Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-10426-1099/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-10
Bylos Nr.: e2-10426-1099/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Girteka Logistics“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Termolita“
Advokatai: Edvardas Sinkevičius, Andrejas Beliakovas

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-10426-1099/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04078-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“ atstovui advokato padėjėjui Andrejui Beliakovui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girteka Logistics“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Girteka Europe West“) atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girteka Logistics“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Girteka Europe West“) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Termolita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, galimai patirtų dėl pavėluoto pristatyti krovinio, atlyginimo ir vežėjo atsakomybės (ne)ribojimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Varėnos pienelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Girteka Logistics“ (buvęs pavadinimas UAB „Girteka Europe West“) 13 654,38 Eur nuostolius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė ieškovei el. laišku pateikė krovinių pervežimo kainų pasiūlymą (laikotarpiui iki 2025 m. sausio 31 d.), kurį ieškovė tą pačią dieną atsakydama į šį el. laišką patvirtino; susitarimui atsakovė suteikė numerį Nr. FWA 2100018367 (toliau – susitarimas). Aiškina, kad atsakovei pervežimų užsakymus pagal sudarytą susitarimą ieškovė teikė el. paštu – siuntė krovinio pasikrovimo ir išsikrovimo duomenis, o atsakovė juos tvirtino atsakydama į jai el. paštu pateiktą užsakymą.

4. Teigia, kad 2024 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. laišku pateikė krovinio pervežimo užsakymą iš ieškovės sandėlio, esančio Basanavičiaus g. 52, Varėnoje, į sandėlį Logistyka Warszowice JAS-FBG S. A., esantį adresu Wieslawa Hanczarka 2, Warszowice, 43-254, Lenkijoje (toliau – ginčo sandėlis). Pažymi, kad šiame užsakyme krovinio pakrovimas buvo nurodytas 2024 m. lapkričio 10 d., o iškrovimas 2024 m. lapkričio 12 d. iki 11 val. ryto (Lenkijos laiku); tą pačią dieną atsakovė el. laišku patvirtino šį užsakymą. Pažymi, kad krovinio pervežimo kaina minėtu maršrutu, pagal susitarimo sąlygas, sudarė 1 149,50 Eur (950 Eur + PVM) už vieną pervežimą. Anot ieškovės, 2024 m lapkričio 10 d. jos sandėlyje (esančiame adresu Basanavičiaus g. 52, Varėnoje) į atsakovės vilkiką (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pakrautas ieškovės krovinys, kurį sudarė 33 paletės varškės sūrelių „Pilos“.

5. Aiškina, kad 2024 m. lapkričio 12 d. 10:52 val. Lietuvos laiku (9:52 val. Lenkijos laiku) atsakovės vadybininkė G. B. el. laišku informavo ieškovę, jog ginčo sandėlis neiškrauna jos krovinio; praėjus 18 minučių nuo šio laiško, minėta vadybininkė patikslino, kad atsakovės vilkikas atvyko ne į tą sandėlį, todėl į pristatymo vietą vėluos 2 valandas; tolesnė komunikacija su atsakove vyko telefonu. Ieškovės teigimu, jos metu paaiškėjo, kad atsakovės vilkikas yra sandėlyje adresu Fabryczna 14, Grodzisk Wielkopolski, Lenkija, t. y. 371 km atstumu nuo iškrovimo sandėlio, todėl net teoriškai nėra įmanoma ieškovės krovinio į iškrovimo sandėlį pristatyti iki pirmiau (el. laišku) žadėtos 13 val. (vėluojant 2 val.); be to, atsakovės vairuotojas negalėjo važiuoti link iškrovimo sandėlio, kadangi jo vairavimo laikas buvo pasibaigęs ir jam buvo prasidėjęs privalomasis poilsio laikas. Paaiškėjus aplinkybėms, kad krovinį atsakovė privalo perkabinti prie kito vilkiko tam, jog kitas vairuotojas užbaigtų šį vežimą, ieškovė suprato, kad krovinys tikrai nebus pristatytas ir iki 13 val. (Lenkijos laiku), dėl to ji 2024 m. lapkričio 12 d. 13:03 val. Lietuvos laiku (12:02 val. Lenkijos laiku) kreipėsi į ginčo sandėlį (į kurį ir turėjo būti pristatytas ieškovės krovinys), prašydama priimti vėluojantį krovinį 18:00-19:00 val. Ieškovė taip pat kreipdamasi į ginčo sandėlį pažymėjo, kad padengs visas laukimo išlaidas, tačiau tą pačią dieną 14:04 val. ginčo sandėlio atstovai atsakė, jog krovinys taip vėlai nebus priimtas (šis laiškas buvo persiųstas atsakovės žiniai).

6. Nurodo, kad dėl to, jog atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir nustatytu laiku nepristatė krovinio į tinkamą sandėlį (per klaidą jį nugabeno į kitą sandėlį), ieškovė ėmėsi veiksmų „išgelbėti“ krovinį ir sumažinti galinčių kilti nuostolių dydį, dėjo maksimalias pastangas, kad suderinti krovinio pristatymą tiesiogiai į galutinius krovinio pristatymo taškus; tokiu būdu išsaugojo 84,84 proc. krovinio (28 paletes iš 33). Pažymi, kad ieškovė pasitelkė kitą vežėją UAB „Raben Lietuva“, kuri iš atsakovės perėmė 22 iš 33 palečių ginčo krovinio ir pristatė šią krovinio dalį į penkis atskirus pristatymo taškus Čekijoje (UAB „Raben Lietuva“ už ginčo krovinio dalies pervežimo paslaugas buvo sumokėta bendra 2 723,53 Eur suma). Kitų 6 palečių pervežimą į skirtingus taškus Bulgarijoje organizavo pati ieškovė; šias paletes atsakovė nuvežė už papildomą 4 114 Eur kainą. Taigi, anot ieškovės, dėl nurodytų priežasčių liko nepristatytos 5 iš 33 krovinio paletės pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (Serbija), (duomenys neskelbtini) (Kroatija), (duomenys neskelbtini) (Vengrija), (duomenys neskelbtini) (Vengrija) ir (duomenys neskelbtini) (Slovėnija), kurių bendra vertė 5 917,12 Eur. Ši krovinio dalis, kaip nepristatyta ir nerealizuotina, taip pat vengiant papildomų krovinio gabenimo (grąžinimo) į Lietuvą išlaidų, buvo utilizuota Bulgarijoje.

7. Pažymi, kad likusio nepristatyto krovinio utilizavimas buvo neišvengiamas, kadangi krovinį sudarė greitai gendantys maisto produktai – varškės sūreliai, kurių galiojimo terminas yra ribotas. Be to, krovinys buvo skirtas išimtinai LIDL parduotuvėms, todėl jo kitiems klientams parduoti nebuvo galimybės (dėl atitinkamos sūrelių pakuotės ir specifinės receptūros), todėl tai reiškia, kad šio krovinio nustatytu laiku nepristačius, jis yra prarandamas (utilizuojamas), kadangi jo realizuoti kitur nėra galimybės. Atitinkamai tokiais atvejais patiriamas krovinio vertės praradimo ir pervežimo kaštų nuostolis.

8. Taigi, anot ieškovės, ji patyrė papildomų 6 837,53 Eur dalies krovinio (28 palečių iš 33) pervežimo išlaidų, iš kurių 4 114 Eur suma buvo sumokėta būtent pačiai atsakovei už 6 palečių nuvežimą į dvi Bulgarijoje esančias LIDL parduotuves, kurių ieškovė būtų nepatyrusi, jei atsakovė būtų pristačiusi prekes į tinkamą sandėlį sutartu laiku, taip pat prarado dalį krovinio (5 paletes iš 33), kadangi ieškovei nepavyko rasti vežėjo, galėjusio nuvežti šias paletes į galutinius iškrovimo taškus Serbijoje, Kroatijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje.

9. Akcentuoja, kad pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes atsakovė, nepristačiusi krovinio sutartu laiku, laikytina atsakinga už dalies krovinio praradimą ir papildomų krovinio pervežimo išlaidų atsiradimą, t. y. atsakinga dėl ieškovei kilusios žalos, todėl ieškovė dar 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. 2025 m. sausio 15 d. atsakovė el. laišku pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriame atsisakė atlyginti ieškovės patirtą žalą visa apimtimi ir pasisakė apie galimą frachto sumos (950 Eur) atlyginimą, kuris, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės netenkino.

10. Nurodo, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – Konvencija, CMR konvencija) 23 straipsnio 1 dalis nustato, jog vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą; kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis), o tuo atveju, kai žala kyla viršijus pristatymo terminą – nuostoliai negali būti didesni nei užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis). Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju prarasto krovinio svoris buvo 780,8 kg, kompensacija galėtų riboti vežėjo atsakomybę tik iki 8 071,54 Eur. Kita vertus, pabrėžia, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (ši taisyklė galioja, jei tuos veiksmus darbo metu atliko vežėjo darbuotojai, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas). Anot ieškovės, pagal kasacinio teismo praktiką vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą; ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė buvo ypatingai neatsargi, t. y. išimtinai dėl savo klaidos nusiuntė vilkiką su ginčo kroviniu netinkamu maršrutu ir savo klaidą pastebėjo tik vilkiko vairuotojui atvykus ne į tą sandėlį, likus vos 1 valandai iki sutarto iškrovimo laiko. Aplinkybė, kad vairuotojas negalėjo toliau vežti krovinio dėl privalomojo sustojimo, taip pat rodo, jog atsakovė netinkamai planavo vairuotojo poilsio/važiavimo rėžimą.

11. Priduria, kad atsakovė ir po krovinio nepristatymo laiku nesiėmė jokios iniciatyvos tam, jog sumažintų dėl jos kaltų veiksmų kilsiančius nuostolius dėl krovinio praradimo ir nevežė krovinio į galutinius iškrovimo taškus, išskyrus 6 krovinio paletes iš 33, kurias nuvežė už ieškovės papildomai sumokėtą 4 114 Eur vežimo kainą. Tokiu būdu atsakovė ne tik kad savo neatsargiais veiksmais sukėlė ieškovei žalą, tačiau ją dar ir padidino, išsireikalaudama papildomą užmokestį už vežimą, kurio būtinumas kilo tik dėl pačios atsakovės kaltų veiksmų, t. y. atsakovė iš savo neatsargių ir kaltų veiksmų dar ir gavo finansinės naudos. Taigi, pasak ieškovės, toks atsakovės elgesys negali būti laikomas atsargiu ir rūpestingu, todėl prilygintinas dideliam neatsargumui.

12. Akcentuoja, kad ginčo sandėlis Lenkijoje, į kurį turėjo būti pristatytas krovinys, yra sandėlis, iš kurio prekės toliau yra vežamos į LIDL parduotuves visoje Europoje, todėl pristatymo laikas šioje situacijoje yra ne tik labai svarbus, bet ir esminis faktorius, nes pavėlavus pristatyti prekes sutartu laiku, prekės vėliau gali būti nebepriimamos, kadangi vilkikai (vežėjai), turėję vežti atskiras krovinio dalis jau į galutinius pristatymo taškus LIDL parduotuvėms, yra išvykę ir negali laukti nepagrįstai ilgą laiką, kadangi taip pat turi savo įsipareigojimus kitų krovinių siuntėjams. Be to, nurodo, jog su krovinio gavėju sudarytų sutarčių skyriuje „Tiekimas“ yra įtvirtinta nuostata, kad „Pristatyti prekes vėliau arba jas pakeisti kitomis negalima“; tai reiškia, kad krovinio gavėjas turi teisę atsisakyti priimti vėliau pristatomą krovinį. Pažymi, kad apie šią nuostatą bei apie tai, jog krovinio nepristačius į LIDL sandėlį sutartu laiku iki 11:00 val. (Lenkijos laiku), LIDL turi teisę atsisakyti priimti krovinį ir tokiu atveju jis tampa nebepanaudojamu (prarastu) ir atitinkamai turi būti utilizuotas, žinojo ir atsakovė, nes 2022 m. buvo įvykusi analogiška situacija, kai ieškovė nepristatė analogiško krovinio į Vokietijoje esantį sandėlį ir dėl to jis vėliau turėjo būti utilizuotas (civilinė byla Nr. e2-20751-820/2022). Taigi, ieškovės teigimu, atsakovei ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 24 d. buvo žinomos krovinio nepristatymo laiku į LIDL sandėlį pasekmės.

13. Aiškina, kad dėl atsakovės tyčinių ir labai neatsargių veiksmų (nepristačius krovinio sutartu laiku), patyrė papildomų krovinio pervežimo išlaidų, neteko dalies krovinio – iš viso patyrė 13 654,38 Eur nuostolį, už kurį yra atsakinga atsakovė. Šią nuostolių sumą sudaro: 1) 2 723,53 Eur išlaidos, patirtos už 22 iš 33 krovinio palečių pristatymą į galutinius iškrovimo taškus Čekijoje (krovinio vežėjas – UAB „Raben Lietuva“); 2) 4 114 Eur išlaidos, patirtos už 6 iš 33 krovinio palečių pristatymą į galutinius iškrovimo taškus Bulgarijoje (krovinio vežėjas – pati atsakovė); 3) 5 917,12 Eur nuostolis dėl krovinio praradimo (5 paletės); 4) 174,17 Eur nepristatyto ir utilizuoto krovinio pristatymo kaina į ginčo sandėlį (5 paletės galiausiai nebuvo pristatytos); 5) 425,56 Eur utilizavimo (5 palečių) išlaidos; 6) 300 Eur LIDL (krovinio gavėjo) taikoma bauda (pritaikyta bauda už 2 paletes).

Šalies argumentai

14. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad atsakovei laiku nepristačius krovinio, nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir ieškovei kilusios žalos bei kad atsakovės atsakomybė yra ribota frachto dydžiu. Nurodo, kad atsakovė siekia klaidinti teismą tiksliai neįvardindama kuri vieta buvo numatyta kaip iškrovimo vieta ar kas konkrečiai šiame vežime turėjo būti krovinio gavėjas, nors ieškovė pateikė įrodymus, jog atsakovė iš ieškovės sandėlio (esančio adresu Basanavičiaus g. 52, Varėna) pasikrautą krovinį turėjo nugabenti ir iškrauti sandėlyje Logistyka Warszowice JAS-FBG S. A. (adresu Wieslawa Hanczarka 2, Warszowice, 43-254, Lenkijoje). Pažymi, kad ginčo krovinys niekada nebuvo pristatytas į užsakyme ir CMR važtaraštyje nurodytą iškrovimo vietą ir akcentuoja, jog 22 krovinio paletes UAB „Raben Lietuva“ persikrovė Fresh Logistics Polska Gliwice sandėlyje adresu ul. Pszcynska 312, Gliwice, 44-100, Lenkijoje, o tai nėra sandėlis, į kurį atsakovė privalėjo pristatyti krovinį pagal susitarimą, tačiau šis sandėlis yra artimiausias Raben grupės logistikos sandėlis, kuriame šis vežėjas galėjo perimti minėtą krovinio dalį. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ginčo krovinys niekada nebuvo pristatytas į sutartą sandėlį, t. y. atsakovė niekada neįgyvendino/neužbaigė vežimo, o atsakovei nepavykus įgyvendinti savo įsipareigojimų, ieškovė ginčo krovinį perdavė kitam vežėjui, kurio pagalba buvo stengtasi maksimaliai minimizuoti kilsiančius nuostolius.

15. Pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad kai krovinys yra nuvežamas į Logistyka Warszowice JAS-FBG S. A. sandėlį, jis iš jo yra vežamas pas galutinius krovinio gavėjus – į LIDL parduotuves; pervežimą šiose atkarpose, t. y. nuo ginčo sandėlio iki galutinių iškrovimo taškų, jau organizuoja patys krovinio pirkėjai (LIDL parduotuvės). Tai reiškia, kad griežtai nustatytu laiku ginčo sandėlyje atsakovės atgabenamo krovinio jau laukia kiti vežėjai, kuriuos užsakė galutinis krovinio gavėjas LIDL. Atitinkamai šiuo atveju atsakovei neatlikus vežimo ir nepristačius ginčo krovinio į sutartą sandėlį, visos iš anksto suplanuotos pervežimo grandinės nutrūko, t. y. sutartame sandėlyje atskirų ginčo krovinio dalių laukę vilkikai (vežėjai) šio krovinio dalių pasikrauti ir vežti tolimesniais maršrutais nebegalėjo. Anot ieškovės, tokia situacija susiklostė išimtinai tik dėl atsakovės kaltės, jai neužbaigus vežimo; dėl atsakovės kaltės ieškovė buvo priversta ieškoti būdų kaip savo sąskaita ir iniciatyva pristatyti ginčo krovinį tiesiai į galutinius iškrovimo taškus LIDL parduotuvėse ir tokiu būdu realizuoti produkciją, kadangi kitu atveju visas nepristatytas ginčo krovinys būtų tapęs nerealizuotinu ir būtų buvęs utilizuotas. Taigi, ieškovė nebūtų patyrusi minėtų išlaidų (žalos), jeigu atsakovė būtų pristačiusi ginčo krovinį kaip ir buvo sutarta, todėl šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos.

Šalies argumentai

16. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį atsakovė gali būti laikoma atsakinga tik už tuos nuostolius, kurie neviršija užmokesčio už vežimą (frachto dydžiu), nes CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis numato vežėjo atsakomybės ribojimo išimtį, t. y. jei nustatomi vežėjo tyčiniai veiksmai arba kaltė, kuri gali būti prilyginama tyčiniams veiksmams, vežėjas privalo atsakyti už visą kilusią žalą. Nurodo, kad šiuo atveju turi būti konstatuotas atsakovės didelis neatsargumas (krovinio nuvežimas į kitą, nei sutartą, sandėlį), dėl kurio buvimo atsakovė privalo atlyginti visą ieškovei kilusią žalą. Pažymi, kad atsakovės didelio neatsargumo buvimą pagrindžia ir tai, jog atsakovė pastebėjo, kad krovinys keliauja netinkamu maršrutu, tik vairuotojui fiziškai nuvykus į netinkamą sandėlį; ši klaida rodo, kad laikotarpyje tarp pakrovimo ir iškrovimo atsakovė netikrino krovinio gabenimo statuso ir visiškai nesirūpino gabenamo krovinio likimu. Be to, atsakovės didelis neatsargumas pasireiškė neveikimu po to, kai jau buvo aišku, kad ji krovinio į ginčo sandėlį nepristatys.

17. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Nurodė, kad atsakovė buvo įsipareigojusi iki nustatyto laiko pristatyti ginčo krovinį į nurodytą sandėlį Lenkijoje, kur kiti vežėjai turėjo perimti krovinį ir pristatyti jį į galutines pristatymo vietas, tačiau supainiojo sandėlius ir ginčo krovinį pristatė ne į tą sandėlį, dėl ko pavėluotai pristatytą ginčo krovinį sutartas sandėlis atsisakė priimti. Pažymėjo, kad paaiškėjus nurodytai aplinkybei, ieškovė ėmėsi gelbėti ginčo krovinį ir pati organizuoti jo pristatymą į galutines pristatymo vietas. Dėl šios priežasties atsakovei buvo nurodyta vykti į kitą sandėlį, kuriame 22 paletes perėmė kitas vežėjas – Raben, kuris nuvežė jas į galutines pristatymo vietas Čekijoje už 2 723,53 Eur; likusią ginčo krovinio dalį – 11 palečių, į Bulgariją sutiko vežti atsakovė, vėliau už tai paprašiusi sumokėti 4 114 Eur sumą. Teigė, kad 5 paletės Bulgarijoje visgi nebuvo laiku pristatytos į galutines pristatymo vietas, todėl jos buvo utilizuotos; jų vertė – 5 917,12 Eur; utilizavimo išlaidos – 425,56 Eur. Anot atstovo, LIDL už nepristatytą ginčo krovinio dalį – 2 paletes, ieškovei paskyrė 300 Eur dydžio baudą; be to, ieškovė, kaip nuostolius, nurodo ir 174,17 Eur sumą už atsakovei sumokėtą vežimą už 5 paletes (kurios galiausiai nebuvo pristatytos). Nurodo, kad šiuo atveju būtent dėl atsakovės (kuri šiuo atveju veikė kaip profesionalė) veiksmų, kurie vertintini kaip didelis neatsargumas (dėl to netaikytinas atsakovės atsakomybės ribojimas), ji patyrė nurodytus nuostolius. Pakartotinai pažymėjo, kad atsakovė žinojo LIDL krovinių pristatymo praktiką, t. y. jog pristatymo laikas ypatingai svarbus, nes kiti vežėjai sutartu laiku perima krovinius ir toliau juos veža į galutines pristatymo vietas (konkrečias LIDL parduotuves). Teigė, kad už vežimą nuo pagrindinio sandėlio iki konkrečių parduotuvių galiausiai apmoka ieškovė, LIDL parduotuvėms sumažinant ieškovei mokėtiną sumą už prekes; šie mokėjimai vykdomi nepaisant to ar krovinys buvo tinkamai pristatytas į pagrindinį sandėlį (iš kurio vėliau krovinys toliau skirstomas po parduotuves) ar ne.

Atsiliepimas

18. Atsakovė UAB „Girteka Logistics“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovė nurodo, kad pavėluotas krovinio pristatymas negali būti prilyginamas jo nepristatymui ar sugadinimui, dėl to ji negali būti laikoma atsakinga už krovinio nepristatymą ar net jo dalinį praradimą, kadangi krovinys buvo įteiktas jo gavėjui, nors tai ir padaryta pavėluotai. Teigia, kad tarp šalių nėra ginčo, jog sutartu laiku ginčo krovinys į sutartą sandėlį Lenkijoje nebuvo pristatytas, tačiau priešingai nei teigia ieškovė, tai buvo padaryta maždaug 6 val. vėliau. Pažymi, kad pati ieškovė ieškinyje pripažino, jog iš sandėlio Lenkijoje krovinys vėliau buvo paskirstytas į galutinius iškrovimo taškus kitose valstybėse, dėl to jos pozicija, kad krovinys nebuvo pristatytas, yra neteisinga. Akcentuoja, kad jeigu atsakovė nebūtų pristačiusi jos disponuojamą krovinį į sandėlį Lenkijoje, jo nebūtų buvę galima paskirstyti į galutinius iškrovimo taškus kitose valstybėse. Be to, ieškovės sprendimas nereikalauti grąžinti sumos, sumokėtos už krovinio transportavimą į Lenkijos sandėlį, aiškiai liudija, kad ji pripažįsta, jog krovinys buvo sėkmingai pristatytas. Taigi, anot atsakovės, jai, kaip vežėjai, negali kilti atsakomybė už krovinio visišką nepristatymą ar jo dalinį praradimą (sugadinimą).

20. Pažymi, kad CMR 23 straipsnio 5 dalis aiškiai numato, jog tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Teigia, kad šiuo atveju šalių sutartas atlygis už krovinio pervežimą buvo 950 Eur, todėl būtent tokia maksimali suma ir galėtų būti siejama su atsakovės civiline atsakomybe; o jeigu ieškovė nori, kad atsakovė jai atlygintų visą jos patirtą žalą (nuostolius), ieškovė turi atskleisti vežėjo civilinės atsakomybės sąlygas, kurių ji neįrodė, t. y. ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir atsiradusios žalos, todėl nenustačius šios privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Priduria, kad tarp šalių buvo sutarta, jog krovinys bus pristatytas iš taško A (Lietuva) į tašką B (Lenkija), tuo tarpu ieškovė reiškia reikalavimus, susijusius su krovinio pristatymu į taškus C (Čekija) ir D (Bulgarija), t. y. ieškovė prašo atlyginti jos išlaidas, kurias ji patyrė gabendama krovinį iš taško B į tašką C (2 723,53 Eur) ir iš taško B į tašką D (4 114 Eur), nors pradinis šalių susitarimas tokio maršruto neapėmė ir šis susitarimas niekaip nebuvo modifikuotas. Aiškina, kad dėl dalies krovinio iš sandėlio Lenkijoje transportavimo į Bulgariją šalys sudarė naują susitarimą, todėl šiuo atveju ieškovė bando perkelti savo patirtas išlaidas (6 837,53 Eur), susijusias su vėlesniu krovinio paskirstymu, atsakovei, nors šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su atsakovės įvykdytu pervežimu iš Lietuvos į Lenkiją. Anot atsakovės, ji įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pristatydama krovinį į sutartą vietą Lenkijoje; vėlesnis krovinio paskirstymas į kitas šalis yra ieškovės sprendimas, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už šias išlaidas. Kitaip tariant, net jeigu atsakovė ir nebūtų praleidusi prekių pristatymo termino, ieškovė vis tiek būtų jas toliau paskirsčiusi po galutinius iškrovimo taškus Čekijoje ir Bulgarijoje bei dėl to patyrusi išlaidų, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir su tolimesniu krovinio transportavimu susijusių išlaidų.

21. Nurodo, kad kitas 6 816,85 Eur ieškovės reikalavimas, susijęs su neva iš dalies prarastu kroviniu, kurį ji buvo priversta utilizuoti, su kuriuo atsakovė taip pat nesutinka ir pažymi, jog tuo metu, kai atsakovė gabeno krovinį, jis nebuvo sugadintas, o tai, kad atsakovė pavėlavo krovinį pristatyti šešias valandas, neturėjo jokios įtakos dalies krovinio tolesniam utilizavimui. Pažymi, kad toks trumpas pavėlavimas negali lemti krovinio sugadinimo, juolab, kaip pažymi ir pati ieškovė, kita krovinio dalis buvo sėkmingai pristatyta į galutinius iškrovimo taškus. Ieškovei nepavykus sėkmingai realizuoti dalies produkcijos (5 iš 33 krovinio palečių), ji nepagrįstai siekia savo patirtus nuostolius perkelti atsakovei, nors ieškinyje niekaip nepagrindžiama, kaip šešių valandų vėlavimas realiai turėjo įtakos tolimesniam krovinio transportavimui ir su tuo susijusiomis išlaidomis. Anot atsakovės, pavėluotas krovinio pristatymas, už kurį yra atsakinga atsakovė, nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės nurodyta žala, susijusia su tolimesniu krovinio gabenimu į galutinius iškrovimo taškus bei dalies krovinio utilizavimu. Taigi, ieškovė, neįgyvendinusi sėkmingos produkcijos realizacijos, siekia nepagrįstai perkelti savo patirtus nuostolius; be to, ieškovė nepateikia utilizavimo akto ar jokio kito panašaus dokumento, kuris pagrįstų, kad dalis krovinio iš tiesų buvo sunaikinta.

22. Atsakovė neginčija, kad pavėlavo pristatyti krovinį, tačiau iš esmės nesutinka su ieškovės pozicija, jog pavėluotas krovinio pristatymas reiškia krovinio nepristatymą ar juolab jo praradimą. Atsakovė šią savo poziciją grindžia nurodydama, jog dėl jos pasitelkto faktinio vežėjo UAB „Termolita“ kaltės iš pradžių krovinys buvo nugabentas ne šalių sutartu adresu, tačiau iškart, kai tik ši klaida buvo nustatyta, atsakovė organizavo krovinio transportavimą į tinkamą krovinio pristatymo vietą. Remiantis atsakovės turimais duomenimis, faktiškai krovinys buvo pristatytas į sandėlį Lenkijoje 2024 m. lapkričio 12 d. apie 17 val., t. y. pavėlavus maždaug 6 val. Be to, iš UAB „Raben Lietuva“, kuri pervežė dalį ginčo krovinio iš sandėlio Lenkijoje į pristatymo taškus Čekijoje, sąskaitos matoma, kad šios dalies krovinio paėmimo data Lenkijoje yra 2024 m. lapkričio 12 d. Kitaip tariant, tam, kad UAB „Raben Lietuva“ 2024 m. lapkričio 12 d. galėtų paimti krovinį iš sandėlio Lenkijoje, jis ten jau turėjo būti pristatytas iki šio datos. Taigi, atsakovė pristatė krovinį, t. y. įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau tai padarė praleidusi šalių sutartą terminą.

23. Akcentuoja, kad pagal pradinį šalių susitarimą ginčo krovinys turėjo būti pristatytas adresu Wiesława Hanczarka 2, 43-254 Warszowice, Lenkija, tačiau vėliau ieškovė nurodė, jog krovinio pristatymo vieta yra adresu Pszczyńska 312, 44-100 Gliwice, Lenkija; tarp šių lokacijų yra tik maždaug 40 km atstumas, įveikiamas per apytiksliai 40 min. Taigi, teigia, kad ne atsakovė savavališkai sugalvojo pakeisti krovinio pristatymo vietą, o tiesiog vykdė ieškovės nurodymus. Kadangi vilkikas, kuriuo buvo gabenamas krovinys, jau buvo netoli pradinės krovinio pristatymo vietos, ši informacija vilkiko vairuotoją pasiekė jau po to, kai jis realiai atvyko pradiniu adresu. Tai patvirtina vilkiko judėjimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad vilkikas apie 17:35 val. atvyko pradiniu šalių sutartu adresu ir gavus informaciją apie pakeistą pristatymo vietą, puspriekabė buvo prijungta prie kito vilkiko, kuris krovinį naujuoju adresu pristatė 2024 m. lapkričio 13 d. 08:04 val., t. y. kitos darbo dienos pradžioje. Būtent iš čia krovinys buvo paskirstytas į galutinius iškrovimo taškus kitose valstybėse (dalį šio krovinio, skirto Bulgarijai, toliau gabeno atsakovė).

24. Reziumuoja, kad ieškovė, dublike akcentuodama savo susitarimus su LIDL ir kitu vežėju UAB „Raben Lietuva“, ir neva iš to kildindama savo patirtą žalą, ignoruoja sutarties uždarumo principą, reiškiantį, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims (tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo), o šiuo atveju atsakovė nėra nei sutarties su LIDL, nei su UAB „Raben Lietuva“ šalimi (dėl to neturi joms jokių pareigų), todėl ji negali būti saistoma šių sutarties sąlygų, pavyzdžiui, numatytos baudos ir pan. Pažymi, kad šio ginčo atveju tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta tik konkreti krovinio vežimo iš Lietuvos į Lenkiją sutartis; šis susitarimas neapėmė krovinio pristatymo iš Lenkijos į Čekiją ir Bulgariją, todėl ieškovė atsakovės atžvilgiu nepagrįstai reiškia reikalavimus, susijusius su krovinio pristatymu į šias valstybes.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo UAB „Termolita“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį bei triplike išdėstyta pozicija, ir prašo jį atmesti.

26. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžių metu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti; iš esmės palaikė atsakovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nei visas krovinys, nei jo dalis nebuvo prarasta ar sugadinta, tik pavėluotai pristatytas ginčo krovinys į sutartą vietą. Be to, pažymėjo, kad vežimo eigoje ieškovė pakeitė pristatymo adresą, todėl atsakovė ginčo krovinį, nors ir pavėlavusi, bet pristatė į ieškovės nurodytą vietą; pabrėžė, jog vėliau tarp šalių buvo sudaryta antra sutartis dėl krovinio (jo dalies) vežimo toliau į Bulgariją. Teigė, kad pavėluotas pristatymas niekaip neįtakojo/nepablogino krovinio kokybės, todėl vien dėl šios priežasties (pavėlavimo) jo nereikėjo utilizuoti (atitinkamai neįrodytas priežastinis ryšys tarp pavėlavimo ir ieškovės nuostolių); ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo krovinio galiojimas laikas buvo iki lapkričio 30 d. – gruodžio 3 d. Anot atstovo, ieškovės ir LIDL (ar kitų asmenų) susitarimai bei jų sąlygos niekaip neįtakoja atsakovės teisių ir pareigų, nes ji nėra tokių sutarčių šalimi; dėl to vien ta aplinkybė, jog LIDL atsisakė priimti krovinį (ar jo dalį), yra ieškovės (o ne vežėjos – atsakovės) verslo rizika. Papildomai akcentavo, kad atsakovės klaida (dėl supainioto sandėlio) ir atitinkamai vėlesnis krovinio pristatymas negali būti prilygintas tyčiai ar dideliam neatsargumui (nebuvo jokių atsakovės sąmoningų veiksmų), todėl jeigu ir galėtų būti taikoma atsakovės atsakomybė, ji turėtų būti ribota (vežimo kainos ribose).

27. Liudytoja R. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo/yra ieškovės UAB „Varėnos pienelis“ darbuotoja. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ji užsakė transportą atsakovės bendrovėje, nurodė vietą ir laiką, kur ir kada atsakovė privalėjo nuvežti krovinį, tačiau vežimo metu buvo gauta informacija, jog atsakovė krovinį nuvežė ne į sutartą sandėlį, todėl iki sutarto laiko (iki 11 val.) nespės pristatyti ginčo krovinio. Pabrėžė, kad ginčo sandėlis atsisakė vėliau priimti krovinį (nes jau kiti vežėjai turėjo jį vežti toliau, kurie negalėjo laukti), todėl buvo bandyta gelbėti krovinį (arba bent jau jo dalį) ir patiems organizuoti krovinio pristatymą į galutines pristatymo vietas (LIDL parduotuves Europoje), nes papildomi vežimo kaštai būtų/buvo mažesni nei krovinio vertė. Teigė, kad su didžiąja dalimi ginčo krovinio pagelbėjo kita vežėja – Raben, kuri pristatė į Čekiją 22 paletes; kitą dalį (11 palečių) į Bulgariją vežė atsakovė (į kitas valstybes atsakovė nevežė, nes galimai nespėtų iki sutarto laiko, arba tikėtinai atsisakė); 5 paletės Bulgarijoje buvo utilizuotos. Aiškino, kad ginčo krovinio negalėjo parduoti/pristatyti LIDL vėliau, nes jau nebūtų tikęs prekių galiojimas; kitiems šių prekių taip pat negalėjo parduoti, nes LIDL skirtų prekių receptūra ir pakuotė yra išskirtinės. Teigė, kad ieškovė organizuoja transportą tik nuo savo sandėlio iki pagrindinio LIDL sandėlio Lenkijoje (Warszowice), toliau (į konkrečias LIDL parduotuves) transportą organizuoja LIDL, vėliau pateikiant sąskaitą ieškovei, kurią ieškovė privalo apmokėti nepaisant to ar prekės buvo pristatytos į Lenkijos sandėlį ar ne.

28. Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ginčui aktualiu metu buvo atsakovės darbuotoja. Paaiškino, kad vieno vežimo metu buvo supainiotas sandėlis, į kurį turėjo būti pristatytas ieškovės krovinys; LIDL sandėlis atsisakė priimti krovinį pavėlavus, todėl buvo bandyta (su klientu) gelbėti krovinį – atsakovė sutiko vežti toliau krovinį (jo dalį) į galutines pristatymo vietas už papildomą mokestį.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

29. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė UAB „Girteka Logistics“ 2024 m. rugsėjo 19 d. el. laišku pateikė ieškovei UAB „Varėnos pienelis“ krovinių pervežimo kainų pasiūlymą, kurį ieškovė tą pačią dieną patvirtino. Ieškovė atsakovei pagal minėto susitarimo sąlygas 2024 m. lapkričio 5 d. el. laišku pateikė ginčo krovinio pervežimo užsakymą, kurį atsakovė priėmė. Jame buvo nurodyta, jog 2024 m. lapkričio 10 d. ginčo krovinys turės būti pakrautas iš ieškovės sandėlio (Basanavičiaus g. 52, Varėna) ir 2024 m. lapkričio 12 d. iki 11 val. ryto (Lenkijos laiku) pristatytas į sandėlį Logistyka Warszowice JAS-FBG S. A. (Wieslawa Hanczarka 2, Warszowice, 43-254, Lenkija) (iš šio sandėlio atskiros krovinio dalys yra pristatomos į jau galutinius pristatymo taškus LIDL parduotuvėms, esančioms kitose Europos šalyse). Taip pat buvo nustatyta, kad šio krovinio pervežimo kaina bus 1 149,50 Eur (950 Eur + PVM).

30. Nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 10 d. ieškovei priklausantis krovinys, kurį sudarė 33 paletės varškės sūrelių „Pilos“, jos sandėlyje (Basanavičiaus g. 52, Varėna) buvo pakrautas į atsakovės pateiktą vilkiką (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini)) ir išgabentas į pristatymo vietą.

31. 2024 m. lapkričio 12 d. (turėjusią būti krovinio pristatymo ir iškrovimo dieną) 11:10 val. Lietuvos laiku (10:10 val. Lenkijos laiku) atsakovės vadybininkė G. B. el. laišku informavo ieškovę, jog minėtas atsakovės vilkikas supainiojo ginčo krovinio pristatymo adresą (supainiojo sandėlius) ir dėl minėtos priežasties ginčo krovinį pristatys į reikiamą sandėlį (Logistyka Warszowice JAS-FBG S. A.) tik apie 13 val. (Lenkijos laiku), t. y. vėluos jį pristatyti apie 2 val. Šiek tiek vėliau paaiškėjo, kad per klaidą ginčo krovinys buvo nugabentas adresu Fabryczna 14, Grodzisk Wielkopolski, Lenkija, šis adresas nuo adreso, kuriame turėjo būti pristatytas ginčo krovinys (Wieslawa Hanczarka 2, Warszowice, 43-254, Lenkija) yra nutolęs apie 371 km atstumu. Be to, byloje nekilo ginčo dėl to, kad tuo momentu ieškovės krovinį gabenęs atsakovės vairuotojas nebegalėjo važiuoti link tinkamo iškrovimo sandėlio (Logistyka Warszowice JAS-FBG S. A.), nes pasibaigus jo vairavimo laikui, prasidėjo privalomasis poilsio laikas (dėl šios priežasties ginčo krovinį turėjo perimti kitas atsakovės vairuotojas).

32. Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 12 d. 13:03 val. Lietuvos laiku (12:02 val. Lenkijos laiku) kreipėsi į Logistyka Warszowice JAS-FBG S. A. sandėlį, prašydama priimti vėluojantį ginčo krovinį 18:00-19:00 val. laiku (kreipdamasi nurodė, kad padengs visas laukimo išlaidas). 2024 m. lapkričio 12 d. 14:04 val. sandėlis el. laišku ieškovei atsakė, kad ginčo krovinys taip vėlai nebus priimtas (šis laiškas buvo persiųstas atsakovės žiniai).

33. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir galutinio krovinio gavėjo LIDL sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtvirtinta nuostata, jog vėliausiai prekės gali būti pristatytos iki 11 val. sutartoje vietoje (Wieslawa Hanczarka 2, Warszowice, 43-254, Lenkija), o pristatyti prekes vėliau arba jas pakeisti kitomis nėra galima. Ieškovė, atsižvelgusi į tai, jog laiku (iki 11 val. Lenkijos laiku) atsakovė nespės pristatyti krovinio, nusprendė pasitelkti kitą vežėją UAB „Raben Lietuva“, kuri iš atsakovės nauju šalių sutartu adresu (dėl susidariusios situacijos atsakovė po to, kai pavėluotai 2024 m. lapkričio 12 d. apie 17:35 val. pristatė krovinį pradiniu šalių sutartu adresu, ieškovės prašymu (2024 m. lapkričio 12 d. 16:40 el. laiškas atsakovei) nugabeno krovinį jau nauju šalių sutartu adresu Pszcynska 312, Gliwice, Lenkija) persikrovė 22 (iš 33) palečių varškės sūrelių „Pilos“ bei juos pristatė į atskirus pristatymo taškus Čekijoje (CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) už bendrą 2 723,53 Eur kainą (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)).

34. Nustatyta, kad kitas 6 (iš 33) krovinio paletes į du skirtingus taškus Bulgarijoje pristatė atsakovė už papildomą 4 114 Eur kainą (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Likusios 5 (iš 33) krovinio paletės pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (Serbija), Nr. (duomenys neskelbtini) (Kroatija), Nr. (duomenys neskelbtini) (Vengrija), Nr. (duomenys neskelbtini) (Vengrija) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Slovėnija), kurių bendra vertė 5 917,12 Eur, kurias atsakovė nuvežė į Bulgariją, ten buvo utilizuotos už 425,56 Eur sumą (prekių utilizavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)).

35. Nustatyta, kad galutinis ginčo krovinio gavėjas (LIDL) ieškovei pritaikė 300 Eur baudą už nepristatytas krovinio 2 paletes.

36. Ieškovė 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl patirtų nuostolių (13 678,82 Eur) atlyginimo. Atsakovė 2025 m. sausio 15 d. atsiliepimu į ieškovės pretenziją nesutiko atlyginti ieškovės patirtos žalos visa apimtimi ir pasisakė apie galimą frachto sumos (950 Eur) atlyginimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl krovinio pavėluoto pristatymo ir nuostolių atlyginimo

37. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807-6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

38. Byloje nėra ginčo, kad ginčo pervežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ir CMR konvencijos nuostatos.

39. Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016), t. y. vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai). Vežėjo atsakomybės prezumpcija reiškia, jog priėmęs krovinį vežėjas tampa visiškai atsakingas už krovinio praradimą, nebent jis įrodytų, kad egzistavo bent viena iš aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte ir / ar 4 punkte. Vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui.

40. Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas. Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

41. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ginčo krovinys šalių sutartu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 12 d. iki 11 val. (Lenkijos laiku), nebuvo pristatytas į sutartą vietą, t. y. sandėlį Logistyka Warszowice JAS-FBG S. A., esantį adresu Wieslawa Hanczarka 2, Warszowice, 43-254, Lenkijoje. Atsakovė pripažįsta, kad jos pasitelktas vežėjas – trečiasis asmuo UAB „Termolita“, iš pradžių krovinį nuvežė ne į ginčo sandėlį, todėl fiziškai nespėjo/negalėjo spėti pristatyti jo sutartu laiku į ginčo sandėlį, t. y. pavėlavo jį pristatyti. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ginčo sandėlis nurodė nepriimsiąs pavėluotai pristatyto krovinio, todėl ieškovė nurodė atsakovei vykti į kitą sandėlį – Fresh Logistics Polska Gliwice, adresu Pszcynska 312, Gliwice, 44-100, Lenkijoje, kur didžiąją dalį krovinio (22 paletes) perėmė kita ieškovės surasta vežėja – UAB „Raben Lietuva“, kuri pristatė jį į galutines pristatymo vietas Čekijoje, tuo tarpu atsakovė likusią krovinio dalį – 11 palečių, ieškovės papildomai pateiktu užsakymu, nuvežė į Bulgariją.

42. Teismas iš dalies pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pavėluotas krovinio pristatymas negali būti prilyginamas jo praradimui ar sugadinimui, t. y. šiuo atveju dėl vežėjo įsipareigojimų neįvykdymo krovinys nebuvo savaime prarastas ar sugadintas, bet pervežtas pavėluotai, praleidus užsakyme nurodytą krovinio pristatymo terminą.

43. CMR konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, jog krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis, 28 straipsnis).

44. Taigi, jeigu pagal CMR konvencijos 19 straipsnio sąlygas krovinys pristatytas, ieškovas turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Šiuo atveju įrodinėtina ne žala, padaryta kroviniui (jo sugadinimas), o nuostoliai, patirti dėl pavėlavimo. Pažymėtina tai, kad vien fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė, turi būti įrodytos visos nepreziumuojamos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos: nuostolių faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį (CK 6.245-6.249 straipsniai). Taigi, turi būti patirti realūs nuostoliai dėl krovinio pavėluoto pristatymo.

45. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

46. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

47. Žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateikiama žalos samprata, kaip tiesioginiai nuostoliai, yra įrašytos ir asmens turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygintini nuostoliai, kaip šio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: jos turi būti priverstinės, būtinos ir protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002).

48. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

49. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

50. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė laiku nepristatė ginčo krovinio, t. y. pavėlavo jį pristatyti, dėl ko ieškovė nurodė patyrusi nuostolių. Teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės pavėluotai pristatyto krovinio patyrė nuostolius, iš esmės įrodė jų dydį ir priežastinį ryšį tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.245-6.249 straipsniai).

51. Teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju įrodė, kad ginčo sandėlis Lenkijoje, į kurį turėjo būti pristatytas krovinys, yra sandėlis, iš kurio prekės toliau yra vežamos į LIDL parduotuves visoje Europoje, todėl pristatymo laikas šiuo atveju buvo ypatingai svarbus, nes pavėlavus pristatyti prekes sutartu laiku, prekės vėliau gali būti nebepriimamos (kas nagrinėjamu ir įvyko), kadangi vežėjai, turėję vežti atskiras krovinio dalis jau į galutinius pristatymo taškus LIDL parduotuvėms, yra išvykę ir negali laukti nepagrįstai ilgą laiką. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pozicija (kurios atsakovė nenuginčijo/iš esmės ir neginčijo), kad krovinys buvo skirtas išimtinai LIDL parduotuvėms, todėl jo kitiems klientams parduoti nebuvo galimybės (dėl atitinkamos sūrelių pakuotės, specifinės receptūros, sutartinių santykių su LIDL ir kt.).

52. Taigi, atsakovei laiku nepristačius ginčo krovinio į sutartą vietą (ginčo sandėlį), ji tapo atsakinga dėl už krovinio pavėluotą pristatymą ieškovei atsiradusius nuostolius. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė šiuos savo nuostolius, sąlygotus būtent atsakovės pavėluoto krovinio pristatymo: – 2 723,53 Eur dėl 22 iš 33 krovinio palečių pristatymo į galutinius iškrovimo taškus Čekijoje, pasitelkiant vežėją UAB „Raben Lietuva“; – 4 114 Eur už 6 iš 33 krovinio palečių pristatymą į galutinius iškrovimo taškus Bulgarijoje, pasitelkiant vežėją atsakovę; – 5 917,12 Eur dėl dalies krovinio praradimo, kadangi 5 paletės laiku taip ir nebuvo pristatytos į galutines pristatymo vietas, dėl ko galiausiai buvo utilizuotos Bulgarijoje; papildomai patiriant 425,56 Eur utilizavimo išlaidas; – taip pat 300 Eur nuostolius, kuriuos sudaro LIDL (krovinio gavėjo) pritaikyta bauda ieškovei (už 2 nepristatytas paletes). Teismas pažymi, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-328-460/2023).

53. Teismo vertinimu, šie ieškovės įrodyti nuostoliai tiesiogiai susiję su atsakovės pavėlavimu pristatyti krovinį. Pakartotinai pažymėtina, kad paaiškėjus, jog ginčo krovinys laiku nebus pristatytas į ginčo sandėlį, ieškovė bandė tartis su minėtu sandėliu dėl vėlesnio krovinio priėmimo (net sutikdama kompensuoti laukimo išlaidas), tačiau ginčo sandėliui taip vėlai atsisakius priimti krovinį, ieškovė operatyviai ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama išsaugoti ginčo krovinį ir tokiu būdu iš esmės sumažinti galinčius kilti nuostolius, t. y. pati pradėjo organizuoti ir suorganizavo didžiosios dalies ginčo krovinio pristatymą į galutines pristatymo vietas (Čekijoje ir Bulgarijoje), dėl ko patyrė papildomų vežimo išlaidų (2 723,53 Eur + 4 114 Eur). Teismas sprendžia, kad ieškovė šių papildomų vežimo išlaidų (atitinkamai nuostolių) nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę ir laiku pristačiusi ginčo krovinį į sutartą vietą, kadangi tolesnį ginčo krovinio transportavimą iš ginčo sandėlio turėjo ir būtų organizavusi krovinio gavėja – LIDL. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškovės ir LIDL sutarties sąlygas mokėjimai už minėtus vežimus vykdomi/užskaitomi nepaisant to ar krovinys buvo tinkamai pristatytas į pagrindinį sandėlį (iš kurio vėliau krovinys toliau skirstomas po parduotuves) ar ne, t. y. ieškovė minėtas išlaidas patyrė/patirs net ginčo kroviniui ir nebuvus pristatytam į ginčo sandėlį.

54. Kaip minėta, liko nepristatytos tik 5 iš 33 krovinio paletės, skirtos LIDL parduotuvėms, esančioms Serbijoje, Kroatijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje, kurių bendra vertė 5 917,12 Eur (atsakovė nenuginčijo minėtos krovinio dalies vertės). Viena vertus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl kokių būtent priežasčių ieškovė nesugebėjo suorganizuoti minėto krovinio pristatymo į galutines pristatymo vietas (ar ir kaip ieškota kitų vežėjų; kodėl šią krovinio dalį, skirtą minėtoms valstybėms, buvo pavesta vežti atsakovei į Bulgariją; kodėl jos tik ten buvo utilizuotos ir pan.). Kita vertus, teismas, įvertinęs byloje nurodytas susiklosčiusias aplinkybes, t. y. kad ieškovė per itin trumpą laiką privalėjo reaguoti ir suorganizuoti vežimus į galutines pristatymo vietas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė aktyviai teiravosi ir atsakovės galimybių dėl minėto krovinio vežimo į minėtas galutines pristatymo vietas (nors byloje nėra tai tiesiogiai patvirtinančių įrodymų, tačiau, labiausiai tikėtina, atsakovė (būdama faktiškai didžiausia Lietuvos vežėja, veikiančia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje) nesutiko/neturėjo galimybių jo pristatyti į nurodytas galutines pristatymo vietas), t. y. ieškovė aktyviai siekė sumažinti galinčius kilti nuostolius (ko iš esmės negalima pasakyti apie atsakovę, dėl kurios kaltės ir įvyko ši situacija), į pristatomų prekių specifiškumą (greitai gendantys sūreliai, skirti būtent LIDL parduotuvėms), sprendžia, jog ir šie ieškovės nuostoliai – 5 917,12 Eur 5 palečių vertė ir 425,56 Eur jų utilizavimo kaštai, laikytini pagrįstais ir įrodytais. Šioje dalyje neatmestina tikimybė, kad minėtų 5 palečių vežimo kaštai į nurodytas keturias šalis (Serbiją, Kroatiją, Vengriją ir Slovėniją) galimai galėjo būti net didesni nei pačio krovinio vertė (įvertinus tai, jog atsakovė už 11 palečių vežimą į vieną šalį – Bulgariją, ieškovei pateikė 4 114 Eur dydžio sąskaitą).

55. Be to, teismas pagrįstais ieškovės nuostoliais pripažįsta ir 300 Eur baudą, kurią ieškovei skyrė ginčo krovinio gavėja LIDL už dalies krovinio (2 palečių) nepristatymą, kurios ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę laiku ir sutartoje vietoje pristatyti ginčo krovinį.

56. Kita vertus, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dalies dėl 174,17 Eur nepristatyto ir utilizuoto krovinio pristatymo kainos į ginčo sandėlį.

57. Teismas pažymi, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje iš tiesų nustatyta, jog turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pažodinis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, jog subjektas, reikalaujantis taikyti vežėjui atsakomybę už krovinio (jo dalies) praradimą ar sugadinimą, turi teisę, priklausomai nuo prarastos ar sugadintos krovinio dalies, prašyti kompensuoti, inter alia, vežėjui sumokėtą užmokestį už vežimo paslaugą. Pasitelkus loginį CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos aiškinimo metodą, darytina išvada, kad tais atvejais, jeigu krovinys nėra visiškai prarastas ar sugadintas, vežėjas, kuris nėra gavęs užmokesčio už vežimo paslaugą, turi teisę reikalauti užmokesčio už suteiktą (nors ir nevisiškai tinkamai) paslaugą dalies, proporcingos neprarastai ar nesugadintai krovinio daliai. Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo krovinys nebuvo prarastas ir/ar sugadintas – jį pavėluota pristatyti, atitinkamai pavėluotas krovinio pristatymas negali būti savaime prilyginamas jo praradimui ar sugadinimui. Taigi minėta CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta nuostata šiuo atveju, teismo vertinimu, netaikytina ir nurodytos vežimo išlaidos (jų dalis) neįtrauktinos į ieškovės kompensuotinų nuostolių dydį. Be to, CMR konvencijos nuostatose nėra numatyta, jog vežėjui gali būti nemokamas atlyginimas už atliktą pervežimą tuo pagrindu, kad vežėjas pavėlavo pristatyti krovinį.

Dėl vežėjo atsakomybės (ne)ribojimo

58. Kaip minėta, CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Šioje Konvencijos nuostatoje išreikštas dėl objektyviai įvykusio pavėluoto krovinio pervežimo vežėjo atlygintinų nuostolių apribojimas užmokesčio už vežimą suma. Be to, CMR konvencijos 23 straipsnio, reglamentuojančio vežėjo atsakomybės dydį, 3 punkte nustatyta, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Šia Konvencijos nuostata taip pat ribojama vežėjo civilinė atsakomybė.

59. Kita vertus, CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis. Tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio skyriaus 1 punkto nuostatomis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).

60. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, pažymėta, kad vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015; 2020 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

61. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse taip pat konstatuota, kad vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009).

62. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė yra verslo subjektas, kuriam krovinio gabenimas yra jo komercinės veiklos sritis, t. y. atsakovė laikytina savo srities profesionale, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Teismas pažymi, kad vežėja – atsakovė, sudarydama vežimo sutartį, prisiėmė įsipareigojimus pristatyti krovinį sutartu laiku ir sutartoje vietoje, tačiau šios savo pareigos tinkamai neįvykdė išimtinai dėl savo (savo pasitelkto vežėjo) neatidumo/klaidos – supainiojus sandėlį ir dėl to nespėjus pristatyti ginčo krovinio į tinkamą sandėlį. Šioje dalyje akcentuotina ir tai, kad aplinkybė, jog buvo supainioti sandėliai, buvo pastebėta tik likus mažiau nei valandai iki galutinio pristatymo termino pabaigos, dėl ko iš esmės ir nebuvo galimybės šios klaidos ištaisyti ir pristatyti krovinio į tinkamą sandėlį laiku. Ši aplinkybė, be kita ko, patvirtina, kad tiek atsakovė, tiek jos pasitelkta vežėja (trečiasis asmuo) nebuvo pakankamai rūpestingos ir faktiškai nesirūpino/nepakankamai rūpinosi kroviniu viso vežimo metu. Liudytoja G. B., buvusi atsakovės darbuotoja, kuri derino/organizavo ginčo krovinio vežimą ir vėliau kartu su ieškove organizavo dalies ginčo krovinio tolesnį vežimą į Bulgariją, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad už krovinio lydėjimą buvo atsakingas atsakovės transporto vadybininkas, be to, tiek ji, tiek transporto vadybininkas įprastai pagal GPS ryšį gali pažiūrėti transporto priemonės, vežančios krovinį, buvimo vietą. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad niekas iš atsakovės atstovų ginčo krovinio viso judėjimo/maršruto laikymosi nekontroliavo/netikrino. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės veiksmai/neveikimas niekaip neprisidėjo prie atsakovės minėtos pareigos neįvykdymo (t. y. nebuvo nustatyta, jog ieškovė būtų pateikusi netinkamą pristatymo adresą, kitaip suklaidinusi atsakovę ir pan.).

63. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovė, supainiojusi sandėlį ir dėl to pavėlavusi pristatyti ginčo krovinį, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį, kas lemia CMR konvencijoje įtvirtintų pasekmių taikymą. Atsakovės veiksmai (šiuo atveju neveikimas – nepakankamas rūpinimasis krovinio judėjimu/pristatymu, kuris neatitinka standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų) kvalifikuotini kaip jos didelis neatsargumas, kuris yra prilyginamas tyčiniams veiksmams, todėl ji negali remtis CMR konvencijoje įtvirtintais minėtais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).

64. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, CMR konvencijoje įtvirtinti atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindai šiuo atveju netaikytini, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 13 480,21 (2 723,53 + 4 114 + 5 917,12 + 425,56 + 300) Eur nuostolių (CK 6.249; CMR 17 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje (dėl 174,17 Eur nuostolių) ieškinys atmestinas.

65. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

66. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 13 480,21 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

87. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

67. Ieškovė byloje patyrė 5 359,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 308 Eur žyminis mokestis ir 5 051,15 Eur išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai.

68. Atsakovė byloje patyrė 5 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

69. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą/specifiškumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

70. Nors nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau tenkinta didžioji jo dalis (beveik 99 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos 5 359,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos; atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam taip pat nepriteistinos.

71. Byloje iš viso patirta 16,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girteka Logistics“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Girteka Europe West“) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Termolita“, tenkinti š dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girteka Logistics“, j. a. k. 306167436, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos pienelis“, j. a. k. 300076289, 13 480,21 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 21 ct) nuostolius, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 480,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 359,15 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girteka Logistics“, j. a. k. 306167436, valstybei 16,57 Eur (šešiolika eurų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič