutartyse 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis yra įvardijama paskolos sutartimi, nors 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartyje nebuvo apibrėžta jos teisinė kvalifikacija, nesudaro pagrindo šių sutarčių kitaip vertinti, nes jos visos remiasi 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties sąlygomis, o kitos 2018 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties ieškovė nepateikė. Teismas nurodė, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją, todėl padarė išvadą, jog ieškovės pateikti nauji duomenys tik papildo 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties šalių teisinius santykius ir yra susiję su šios sutarties vykdymu, tuo tarpu pati 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis ir jos sąlygos jau buvo įvertinta įsiteisėjusiomis abiejų instancijų teismų nutartimis.

8. Teismas pažymėjo, kad tiek Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje vertino bylos šalių argumentus apie galimai kreditorių bei bankrutuojančios įmonės gautą naudą dėl sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio. Klausimo dėl galimo ekspertizės skyrimo nė viena iš bylos šalių nekėlė.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais faktais, kaip ir aptartoje, jau išnagrinėtoje abiejų instancijų teismų, byloje; ieškinyje nurodytas naujas teisinio reikalavimo pagrindas, teigiant, kad 1 057 207,68 Eur reikalavimo pagrįstumas turi būti įvertintas, atsižvelgiant į paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 1 057 207,68 Eur priteisimo pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį ir pateiktas 25 sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1398-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-484-407/2022, todėl byla nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktą. Į nagrinėjamą bylą pateikti nauji įrodymai nekeičia teismų atlikto teisinio santykio kvalifikavimo, atkreipiant dėmesį, kad tarp UAB „NT paslaugos“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos sutartys dėl varžytynių yra neteisėtos. Galioja principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovė UAB „NT paslaugos“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 293 straipsnyje išvardyti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų įstatyme yra draudžiama. Šie motyvai yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.

11.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais faktais, kaip jau išnagrinėtoje byloje.

11.3. Teismas pripažino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartyje nebuvo apibrėžta jos teisinė kvalifikacija. Nei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1398-803/2022, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenustatinėjo šalis siejusių teisinių santykių ir jų kvalifikavimo. Tuo tarpu šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – tikrųjų šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacija – ieškovė pateikdama naujus įrodymus, kurie nebuvo vertinti išnagrinėtose civilinėse bylose, įrodinėja, kad šalis iš tiesų siejo paskolos teisiniai santykiai.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Teismas nurodė, kad pateiktose sutartyse dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo yra remiamasi 2018 m. rugsėjo 5 d. sudaryta sutartimi. Teismui šioje civilinėje byloje, remiantis naujai pateiktais įrodymais, kvalifikavus šalis siejusius tikruosius teisinius santykius, atitinkamai 2018 m. rugsėjo 5 d. sudaryta sutartis būtų pripažinta apsimestine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio pagrindu ir būtų taikomos atitinkamos teisinės pasekmės. Todėl ieškovės pareikšti reikalavimai bei jų faktinis ir teisinis pagrindas skiriasi nuo reikalavimo, išnagrinėto minėtoje civilinėje byloje, atitinkamai teismas nepagrįstai nutraukė šią civilinę bylą.

11.5. Nors teismas nurodė, kad teismai išnagrinėtoje civilinėje byloje vertino bylos šalių argumentus apie galimai kreditorių bei bankrutuojančios įmonės gautą naudą dėl sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio, tačiau išnagrinėtoje byloje nagrinėjimo dalyku nebuvo tokios aplinkybės, kurios turėtų būti nagrinėjamos šioje civilinėje byloje: 1) koks BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas buvo išsaugotas, jo nepardavus varžytynėse; 2) kokia išsaugoto turto vertė; 3) kokias nuomos pajamas generuoja išsaugotas turtas; 4) ar vykdant 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį bei sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo buvo pažeisti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir (arba) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai; 5) kokia konkreti žala ar finansinė nauda sukurta BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir (arba) jos kreditoriams vykdant 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį bei sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo. Šios aplinkybės yra esminės ne tik kvalifikuojant 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį bei sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo, bet ir nustatant atitinkamas teisines pasekmes. Tačiau minėtos aplinkybės nebuvo nagrinėtos bei nustatytos civilinę bylą išnagrinėjusių teismų, todėl teismas netinkamai konstatavo šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų bei jų pagrindo tapatumą išnagrinėtiems reikalavimams.

11.6. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikti naujus įrodymus ir pan., todėl šios civilinės bylos nutraukimas pažeidžia ieškovės teisę į teisminę gynybą, užkerta kelią apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus dėl sukurtos nepagrįsto praturtėjimo situacijos. Šalis siejant paskolos santykiams, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymu paskolos suma sumokama į atitinkamos įstaigos sąskaitą, o ne tiesiogiai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Tokiu būdu paskolos suma buvo sumokėta kaip varžytynių dalyvio mokestis į atitinkamą sąskaitą, kuris vėliau buvo paskirstytas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams. Taigi, sukuriama situacija, kai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laikoma nepagrįstai praturtėjusia, kadangi šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacija nė vienoje civilinėje byloje nėra atlikta, o priėmus skundžiamą nutartį, apskritai užkertamas kelias ieškovei ne tik siekti, kad teismai nustatytų ir atitinkamai kvalifikuotų šalis siejusius tikruosius teisinius santykius, bet ir susigrąžinti sumokėtas sumas kaip varžytynių dalyvio mokestį.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimų pareiškimas ir nagrinėjimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ). Apeliantė tokį savo kreditorinį reikalavimą buvo pareiškusi atsakovės bankroto byloje ir toks reikalavimas nebuvo tenkintas. Įstatymai nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo po bankroto bylos iškėlimo kitu nei JANĮ numatytu būdu, todėl ieškinys negalėjo būti priimtas.

12.2. Dėl šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo, kildinamo iš niekine pripažintos sutarties, yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas jos kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, buvo neįvertinta esminė aplinkybė, galinti pakeisti juridinę sutarties kvalifikaciją – ar sutartis turėjo ekonominės naudos ar visgi buvo žalinga atsakovei ir jos kreditoriams. Ši aplinkybė teismų buvo įvertinta, kadangi administratorė ją įrodinėjo. Taip pat ši aplinkybė negali pakeisti teisinės sutarties kvalifikacijos. Sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Šalies argumentai

12.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo įvertintos sutartys dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, minėtos sutartys ne tik, kad nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, bet net nebuvo nurodytos. Įrodymų nepateikimas jau išnagrinėtoje byloje negali sudaryti pagrindo teikti naują ieškinį dėl to paties dalyko.

12.4. Sutarčių dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo 8 punkte nurodyta, kad šios sutartys yra tik sutarties priedas. Pripažinus niekine ir negaliojančia sutartį, niekiniais laikomi ir visi jos priedai.

12.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės pateikti nauji duomenys tik papildo sutarties šalių teisinius santykius ir yra susiję su šios sutarties vykdymu, todėl nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatus reikalavimui, pareikštam ir išnagrinėtam atsakovės bankroto byloje.

12.6. Apeliantė neįrodinėjo, kad sutartis yra apsimestinis sandoris, todėl visi su tuo susiję atskirojo skundo argumentai negali būti vertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Sutartis įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pripažinta niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl šios aplinkybės ginčo nebegali būti, todėl ir kitoks sutarties vertinimas negali būti atliktas.

12.7. Atsakovė negali būti laikoma nepagrįstai praturtėjusia, kadangi UAB „NT paslaugos“ laisva valia pasirinko dalyvauti atsakovės turto varžytynėse, siekdama neteisėto tikslo – trukdyti teisėtiems antstolių veiksmams, todėl jos sumokėti varžytynių dalyvio mokesčiai yra teisėtos tiek atsakovės, tiek jos kreditorių, kuriems buvo paskirstytos gautos sumos, pajamos.

12.8. Apeliantė pareiškė reikalavimą dėl tos pačios pinigų sumos, skolą grindžiant ta pačia sutartimi, kaip ir reiškiant kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą išspręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta byla dėl jos tapatumo išnagrinėtai bylai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė nagrinėjamą bylą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu – išsprendus ieškovės pateikto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą atsakovės bankroto byloje. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde teigia, kad šioje civilinėje byloje pateikdama naujus įrodymus, kurie nebuvo vertinti išnagrinėtoje civilinėje byloje, įrodinėja, jog šalis iš tiesų siejo paskolos teisiniai santykiai; kvalifikavus šalis siejusius tikruosius teisinius santykius, 2018 m. rugsėjo 5 d. sudaryta sutartis būtų pripažinta apsimestine ir negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu ir būtų taikomos atitinkamos teisinės pasekmės, todėl pareikšti reikalavimai bei jų faktinis ir teisinis pagrindai skiriasi nuo išnagrinėto reikalavimo.

16. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų – teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

17. Nurodyta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2022 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022).

19. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 18 punktą). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šalių tapatumo nėra, apeliantės teigimu, netinkamai nuspręsta, kad sutampa ir bylų ieškinio dalykas bei faktinis pagrindas.

20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019 23 punktas).

21. Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

22. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).

23. Kaip nurodyta, ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti negrąžintą 664 340 Eur paskolą, 165 321,76 Eur palūkanų ir 227 545,92 Eur delspinigių, iš viso 1 057 207,68 Eur, pagal atsakovės dvidešimt penkis prašymus pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pervesti paskolą tiesiogiai į VĮ Registrų centro sąskaitą, kaip varžytynių dalyvio mokestį, laimėjus varžytynes, perleisti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visas varžytynių laimėtojo teises ir pareigas, ir šalių sudarytas dvidešimt penkias sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo, kurios laikytinos paskolos sutartimis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visų šių sutarčių sąlygos yra iš esmės vienodos, jose yra remiamasi 2018 m. rugsėjo 5 d. sudaryta sutartimi, šių sutarčių 1 punkte nurodoma, kad ieškovė perleidžia visas varžytynių laimėtojo teises ir pareigas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai. Pagal šių sutarčių 5 punktą šalys susitarė ieškovės sumokėtą varžytynių mokestį laikyti paskola, kurią UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ privalo grąžinti ieškovei pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties sąlygas bei terminus; 8 punkte yra nurodoma, kad sutartis yra 2018 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties priedas. Pati apeliantė nurodė, kad dalis finansinių reikalavimų, kuriuos atmetė UAB „NT paslaugos“ kreditorinį reikalavimą nagrinėję teismai, yra susiję su 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi. Pagal šią sutartį UAB „NT paslaugos“ sumokėjo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 664 340 Eur, todėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi grąžinti UAB „NT paslaugos“ nurodytą sumą, taip pat sumokėti 165 321,76 Eur palūkanų ir 227 545,92 Eur delspinigių. Taigi, apeliantė pati pripažįsta, kad piniginės lėšos buvo sumokėtos vykdant 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį bei jos pagrindu pasirašant sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo.

24. Byloje nustatyta, kad apeliantė atsakovės bankroto byloje prašė patvirtinti jos 4 638 454,71 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1 057 207,68 Eur skola (664 340 Eur pagrindinė skola, 165 321,76 Eur palūkanų, 227 545,92 Eur delspinigių) pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį; 2 984 236,10 Eur skola (698 228,47 Eur palūkanų, 574 517,93 Eur delspinigių) pagal 2018 m. spalio 19 d. sutartį; pagal vekselius antstolio vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/01752 (neišieškota – 294 433,20 Eur suma), Nr. 0042/20/0153 (neišieškota – 146 648,11 Eur suma), Nr. 0042/20/01010 (neišieškota – 155 929,71 Eur suma). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1398-803/2022 apeliantės prašymą patenkino iš dalies ir patvirtino jos 1 373 853,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-484-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

25. Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties turinio akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos apeliantė 1 057 207,68 Eur reikalavimo dalį grindė 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi, pagal kurią dalyvaudama dvidešimt penkiose varžytynėse sumokėjo iš viso 664 340 Eur, todėl bankrutuojanti įmonė pagal sutartį turinti grąžinti jai nurodytą sumą, taip pat sumokėti 165 321,76 Eur palūkanų ir 227 545,92 Eur delspinigių. Teismas, įvertinęs 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties sąlygas, ją pripažino niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat teismas nurodė, kad pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šios dalies apeliantės finansinio reikalavimo netvirtino.

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje pažymėjo, kad negalimas toks šalių susitarimas, pagal kurį pats skolininkas, kurio turtas priverstinai parduodamas iš varžytynių, nurodytu atveju įsipareigoja grąžinti varžytynių dalyviui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis yra nukreipta į tikslą neleistinai paveikti vykdymo proceso normų taikymo tvarką, taip trukdant antstoliui tinkamai atlikti vykdymo procese numatytas pareigas – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties sąlygas ir jomis siekiamus šalių tikruosius tikslus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pripažino, kad šis sandoris prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ex officio (savo iniciatyva) konstatavo, jog šis sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taip pat teisėjų kolegija pasisakė ir restitucijos taikymo klausimu – konstatavus, kad minėtas sandoris yra niekinis, šiuo atveju pagrįstai netaikyta restitucija.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, 6.227 straipsnio 2 dalis). Absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis sandorio šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006; 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016 16 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-356-695/2018 38 punktas).

28. Taigi, įvertinus tiek nagrinėjamoje byloje suformuluotus reikalavimus ir jų faktinį pagrindą, tiek prašant patvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą (jo dalį) atsakovės bankroto byloje, matyti, kad apeliantė iš esmės siekė (ir siekia) to paties teisinio rezultato – priteisti jai sumokėtą varžytynių mokestį bei palūkanas ir delspinigius, tokį reikalavimą grįsdama 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi (teismų pripažinta niekiniu sandoriu) bei šioje byloje papildomai dvidešimt penkiomis sutartimis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pačiose sutartyse yra sąlyga, jog jos yra 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties priedu bei šių sutarčių sąlygos rodo, kad sutartimis yra įgyvendinamos 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties sąlygos. Nors atskirajame skunde apeliantė pažymi, kad ankstesnę bylą nagrinėję teismai nenustatinėjo šalis siejusių teisinių santykių ir jų kvalifikavimo, o šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – tikrųjų šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacija, kurią pagrindžia ir nauji įrodymai, kurie nebuvo vertinti išnagrinėtoje byloje, tačiau vien tokia aplinkybė nesudaro pagrindo naujai pateikto ieškinio laikyti netapačiu išnagrinėtam sprendžiant apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą atsakovės bankroto byloje.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022 27 punktas). Kadangi apeliantės akcentuojama nauja faktine aplinkybe, naujais įrodymais tik papildomos ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ne reikalavimų turinys (reikalavimas dėl sumokėto varžytynių mokesčio priteisimo), nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės naujai pareikšto ieškinio ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1398-803/2022 išnagrinėto reikalavimo tapatumo.

30. Apeliantės argumentai, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl išsaugoto turto, jo vertės, generuojamų pajamų įmonės ir jos kreditorių interesų (ne) pažeidimo, žalos ar finansinės naudos sukūrimo, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Dėl apeliantės argumentų, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sudaryta sutartis galėtų būtų pripažinta apsimestine ir negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu ir būtų taikomos atitinkamos teisinės pasekmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusia nutartimi (CPK 18 straipsnis) šis sandoris jau yra pripažintas niekiniu, todėl nėra teisinio pagrindo naujai inicijuotoje byloje spręsti dėl galimų kitų jo negaliojimo pagrindų.

32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nutraukdamas bylą dėl pareikštų reikalavimų tapatumo išnagrinėtiems kitoje byloje (CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu) pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAlma Urbanavičienė