- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- eAN2-2-951/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00205-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pareiškėjas
- T. Č.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo T. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas T. Č. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2024 m. liepos 23 d. 22.10 val. V. M., gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, šūkavo ir keikėsi pro pravirą namo langą, triukšmas buvo girdimas jo (T. Č.) kieme, ir taip ji sutrikdė jo poilsį ir vakaro ramybę.
2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas D. M. 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo T. Č. pranešimą, nustatęs, jog V. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnyje, požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. Č. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nutarimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo T. Č. skundas netenkintas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu T. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti V. M. baudą pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį.
5.1. Skunde apeliantas nurodo, kad administracinei teisenai pagal ANK 488 straipsnį būtina sąlyga yra bent vieno asmens ramybės sutrikdymas. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju triukšmą girdėjo jis ir jo sugyventinė, kuri buvo dar toliau nuo triukšmo šaltinio, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo, motyvuodamas nepakankama triukšmo trukme. Teismas triukšmo suvokimą vertino kaip subjektyvų (dėl įsisenėjusių konfliktų su kaimyne) ir neatsižvelgė į objektyvius faktus, t. y. į tai, kad vaizdo įrašas užfiksuotas iš 9,25 m atstumo, o jo (T. Č.) sugyventinė girdėjo triukšmą būdama net už 20 m nuo triukšmo šaltinio, nepaisant 3 m aukščio ir 2 m pločio gyvatvorės bei pravažiuojančio automobilio keliamo garso. Šie duomenys rodo, jog sukeltas triukšmas nebuvo normalus pokalbis, jis atitiko ANK 488 straipsnyje nurodytus triukšmo kriterijus. Be to, apylinkės teismas sureikšmino tolimų kaimynų, kurie triukšmo negirdėjo, parodymus, neįvertino, jog šie asmenys gyvena toliau nei jis, todėl akivaizdu, kad triukšmas jų nepasiekė.
5.2. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ANK 488 straipsnyje numatytas nakties ramybės laikas ir triukšmo normos. Triukšmas buvo po 22 val., kuomet pagal ANK 488 straipsnį bet koks triukšmas (netgi patalpų viduje), trikdantis kitų asmenų ramybę, yra draudžiamas. Atkreipia dėmesį, jog visuomenės sveikatos biuro šaltiniuose nurodoma, kad vidutinis žmogaus kalbos garsumas yra apie 45–50 decibelų (db); garsus kalbėjimas 60–70 db, pravažiuojančio automobilio 70–80 db, riksmo – 90 db. Higienos normoje HN 33:2011 „Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ nurodoma, jog „nuo 22 valandos gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, ribinis ir didžiausias triukšmas neturi viršyti 45–50 db“. Kadangi netoliese važiuojantis automobilis (70–80 db) neužgožė kaimynės „pokalbio“ garso, kuris sklido iš namo vidaus ir buvo įrašytas jo (T. Č.) gyvenamojoje aplinkoje (9,25 m) bei buvo girdimas jo sugyventinei (20 m atstumu), akivaizdu, jog V. M. padarė pažeidimą, todėl apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu.
5.3. T. Č. teigimu, teismas nepagrįstai ignoravo anksčiau V. M. padarytus nusižengimus, t. y. neatsižvelgė, kad V. M. jau buvo bausta už viešosios rimties trikdymą, o tai rodo jos polinkį pažeisti viešąją tvarką. Pažymi, jog V. M. keliamas triukšmas negalėjo trukti pakankamai ilgai, nes riksmai buvo skirti asmeniškai jam, kol jis buvo sode. Jam atsinešus filmavimo kamerą, viskas greitai nutilo, nes V. M. suprato, kuo jos veiksmai gali pasibaigti. Nurodo, kad didžiausias „riksmų ir keiksmų srautas“ būna tuomet, kai jis eina be vaizdo fiksavimo priemonės, ir šią aplinkybę nagrinėjamoje situacijoje teismas turėjo įvertinti kaip svarbią. Apeliantas siūlo atlikti eksperimentą, kuris patvirtintų, jog normalus pokalbis iš namo vidaus negali būti girdimas 20 m atstumu pro vos pravertą langą, ypač esant kliūtims (gyvatvorei, automobilio triukšmui).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į T. Č. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas T. Č. skundą, nustatė visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, T. Č. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. T. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde T. Č. ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje, ir prašo ją už tai nubausti, asmeniui paskiriant baudą.
9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, nes nenustatyti šio administracinio nusižengimo požymiai. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo požymių buvimo.
11. ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius, t. y., jog pirmiau nurodytais veiksmais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-85-1073/2022). Kartu pažymėtina, kad tam, jog asmenų veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien pareiškėjo subjektyvaus vertinimo – viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis.
12. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M. 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad, pradėjus medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini) tyrimą pagal gautą T. Č. pranešimą, buvo peržiūrėtas ir perklausytas vaizdo įrašas, gautas iš T. Č. Vaizdo įraše matosi medis ir nuosavas namas, girdisi, kaip moteris kalbasi su vyriškiu. Pateiktame vaizdo įraše girdisi, jog moteris šnekasi, o ne šūkauja. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas. Patikrinus policijos registruojamų duomenų registrą, nustatyta, kad 2024 m. liepos 23 d. adresu: (duomenys neskelbtini), niekas policijos pareigūnų dėl triukšmo nekvietė, iš gyventojų nusiskundimų, jog buvo trikdoma viešoji tvarka, nebuvo gauta. V. M. kaimynės G. P., L. L., J. B., L. I., N. M., V. P., I. L. pokalbių metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 23 d. vakaro ir nakties metu jokio triukšmo, sklindančio iš (duomenys neskelbtini) namo, negirdėjo, jų ramybė nebuvo trikdoma, jokių pretenzijų V. M. neturi (b. l. 12, 29). Peržiūrėjus į bylą pateiktuose dviejuose kompaktiniuose diskuose užfiksuotus vaizdo įrašus, nekyla abejonių, jog policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys yra teisingi. Tikslinant įvykio aplinkybes, 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo apklausta ir V. M., kuri nurodė, jog 2024 m. liepos 23 d. apie 22.10 val. ji buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nešūkavo ir triukšmo nekėlė, pas ją policijos pareigūnai dėl triukšmo nebuvo atvykę, kaimynai nesiskundė, jog ji triukšmauja. Tąkart ji galėjo kalbėti su savo sugyventiniu A. P. (b. l. 34). Šiuos V. M. parodymus patvirtina minėtuose policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose ir vaizdo bei garso įrašuose užfiksuoti duomenys, liudijantys, kad V. M. 2024 m. liepos 23 d. apie 22.10 val., būdama savo namo kambaryje, šnekėjosi, o ne šūkavo, 2024 m. liepos 23 d. adresu: (duomenys neskelbtini), niekas policijos pareigūnų dėl triukšmo nekvietė, V. M. kaimynai dėl viešosios rimties trikdymo nesiskundė.
13. T. Č. teigimu, jo sugyventinė girdėjo triukšmą būdama net už 20 m nuo triukšmo šaltinio, nepaisant 3 metrų aukščio ir 2 metrų pločio gyvatvorės bei pravažiuojančio automobilio keliamo garso, ir tai patvirtina, jog V. M. sukeltas triukšmas nebuvo normalus pokalbis, jis atitiko ANK 488 straipsnyje nurodytus triukšmo kriterijus. Sutikti su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nurodyta, kad didžiausia leidžiama triukšmo norma dienos metu yra 45 dBA, vakaro metu 40 dBA, o nakties metu 35 dBA. Taigi, reglamentuojamas 5 dBA skirtumas tarp vakaro ir nakties laiko yra labai nedidelis, jog jį būtų galima nustatyti vadovaujantis vien žmogaus klausa. Be to, minėtos higienos normos 1 punkte nurodyta, kad ji nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, o pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Todėl nagrinėjamu atveju minėta higienos norma negali būti taikoma.
14. Apeliacinio skundo teiginio, kad triukšmo normos nagrinėjamu atveju buvo viršytos, nepatvirtina ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos apklaustos T. Č. sugyventinės M. V. parodymai. Teismo posėdyje liudytoja M. V. nurodė, jog 2024 m. liepos 23 d. po 22 val. ji, būdama namo kieme ir tvarkydamasi buitinius reikalus, išgirdo triukšmą, sklindantį pro namo, esančio (duomenys neskelbtini), truputį pravertą langą. Triukšmas truko iki 5 min., kaimynė V. šūkavo, rėkavo, nors jau buvo ramybės metas. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja, teigdama, jog triukšmas jai trukdė, nes jai reikėjo pailsėti, kadangi kitą dieną reikėjo eiti į darbą, kartu nurodė ir tai, kad po to, kai išgirdo triukšmą, dar kurį laiką tvarkėsi kieme, o kai ėjo ilsėtis, miegoti, triukšmo nebebuvo. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog 2024 m. liepos 23 d. apie 22.10 val., kalbėdama savo namo kambaryje, V. M. viršijo triukšmo normą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. M. savo veiksmais būtų trikdžiusi kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Kaip jau minėta, iš kitų V. M. kaimynų, išskyrus T. Č., nusiskundimų policijoje nebuvo gauta, be to, ir jis pats pranešimą policijai pateikė ne tą patį vakarą, o pareiškėjo sugyventinė M. V., teismo posėdyje teigdama, jog triukšmas jai trukdė, kartu nurodė, kad triukšmas truko ne ilgiau kaip 5 min., ji ir toliau tvarkėsi savo namo kieme, t. y. V. M. veiksmų intensyvumas (kalbėjimas gyvenamojo namo viduje), M. V. netrukdė dirbti buities darbus, o kai pastaroji ėjo ilsėtis, miegoti, triukšmo nebebuvo, grįžusi į namo vidų, ji triukšmo nebegirdėjo, buvo tylu, t. y. V. M. netrukdė ne tik M. V. darbui, bet ir jos poilsiui.
15. Pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvados apie asmens kaltę padarymui. Kaip jau minėta, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus visus surinktus įrodymus nelieka jokios abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Esant visumai nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog V. M., kalbėdama savo gyvenamojo namo kambaryje, kėlė triukšmą, kuris atitinka ANK 488 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Vien pareiškėjo teiginio, kad kaimynės keliamas triukšmas sutrikdė jo poilsį, nepakanka tam, jog asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl konstatuojama, kad administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamu atveju nutraukta pagrįstai. Dėl to nėra pagrindo pritarti ir apelianto siūlymui atlikti eksperimentą, siekiant nustatyti, ar normalus pokalbis iš namo vidaus gali būti girdimas 20 m atstumu pro vos pravertą langą, esant kliūtims (gyvatvorei, automobilio triukšmui). T. Č. skunde nurodyta aplinkybė, jog V. M. anksčiau jau buvo bausta už viešosios rimties trikdymą (b. l. 5–8), kas, anot pareiškėjo, rodo jos polinkį pažeisti viešąją tvarką, V. M. kaltės 2024 m. liepos 23 d. padarius ANK 488 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą taip pat nepatvirtina. Kaip jau minėta, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas asmens kaltės nustatymu, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tačiau šiuo atveju V. M. kaltę patvirtinančių duomenų byloje nėra, o ankstesni pastarosios baustumai gali būti vertinami tik kaip V. M. charakterizuojantys, bet ne jos kaltę patvirtinantys, duomenys.
16. Apibendrinant tai, kas aptarta, daroma išvada, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo T. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.