Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su antstolės Irenos Beliačic teikimu dėl nuteistajam R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais arba areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-581-119/2011, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt, kas sudaro 376,51 Eur) bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 21 d. gautas antstolės Irenos Beliačic 2017 m. birželio 14 d. patvarkymas Nr. S-17-11-25340 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodoma, jog vykdant Vilniaus miesto 3 apylinkės 2011 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-581-119/2011 dėl 376,51 Eur išieškojimo iš R. J. išieškotojo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, nustatyta, kad skolininko vardu areštuotino turto ir pajamų, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą, nėra, skolininkas niekur nedirba, todėl vykdomasis dokumentas grąžintinas jį išdavusiai institucijai. Minėtu patvarkymu antstolė siūlo teismui spręsti klausimą dėl skolininkui R. J. paskirtos 376,51 Eur baudos pakeitimo areštu arba nemokamais viešaisiais darbais. Kartu su patvarkymu antstolė teismui pateikė ir išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkas R. J. VSDFV duomenimis niekur nedirba, piniginių lėšų Lietuvos bankuose neturi; VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu registruoto transporto priemonių nėra; VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Pateikti dokumentai grąžintini antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

BVK 16 straipsnis nustato, kad baudos bausmę vykdanti institucija yra antstolis. BVK 25 straipsnis, BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Tokios įstatymo nuostatos įpareigoja, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti bet kokį sprendimą savo nuožiūra. Minėtų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į visa tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-10 nutartis byloje Nr. 1S-418-1020/2016).

Tokių išvadų kontekste Vilniaus apygardos teismas aukščiau minėtoje 2016-05-10 nutartyje pažymėjo, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis keičiant baudos bausmę areštu ar viešųjų darbų bausme. Tai jis gali atlikti įvairiais būdais. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.

Baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Remiantis išdėstytu, teismas mato pagrindą grąžinti antstolei pateiktus dokumentus ir įpareigoti antstolę pateikti teismui ne tik vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus (patvarkymą ir išieškojimo negalimumo aktą), bet ir, kaip numato BVK 25 straipsnis, motyvuotą teikimą, aiškiai apibrėžiantį nagrinėjamo klausimo ribas ir atspindintį visus būtinus ir iš įstatymo išplaukiančius duomenis apie baudos pakeitimo kita bausme pagrindus.

Šiuo atveju antstolė neatliko visų būtinų veiksmų ir nenurodė duomenų ir argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokias aplinkybes vykdymo procese nustatė antstolė, nuteistasis R. J. neišgali ar vengia įvykdyti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę, bauda turi būti pakeista arešto ar viešųjų darbų bausme. Antstolės teikime, kuriuo siūloma keisti baudos bausmę kita bausmės rūšimi, nėra nurodyta informacija ir nepateikti dokumentai apie nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Patvarkyme konstatuotos aplinkybės, kad skolininkas nedirba, jo vardu areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą, nėra, skolininkas per pakankamai ilgą laiko tarpą palyginti nedidelės baudos nesumokėjo, vykdomosios bylos eiga nesidomėjo – nėra pakankamos ir pagrįstos prašomo klausimo nagrinėjimui. Pateiktoje medžiagoje taip pat nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su skolininku, ar tai tikrai buvo daryta, tai yra ar iš tikrųjų vyko reali tiesioginė antstolės komunikacija su skolininku. Nors antstolė patvarkyme ir išieškojimo negalimumo akte nurodė, kad skolininkas niekur nedirba, tačiau teismui patikrinus SODRA duomenų bazę, nustatyta, jog R. J. bausmės vykdymo laikotarpiu ne sykį buvo įsidarbinęs, gaudavo legalias pajamas, todėl be konkrečių antstolės motyvų teismui nėra aišku, kodėl nepavyko per pakankamai ilgą laiką išieškoti 10 MGL baudos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nuo vykdomojo rašto išdavimo (2011 m. gruodžio 29 d.) iki antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme praėjo itin ilgas laikas – beveik šešeri metai, per kurį antstolė neabejotinai galėjo pasinaudoti eile priemonių ir atlikti visus būtinus veiksmus, tiek komunikuojant su nuteistuoju, tiek tam, kad surinktų būtiną informaciją apie skolininko turtinę padėtį. Per tokį ilgą laikotarpį galėjo pasikeisti aplinkybės, reikšmingos skolos išieškojimui. Pažymėtina ir tai, jog antstolė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (vykdomoji byla vykdoma pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-581-119/2011) buvo pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismui ir 2017 m. balandžio 20 d. Šis patvarkymas antstolei buvo grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo raštu, kuriame antstolei buvo išaiškinta, kokia tvarka turi būti kreipiamasi į teismą dėl baudos keitimo kita bausme, tačiau antstolė, ignoruodama minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo raštą, pakartotinai teismui pateikė analogišką patvarkymą.

Atsižvelgiant į tai, antstolės prašymą teismas pripažįsta kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu,

nutaria:

antstolės Irenos Beliačic 2017 m. birželio 14 d. patvarkymą Nr. S-17-11-25340, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl nuteistajam R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais arba areštu grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.