- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2434-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13744-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- D. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. C. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas D. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydamas iškelti jam bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias pareiškimą priimti, nekliudo bendra tvarka iš naujo kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos apie tai raštu privalo pranešti visiems savo kreditoriams. Akcentavo, kad ši FABĮ nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra imperatyvi. Pažymėjo, kad pareiga savalaikiai informuoti kreditorius labai svarbi, nes jiems nesant informuotiems apie šį procesą būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Nurodė, kad nustatė, jog apie kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindinė kreditorė M. A. nebuvo tinkamai informuota: patikrinus pagal pridedamą pašto kvitą duomenis apie faktinį siuntos įteikimą, nustatyta, kad siunta gavėjai nebuvo įteikta, buvo grąžinta siuntėjui. Be kita ko, byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta kreditorė šiuo metu faktiškai gyvena būtent tuo adresu, kuriuo buvo siunčiamas pranešimas, – pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, ši kreditorė gali gyventi ir kitu adresu, nurodytu reikalavimo perleidimo sutartyje, o ne tuo, kuriuo buvo mėginama įteikti pranešimą. Akcentavo, kad pareiškėjas vengia nurodyti kreditorius suinteresuotais asmenimis ir teismui nėra teikiami duomenys apie pagrindinės kreditorės M. A. deklaruotą gyvenamąją (arba faktinę gyvenamąją) vietą. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju jau pareiškimo priėmimo momentu yra akivaizdu, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie šį ketinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
5. Pareiškėjas nurodė, kad, pirma, teismų praktikoje nurodoma, kad FABĮ nustatyta kreditorių informavimo tvarka nėra išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2149-855/2021; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-559-569/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1143-936/2023). Antra, pranešimas siųstas kreditorės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nurodytu Gyventojų registre. Trečia, teismų praktikoje nurodoma, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga pareiškėjui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, tačiau nėra numatytas maksimalus laikas per kurį nuo pranešimų pateikimo kreditoriams pareiškėjas turi kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas, tačiau jis gali būti ir ilgesnis (žr., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1185-643/2023). Ketvirta, FABĮ nenumato pareigos įteikti pranešimo kreditoriui. Priešingas aiškinimas reikštų, kad kreditoriui nepriimant laiško asmuo niekuomet neturėtų teisės kreiptis į teismą. Teismų praktikoje nurodoma, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tik pareiga raštu pranešti kreditoriui, kuri reiškia, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, prieš kreipdamasis į teismą turi jam žinomais adresais raštu informuoti kreditorius apie bankroto proceso inicijavimą. Įstatyme nėra nustatytas reikalavimas dėl realaus pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo kreditoriui, jo faktinio realaus gavimo, kaip būtinosios sąlygos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų įstatymų leidėjo aiškiai suformuotos ir išreikštos valios, bet ir sudarytų sąlygas kreditoriams piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto institutu, neretai padarytų fizinio asmens kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai neįmanomu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1143-936/2023). Pagal FABĮ, informacija apie priimtą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą yra skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis), todėl, jei bus priimtas pareiškimas, visi pareiškėjo kreditoriai bus papildomai informuoti apie pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1143-936/2023). Penkta, byloje pateikti duomenys apie tai, kad yra informuoti visi vykdomąją bylą vykdantys antstoliai, todėl informacija kreditorei gali būti žinoma iš vykdomųjų bylų medžiagos. Šešta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad jis vengia nurodyti kreditorius suinteresuotais asmenimis. FABĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos kreditoriai laikomi teisiškai suinteresuotais ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kreditorius kartu su prašymu įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismui turi pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę fiziniam asmeniui patvirtinančius įrodymus. Iš to darytina išvada, kad kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis tik jų pačių prašymu, o ne privalomai. Pažymėjo, kad pareiškime nurodė visus kreditorius ir jų adresus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis vengia nurodyti duomenis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nes pareiškėjas nesilaikė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie šį ketinimą.
9. Teismu praktikoje nurodoma, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, taip suteikiant jiems galimybę suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, yra nustatyta siekiant užtikrinti pareiškėjo kreditorių teisę dalyvauti bankroto procese, išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1185-643/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-730-459/2023).
10. Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tik pareiga raštu pranešti kreditoriui, kuri reiškia, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, prieš kreipdamasis į teismą, turi jam žinomais adresais raštu informuoti kreditorius apie bankroto proceso inicijavimą. Įstatyme nėra nustatytas reikalavimas dėl realaus pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo kreditoriui, jo faktinio realaus gavimo, kaip būtinoji sąlyga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų įstatymų leidėjo aiškiai suformuotos ir išreikštos valios, bet ir sudarytų sąlygas kreditoriams piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto institutu, neretai padarytų fizinio asmens kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai neįmanomu (pvz., kai pareiškėjui nėra žinoma pasikeitusi faktinė kreditoriaus gyvenamoji vieta, kai kreditorius išvykęs, sąmoningai neatsiima siuntų ir pan.) (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2149-855/2021; 2023 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1143-936/2023).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paduotame pareiškime paaiškino, kad turi vieną kreditorę (be antstolių); pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Kilobaitas“ perleido reikalavimo teises į jo turimą įsiskolinimą naujajai kreditorei M. A..
12. Bylos duomenimis, reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta 2019 m. balandžio 25 d. Šioje sutartyje nurodytas kreditorės M. A. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini).
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Gyventojų registro duomenis nustatė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. kreditorės M. A. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini).
14. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2023 m. birželio 30 d. išsiuntė registruota siunta aukščiau nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.
15. Kaip nurodyta ginčijamoje nutartyje, patikrinus pagal pridedamą pašto kvitą duomenis apie faktinį siuntos įteikimą, nustatyta, kad siunta gavėjai nebuvo įteikta.
16. Apeliacinės instancijos vertinimu, pareiškėjas neinformavo raštu visais jam žinomais adresais pagrindinės kreditorės M. A., t. y. nesiuntė pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu. Ši išvada darytina nepaisant to, kad, kaip akcentavo pareiškėjas, šiuo metu Gyventojų registre nurodomas kitas jos deklaruotas gyvenamosios vietos adresas.
17. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje išaiškinta, kad pareiga informuoti kreditorius labai svarbi, nes jiems nesant informuotiems apie šį procesą, būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-917-259/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e2S-2586-779/2022).
18. Todėl įvertinus tai, kad, kaip jau buvo minėta, teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja, spręstina, kad ginčijama nutartis yra teisinga ir pagrįsta bei paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo D. C. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.