Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-12-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1018-227/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-01
Bylos Nr.
e2S-1018-227/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
Suinteresuotas asmuo
V. F., L. F.

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-1018-227/2016Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00671-2016-7Procesinio sprendimo kategorija:(S)3.2.3.6.1.3; 3.3.2.2; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio S. O. G. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-788-477/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstoliui S. O. G., suinteresuotiems asmenims V. F., L. F., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Prašė nustatyti, kad skolininkui V. F. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. F., priklauso ½ L. F. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad antstolis S. O. G. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2009-08-31 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš V. F.. Kadangi nebuvo galimybės išieškoti mokestinės nepriemokos iš skolininko turto ar gaunamų pajamų, antstolis 2016-06-23 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinei L. F. priklausančią darbo užmokesčio dalį. Sutuoktiniai V. F. ir L. F. povedybine sutartimi yra nustatę tik kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei indėlių bankuose teisinį rėžimą, todėl pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veikos, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mano, kad mokestinė nepriemoka yra asmeninė V. F. prievolė ir ji turėtų būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2YT-811-477/2016.Teismas nustatė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2016-08-29 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-811-477/2016 pagal suinteresuoto asmens L. F. skundą dėl antstolio veiksmų. Nutartis neįsiteisėjusi. Byloje sprendžiama dėl sutuoktiniams jungtine nuosavybe priklausančio turto apimties, šioje byloje L. F. pateikė atsiliepimą, kurį grindžia analogiškais argumentais, kaip kitoje byloje. Pripažino, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-811-477 priimtas sprendimas, gali turėti įtakos šios bylos išsprendimui. Kadangi bylos negalima nagrinėti kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2YT-811-477, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktu bylą sustabdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Antstolis S. O. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nes yra vilkinamas procesinių vykdymo veiksmų atlikimas. Teismas nutartyje nenurodė, kokios aplinkybės turi būti išsiaiškintos civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų ir kokią įtaką jos turės šios bylos išsprendimui. Savo skunde dėl antstolio veiksmų L. F. nenurodė kuo pasireiškia antstolio veiksmų neteisėtumas, ar dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ar dėl to, kad pasiūlyta suinteresuotiems asmenims kreiptis dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas nagrinėjo vedybinės sutarties sąlygas, o antstolio veiksmų teisėtumo nesiaiškino. Todėl pagrindu sustabdyti bylą negali būti nepagrįstai suinteresuoto asmens argumentai. Nagrinėjant ginčą dėl turto dalies nustatymo turėtų būti vertinamas prievolės pobūdis, jos atsiradimo laikotarpis, ar vedybinė sutartis apima V. F. prievolę, kai išieškojimas vykdomas nuo 2009 metų. Antstolio veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas neturės įtakos skolininko turto dalies nustatymui. Bylos sustabdymas neteisėtas, pažeidžia proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kitus civilinio proceso principus, vilkina bylos nagrinėjimą. Suinteresuoti asmenys V. F. ir L. F. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodo, kad su skundu sutinka. Nurodo, kad nagrinėjant ginčą dėl turto dalies nustatymo turėtų būti vertinamas prievolės pobūdis, jos atsiradimo laikotarpis, ar vedybinė sutartis apima V. F. prievolę, kai išieškojimas vykdomas nuo 2009 metų. Antstolio veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas neturės įtakos skolininko turto dalies nustatymui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas(toliau- teismas) nepagrįstai sustabdė civilinę bylą kol įsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje, kurioje yra nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir kurioje sprendimas neturi įtakos prašymui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011, 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012 ir kt.). Byla CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu turi būti stabdoma, kai išspręsti byloje pareikštą reikalavimą būtini faktai yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš UAB „Saunų rojus“,bylos Nr. 3K-3-437/2009). Jei teismas visus reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats ir kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005, ir joje nurodytą teismo praktiką).Apeliantas laikosi pozicijos, kad sustabdyta civilinė byla bei Zarasų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-811-477/2016 nėra susijusios, kadangi kitoje byloje yra sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kas neturės jokios įtakos nustatant skolininko turto dalį, esančią bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkui V. F. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. F., priklauso ½ L. F. gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis 2016-06-23 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinei L. F. priklausančią darbo užmokesčio dalį, p pareiškėjai yra žinoma aplinkybė dėl to, jog sutuoktiniai V. F. ir L. F. povedybine sutartimi yra nustatę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei indėlių bankuose teisinį rėžimą. Mano, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veikos, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir asmeninė V. F. prievolė turėtų būti vykdoma iš jam tenkančios turto dalies.Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-811-477/2016 buvo išnagrinėtas pareiškėjos L. F. skundas dėl antstolio veiksmų antstoliui S. O. G., kuriuo ji prašė panaikinti 2016-06-23 patvarkymą dėl L. F. priklausančios darbo užmokesčio dalies arešto. Šioje nutartyje buvo pasisakyta dėl to, ar esant sudarytai sutuoktinių povedybinei sutarčiai turtas, nurodytas Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalyje, turi bendrosios jungtinės nuosavybės statusą ir ar toks turtas gali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių. Šia nutartimi, kuri buvo neįsiteisėjusi skundžiamos nutarties priėmimo metu, antstolio patvarkymas dėl L. F. priklausančios darbo užmokesčio dalies arešto panaikintas konstatavus, kad vedybine sutartimi netiesiogiai buvo susitarta ir dėl gaunamų pajamų iš profesinės veiklos teisinio rėžimo pakeitimo, šis turtas nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso. Pastebėtina, kad šiuo metu Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1017-425/2016 palikus ją nepakeista, kas yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą išnykus aplinkybėms dėl kurių buvo sustabdyta civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-811-477/2016 nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią ir sukels pasekmes sustabdytoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Todėl pagrįstai buvo nutarta nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Margarita Dzelzienė