Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-1017-425/2016

teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00694-2016-2

2016 m. lapkričio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Sigito Osvaldo Grašio atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-811-477/2016 pagal pareiškėjos L. F. (L. F.) skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sigitui Osvaldui Grašiui, V. F. (V. F.) dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja L. F. prašė antstolį panaikinti jai priklausančios darbo užmokesčio dalies areštą, nes ji su sutuoktiniu V. F. yra sudariusi vedybinę sutartį, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0168/09/01540 antstolio S. O. Grašio 2016-06-23 patvarkymą Nr. R2-11305.

Nustatė, kad 2006-07-10 sudaryta vedybine sutartimi sutuoktinai susitarė, kad visas turtas, neišskiriant atskirų turto rūšių, sutuoktinių įgytas santuokos metu, bus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Konstatavo, jog vedybine sutartimi, L. F. ir V. F., nesiekė elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, siekdami išvengti prievolių, nes sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš V. F. turto, priimtas 2009-08-31.

Darė išvadą, jog L. F. ir V. F., vedybine sutartimi, netiesiogiai susitarė dėl gaunamų pajamų iš profesinės veiklos, teisinio režimo pakeitimo, susitarė atriboti kiekvieno iš jų piniginių prievolių teisinį režimą. Sprendė, kad sutuoktinių turtas nebeturi L. F. ir V. F. bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. O. Grašys prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir L. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas vedybinės sutarties sąlygas išėjo už CPK nustatytų ribų antstolio veiksmams apskųsti, netyrė antstolio veiksmų teisėtumo.

Paaiškina, kad teismas, nustatydamas darbo užmokesčio teisinį režimą, pažeidė materialinės teisės normas, nes vedybų sutartimi sutuoktiniai nustatė tik kilnojamo ir nekilnojamo turto režimą, o pinigai nepriskirtini kilnojamam turtui. Mano, jog nepagrįstai banko indėlis buvo susietas su darbo užmokesčiu, nes indėlis gali būti sudarytas ir kitomis lėšomis. Teigia, kad vedybų sutarties sąlygos yra aiškiai apibrėžtos ir negali būti aiškinamos plečiamai.

Teigia, jog antstolis nevykdo išieškojimo iš L. F. turto, o siekia patvarkymais nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustatyta, kad antstolio S. O. Grašio kontoroje 2009-09-04 pradėta vykdomoji byla Nr. 0168/09/01540 pagal Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-31 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš V. F. (vykd. b., b. l. 2, 4). 2016-06-23 antstolis S. O. Grašys patvarkymu areštavo L. F. priklausančią darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (vykd. b., b. l. 115). V. F. ir L. F. 2006-07-10 sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, jog visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, sutuoktinių įsigytas gyvenant susituokus, indėliai bankuose padaryti santuokos metu yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir už savo skolas sutuoktinis atsako savo turtu (vykd. b., b. l. 120).

Pagal CK 3.114 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniams sutartimi nusistačius turto, įgyto santuokos metu, režimą, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio 2016-06-23 patvarkymą dėl L. F. darbinių pajamų arešto, 2006-07-10 povedybinės sutarties 2 punkto sąlygą aiškino remdamasis ne vien pažodiniu sutarties tekstu ir sprendė šalims netiesiogiai susitarus pakeisti gaunamų pajamų iš darbinės ar kitokios veiklos režimą. Povedybinė sutartis sudaroma laikantis sutarties laisvės principu, t. y. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartį ir savo nuožiūra nustatyti turtines teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 3.101 str., 6.156 str. 1 d.). Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad povedybinės sutarties šalys netiesiogiai susitarė ir dėl piniginių lėšų, gautų santuokos metu, priskyrimo kiekvieno sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn. Byloje nėra įrodyta, kad be darbinių pajamų, V. F. ir L. F. turi ir kitokių pajamų, kurios galėtų sudaryti indėlius (CPK 12 str., 178 str.).

Ta aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje skyrė daug dėmesio povedybinės sutarties sąlygoms, nelaikytina išėjimu už skundo nagrinėjimo CPK 510 straipsnio tvarka ribų, nes šiuo atveju išsiaiškinus sutarties sąlygos prasmę, galima spręsti apie antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apelianto teiginiai teismui išėjus už skundo nagrinėjimo ribų nepagrįsti. Pripažinus, kad povedybine sutartimi V. ir L. F. susitarė pakeisti darbinių pajamų režimą, antstolis neturėjo pagrindo priimti 2016-06-23 patvarkymą dėl L. F. darbo užmokesčio arešto, todėl teismas pagrįstai panaikino minėtą patvarkymą.

Kaip jau minėta, povedybinė sutartis sudaroma sutuoktinių laisva valia ir turi būti aiškinama ne vien lingvistiniu metodu, bet turi būti įvertinama ir tikroji šalių valia ir tikslai. Povedybinėje sutartyje sutuoktiniai V. F. ir L. F. susitarė ne tik dėl turto, tame tarpe ir pinigų, įgytų santuokos metu, režimo pakeitimo, bet ir dėl prievolių atribojimo, ką ir nurodė L. F. skunde dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas vertinti laisvą šalių susitarimą kitaip nei povedybinės sutarties šalys aiškina, neturi pagrindo. Byloje nenustatyta, kad 2006-07-10 Povedybinė sutartis prieštarautų įstatymams ar kreditorių interesams, o antstolio S. O. Grašio kontoroje vykdomoji byla Nr. 0168/09/01540 pagal Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-31 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš V. F. pradėta vykdyti 2009-09-04 (vykd. b., b. l. 2, 4), t. y. jau galiojant V. F. ir L. F. 2006-07-10 sudarytai povedybinę sutartį.

Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios teisės bei procesinės teisės normų, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.