Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu (1 t., el. b. l. 1-3) prašo priteisti iš atsakovo M. M. jo sūnui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus D. M. pilnametystės, indeksuojant išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei paskiriant ieškovę nepilnamečio sūnaus turto ir lėšų tvarkytoja, ir priteisti iš atsakovo 9 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (275 x 36 = 9 900).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo priteisimo

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Iš ieškovės teismui pateiktos vaiko vieno mėnesio išlaikymo pažymos matyti, kad, ieškovės vertinimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 550 Eur, tokią sumą sudaro, maistas, drabužiai, avalynė, vaistai, būsto išlaikymas, higienos priemonės, transportas, pramogos, išlaidos mokyklai (1 tomas, el. b. l. 13). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad būsto nuoma su komunaliniais žiemos metu sudaro apie 300 Eur, vasaros metu mažiau, transporto išlaidos yra 30 Eur, ieškovės nuomone, tai nėra didelė suma, kadangi vaiką vežioja į mokyklą, pati važiuoja į darbą, be to, vaikui susirgus, ir, nesant galimybės palikti vieno, jį veža pas tėvus daugiau nei 100 km.; pati neturi galimybės slaugyti vaiko, jai reikia eiti į darbą. Be to, ieškovė nurodo, kad nepilnametis vaikas lanko menų būrelį, jo kaina 8 Eur per mėnesį, taip pat lanko anglų kalbos būrelį. Vaikas eina į prailgintą grupę, už kurią mokamas 27 Eur mėnesinis mokestis. Dėl šių išlaidų pagrįstumo teismui abejonių nekyla, tačiau teismo vertinimu tokios išlaidos kaip pramogos (55 Eur), taip pat maistas (150 Eur), atsižvelgiant į tai, kad maitinimas mokykloje yra įtrauktas į mokyklos išlaidas, gali būti sumažintos, jei tėvų (vieno iš tėvų) materialinė padėtis neleidžia teikti atitinkamo dydžio išlaikymo. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai taip pat turi būti tenkinami iš ieškovei mokamos išmokos vaikui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1 250 Eur, neatskaičius mokesčių, ieškovės teigimu apie 800 Eur į rankas (1 t., el. b. l. 8, 44-46), bei gauna išmoką vaikui po 50,16 Eur kas mėnesį (1 t., e. b. l. 7). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (1 t., el. b. l. 9, 80). Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuomoja butą, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku (1 t., e. b. l. 10-12).

Iš šių byloje surinktų pirmiau išdėstytų įrodymų, teismas daro išvadą, kad dėl objektyvių priežasčių – savo sveikatos būklės – atsakovas ieškinyje prašomo priteisti dydžio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikti negali, nes jo galimybės dirbti yra labai ribotos. Todėl toliau teismas vertins, kokio dydžio išlaikymas atitiktų atsakovo turtinę padėtį ir galimybes. Šiame kontekste paminėtina, kad, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nustatyta, kad nors atsakovas oficialiai nedirba, jis užsiimdavo tam tikra pajamas jam nešančia veikla statybose. Taigi tam tikras, nors ir minimalias, galimybes gauti papildomų pajamų atsakovas, nepriklausomai nuo savo sveikatos būklės, turi. Atsakovo mėnesinės pajamos yra mažos, tačiau nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: butą esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 81-84). Paminėtina ir tai, kad iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. penkis kartus vaiko išlaikymui sumokėjo po 100 Eur ir vieną kartą 97 Eur (t. 1, el. b. l. 42). Atsižvelgdamas į tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovo sveikatos būklė ir finansinė padėtis buvo panašios į dabartinę, teismas konstatuoja, kad atsakovas dėjo pastangas prisidėti prie vaiko išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį, todėl nenustačius, kad atsakovo sveikatos būklė ir dėl objektyvių priežasčių gaunamos mažos pajamos leistų jam didesne dalimi šiuo metu prisidėti prie vaiko išlaikymo, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovo M. M. nepilnamečiam sūnui D. M. priteistinas 100 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 9 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Prašomas priteisti įsiskolinimas suskaičiuotas už tris praėjusius metus iki ieškinio teismui pateikimo po 275 Eur už kiekvieną mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė, atsižvelgdamos į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 597 Eur išlaikymą savo sūnui prašė iš išlaikymo įsiskolinimo sumos atimti šią atsakovo sumokėtą sumą.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovė iki 2017 m. vasaros gyveno su atsakovu ir vaiku pirmiau minėtame atsakovui nuosavybės teise priklausiusiame bute. Pažymėtina, kad, abiems tėvams vedant bendrą ūkį, gyvenant kartu su vaiku, prie vaiko išlaikymo kiekvienas iš tėvų prisideda įvairiomis formomis, be kita ko, būsto užtikrinimu, kitų einamųjų poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo šioje byloje daryti išvados, kad atsakovas iki tol, kol ieškovė gyveno su juo vienuose namuose, apskritai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ar kad jo teikiamas išlaikymas neatitiko vaiko poreikių. Pažymėtina, kad šalims apsigyvenus atskirai, atsakovui, gyvenančiam skyrium nuo vaiko, tenka pareiga įrodyti, kad jis prievolę teikti vaikui išlaikymą pagal vaiko poreikius ir savo galimybes vykdė tinkamai. Už aptariamą dvejų metų laikotarpį nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios atsakovas gali pagrįsti tik 597 Eur išlaikymo vaikui sumokėjimą. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad aptariamu laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovas pagal savo sveikatos būklę ir pajamas būtų galėjęs teikti didesnį išlaikymą vaikui nei priteista šiuo teismo sprendimu (100 Eur kas mėnesį). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo M. M. nepilnamečiam sūnui D. M. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas po 100 Eur už kiekvieną praėjusį mėnesį už dvejų metų laikotarpį, atėmus atsakovo sumokėtą ir rašytiniais įrodymais pagrįstą 597 Eur išlaikymą, viso priteisiama 1 803 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 275 Eur kas mėnesį, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 3 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t 1, el. b. l. 28-29). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. pažymą ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 136,50 Eur (t. 1, el. b. l. 90). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalis nepriteistina, o išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. pažymą atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 126,75 Eur (t. 1, el. b. l. 93). Pažymėtina, kad ieškovė yra atleista nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (t. 1, el. b. l. 5). CPK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškiniu gynė vaiko interesą gauti išlaikymą iš tėvo, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, teismas nutaria atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (jų dalį) apmokėti valstybės biudžeto lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutaria:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 803 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovę L. K. paskirti nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovei L. K. civilinėje byloje Nr. e2-340-1030/2020 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 136,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus penkiasdešimt centų) – apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsakovui M. M. civilinėje byloje Nr. e2-340-1030/2020 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 126,75 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus septyniasdešimt penkis centus) – apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-340-1030/2020 (ankstesnis numeris Nr. e2-9723-1030/2019) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.