Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. e2A-724-524/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
e2A-724-524/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-724-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06146-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. M. jo sūnui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus D. M. pilnametystės, indeksuojant išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus turto ir lėšų tvarkytoja ir priteisti iš atsakovo 9 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (275 x 36 = 9 900).

2. Ieškinio pagrindu nurodė plinkybes, jog atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, nedalyvauja sūnaus auklėjime ir priežiūroje. Apie atsakovo pajamas ieškovė informacijos neturi. Vaiko poreikiai auga, ieškovės pajamos yra 750–800 Eur darbo užmokestis bei 50,16 Eur išmoka vaikui, kitų pajamų ieškovė neturi. Ieškovė neturi nuosavo būsto, su vaiku gyvena nuomotojui priklausančiame 2-ų kambarių bute, nuomai ir būsto išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai išleidžia 270 Eur. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 550 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingo amžiaus, todėl gali teikti pirmiau nurodyto dydžio išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 803 Eur išlaikymo įsiskolinimą, ieškovę L. K. paskyrė nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ieškovei L. K. civilinėje byloje Nr. e2-340-1030/2020 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 136,50 Eur nusprendė apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų, atsakovui M. M. civilinėje byloje Nr. e2-340-1030/2020 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 126,75 Eur nusprendė apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš ieškovės teismui pateiktos vaiko vieno mėnesio išlaikymo pažymos matyti, kad, ieškovės vertinimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 550 Eur, tokią sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, būsto išlaikymui, higienos priemonėms, transportui, pramogoms, mokyklai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad būsto nuoma su komunaliniais mokesčiais žiemos metu sudaro apie 300 Eur, vasaros metu mažiau, transporto išlaidos yra 30 Eur, ieškovės nuomone, tai nėra didelė suma, kadangi vaiką vežioja į mokyklą, pati važiuoja į darbą, be to, vaikui susirgus ir, nesant galimybės palikti vieno, jį veža pas tėvus daugiau nei 100 km; pati neturi galimybės slaugyti vaiko, jai reikia eiti į darbą. Be to, ieškovė nurodo, kad nepilnametis vaikas lanko menų būrelį, jo kaina 8 Eur per mėnesį, taip pat lanko anglų kalbos būrelį. Vaikas eina į prailgintos dienos grupę, už kurią mokamas 27 Eur mėnesinis mokestis. Dėl šių išlaidų pagrįstumo teismui abejonių nekyla, tačiau, teismo vertinimu, tokios išlaidos kaip pramogos (55 Eur), taip pat maistas (150 Eur), atsižvelgiant į tai, kad maitinimas mokykloje yra įtrauktas į mokyklos išlaidas, gali būti sumažintos, jei tėvų (vieno iš tėvų) materialinė padėtis neleidžia teikti atitinkamo dydžio išlaikymo. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai taip pat turi būti tenkinami iš ieškovei mokamos išmokos vaikui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 1 250 Eur, neatskaičius mokesčių, ieškovės teigimu, apie 800 Eur į rankas, taip pat gauna išmoką vaikui po 50,16 Eur kas mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuomojasi butą, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad šiuo metu atsakovas dėl pablogėjusios (duomenys neskelbtini) būklės gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Iš pateikto neįgalumo pažymėjimo, darbingumo lygio pažymos, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatyta, kad atsakovui nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 9 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Atsakovas į bylą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas lėšas, iš kurios matyti, kad atsakovui yra mokama 129,36 Eur šalpos neįgalumo pensija. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba. Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nors atsakovas oficialiai nedirba, jis užsiimdavo tam tikra pajamas jam nešančia veikla statybose. Taigi tam tikras, nors ir minimalias, galimybes gauti papildomų pajamų atsakovas, nepriklausomai nuo savo sveikatos būklės, turi. Atsakovo mėnesinės pajamos yra mažos, tačiau nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paminėtina ir tai, kad iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. penkis kartus vaiko išlaikymui sumokėjo po 100 Eur ir vieną kartą 97 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovo sveikatos būklė ir finansinė padėtis buvo panašios į dabartinę, teismas konstatavo, kad atsakovas dėjo pastangas prisidėti prie vaiko išlaikymo mokėdamas po 100 Eur kas mėnesį, todėl nenustačius, kad atsakovo sveikatos būklė ir dėl objektyvių priežasčių gaunamos mažos pajamos leistų jam didesne dalimi šiuo metu prisidėti prie vaiko išlaikymo, ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies, iš atsakovo M. M. nepilnamečiam sūnui D. M. priteistinas 100 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovė iki 2017 m. vasaros gyveno su atsakovu ir vaiku pirmiau minėtame atsakovui nuosavybės teise priklausiusiame bute. Pažymėtina, kad, abiem tėvams vedant bendrą ūkį, gyvenant kartu su vaiku, prie vaiko išlaikymo kiekvienas iš tėvų prisideda įvairiomis formomis, be kita ko, būsto užtikrinimu, kitų einamųjų poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo šioje byloje daryti išvados, kad atsakovas iki tol, kol ieškovė gyveno su juo vienuose namuose, apskritai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ar kad jo teikiamas išlaikymas neatitiko vaiko poreikių. Pažymėtina, kad, šalims apsigyvenus atskirai, atsakovui, gyvenančiam skyrium nuo vaiko, tenka pareiga įrodyti, kad jis prievolę teikti vaikui išlaikymą pagal vaiko poreikius ir savo galimybes vykdė tinkamai. Už aptariamą dvejų metų laikotarpį nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios atsakovas gali pagrįsti tik 597 Eur išlaikymo vaikui sumokėjimą. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad aptariamu laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ieškovas pagal savo sveikatos būklę ir pajamas būtų galėjęs teikti didesnį išlaikymą vaikui, nei priteista šiuo teismo sprendimu (100 Eur kas mėnesį). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo M. M. nepilnamečiam sūnui D. M. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas po 100 Eur už kiekvieną praėjusį mėnesį už dvejų metų laikotarpį, atėmus atsakovo sumokėtą ir rašytiniais įrodymais pagrįstą 597 Eur išlaikymą, iš viso priteisiama 1 803 Eur.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui D. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 275 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 08 13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 9 313 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-08-13 iki 2019-08-12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, dėl to netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

5.2. Priteistas išlaikymas (po l00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų) nepatenkins pačių minimaliausių tokio amžiaus (8 m.) vaiko poreikių. Nesutiktina su teismo nuomone, kad nurodytos 150 Eur kas mėnesį maistui ir 55 Eur kas mėnesį pramogoms patiriamos išlaidos turi būti sumažintos.

5.3. Atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė už ieškovės, kadangi jis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ir, nepaisant jo sveikatos būklės, užsiimdavo tam tikra pajamas nešančia veikla statybose.

5.4. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas nurodė, kad ieškovė iki 2017 m. vasaros gyveno su atsakovu ir vaiku atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo gyvenant kartu. Su tokia teismo išvada nesutiktina – gyvenant kartu ieškovė viena išlaikė vaiką ir visą šeimą, nes atsakovas, net ir gaudamas neoficialias pajamas, prie šeimos išlaidų neprisidėdavo arba prisidėdavo minimaliai.

5.5. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimo nepriteisė už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki 2020 m. sausio 27 d., nors nepaisant to, jog teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas po 215 Eur kas mėnesį, atsakovas ir tos savo pareigos nevykdė.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

9. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės, jog nepilnametis D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. K. ir atsakovo M. M. sūnus.

11. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 275 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus pilnametystės ir priteisti iš atsakovo 9 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

12. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės ir 1 803 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

13. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 100 Eur dydžio išlaikymo suma teigia, jog minėto dydžio išlaikymas nepatenkins pačių minimaliausių tokio amžiaus (8 m.) vaiko poreikių. Ieškovė nesutinka su teismo nuomone, kad nurodytos 150 Eur kas mėnesį maistui ir 55 Eur kas mėnesį pramogoms išlaidos turi būti sumažintos. Be to, atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė už ieškovės, kadangi jis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ir, nepaisant jo sveikatos būklės, užsiimdavo tam tikra pajamas nešančia veikla statybose. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių dydžio

14. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas yra 8 metų amžiaus. Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia 550 Eur per mėnesį, iš kurių išlaidos maistui sudaro 150 Eur, drabužiams, avalynei sudaro 50 Eur, būsto išlaikymui – 135 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, transportui – 30 Eur, pramogoms – 55 Eur, išlaidos mokyklai (prailgintos dienos grupė, būreliai, maitinimas) – 90 Eur. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išlaidos maistui, atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas yra maitinamas mokykloje, galėtų būti mažinamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, kaip matyti, į 90 Eur išlaidas, kurios skirtos mokyklai, yra įskaičiuotas ir vaiko maitinimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog vaikas lanko prailgintos dienos grupę mokykloje, darytina išvada, jog išlaidos maistui galėtų būti mažesnės. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išlaidos laisvalaikiui taip pat galėtų būti mažinamos. Tokia išvada darytina dėl to, jog nepilnamečio vaiko išlaidos būreliams įtrauktos į išlaidas, kurios skirtos mokyklos poreikiams patenkinti. Jokių kitokių įrodymų apie nepilnamečio vaiko laisvalaikio poreikius bei jų dydį nėra pateikta.

Dėl tėvų turtinės padėties

16. Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

17. Ieškovė teigia, jog atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė už ieškovės, kadangi jis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ir, nepaisant jo sveikatos būklės, užsiimdavo tam tikra pajamas nešančia veikla statybose.

18. Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovė gauna apie 1 250 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, o nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio – 1 400 Eur, neatskaičius mokesčių, ir gauna išmoką vaikui po 50,16 Eur kas mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, yra sudariusi buto nuomos sutartį, kuriame gyvena su nepilnamečiu vaiku. Duomenų apie turimus kitus įsipareigojimus, išlaikytinius nėra.

19. Atsakovas niekur nedirba, jo pajamas sudaro 129,36 Eur neįgalumo pensija. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų apie turimus kitus įsipareigojimus, išlaikytinius nėra.

20. Taigi darytina išvada, kad iš esmės atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės – ieškovės pajamos yra daug didesnės nei atsakovo, atsakovo pajamos labai mažos, o atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, sudaro tik apie 16 000 Eur. Ieškovės argumentas, jog atsakovas anksčiau neoficialiai užsiimdavo darbu statybose ir iš to gaudavo pajamų, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas ir šiuo metu gauna kokias nors neoficialias pajamas arba tokias pajamas galėtų gauti. Be to, pažymėtina, jog atsakovo turtinei padėčiai tiesioginės įtakos turi jo sveikatos būklė. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis iki 2020 m. spalio 9 d. tiek dėl jo fizinės, tiek dėl psichinės sveikatos. Dėl savo (duomenys neskelbtini) sveikatos negali dirbti fiziškai sunkių darbų, o dėl savo (duomenys neskelbtini) sveikatos atsakovas periodiškai gydosi stacionare. Taigi, esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog atsakovo galimybės dirbti, užsidirbti yra ribojamos objektyvių priežasčių – atsakovo sveikatos būklės.

21. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ir į tai, jog dėl objektyvių priežasčių atsakovui kyla sunkumų uždirbti daugiau pajamų, darytina išvada, jog ieškovė turi prisiimti didesnę dalį nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti 100 Eur išlaikymą sūnui, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistino išlaikymo dydžio pagrįstos.

22. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisė tik nuo 2020 m. sausio 27 d., tai yra nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad 100 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

23. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 9 900 Eur už trejų metų laikotarpį, tai yra už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė už dvejų metų laikotarpį, atėmęs atsakovo sumokėtą ir rašytiniais įrodymais pagrįstą 597 Eur išlaikymą, iš viso – 1 803 Eur.

24. Ieškovė nesutikdama su šia sprendimo dalimi teigia, jog, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas nurodė, kad ieškovė iki 2017 m. vasaros gyveno su atsakovu ir vaiku atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo gyvenant kartu. Su tokia teismo išvada ieškovė nesutinka ir nurodo, kad gyvenant kartu ieškovė viena išlaikė vaiką ir visą šeimą, nes atsakovas, net ir turėdamas neoficialias pajamas, prie šeimos išlaidų neprisidėdavo arba prisidėdavo minimaliai. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

25. Kadangi teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tai ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

26. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikia nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog su atsakovu bei nepilnamečiu vaiku gyveno kartu iki 2017 m. vasaros. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog nors ir gyveno su atsakovu iki nurodytos datos, tačiau atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėdavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai, kadangi šalys su nepilnamečiu vaiku gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovė pripažįsta, jog atsakovas tuo metu gaudavo neoficialių pajamų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis neprisidėdavo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimas priteistas už dvejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, kadangi nustatyta, jog šalys gyveno kartu iki 2017 m. vasaros, o ne iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. Šis laikotarpis sudaro 26 mėnesius ir 13 d., todėl išlaikymo įsiskolinimo sumą sudaro iš viso 2 046,29 Eur (26 mėnesiai x 100 Eur + 13 d. x 3,33 Eur – 597 Eur). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keistina.

28. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 140 Eur. Kadangi apeliacinis skundas iš esmės tik maža dalimi patenkintas ir atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jo išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ir ją išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2 046,29 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, ir ją išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ieškovei L. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 140 Eur – apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė