Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuotieji asmenys – A. B., D. B., A. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotasis asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas atitinka nepilnamečio A. B. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nepilnametis A. B. yra mirusio A. B. sūnus. Nepilnamečio vaiko A. B. motina J. J. yra jo atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina po palikėjo mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių.

Pareiškėja nurodo, kad ji neteikė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo, nes apie buvusio sutuoktinio A. B. mirtį sužinojo atsitiktinai iš jo buvusios sutuoktinės, su kuria jis gyveno po santuokos nutraukimo su pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, apie tai, jog pareiškėja privalo kreiptis į notarą priimti nepilnamečio A. B. vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. B. mirties, sužinojo, kai iš Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro gavo pranešima, jog yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 141/2021 po A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, ir ji būdama A. B. nepilnamečio vaiko A. B. įstatyminė globėja, jo vardu turi įgyvendinti nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisę, atsiradusią po A. B. mirties. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja J. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus A. B. po jo tėvo A. B. mirties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos J. J. prašymą patenkino ir leido pareiškėjai J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) savo nepilnamečio sūnaus A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vardu pagal apyrašą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eS2-25215-1080/2022). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į paties nepilnamečio vaiko interesus, įvertinus tai, jog suinteresuotieji asmenys A. B., D. B., A. B. pareiškimui neprieštaravo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis), pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis). Pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti pratęstinas 3 mėnesių laikotarpiui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes, kaip minėta, suinteresuotieji asmenys A. B., D. B., pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjos J. J. pareiškimui neprieštarauja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos J. J. pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio sūnaus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimui po jo tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.