- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- II-192-408/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00663-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą Kauno apskrities VPK Panemunės PK dėl vyresniojo tyrėjo E. V. 2020-02-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:20110749619 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK Panemunės PK vyresniojo tyrėjo E. V. 2020-02-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK:20110749619, R. J. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-11-20 ji iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, pavogė G. J. priklausantį statybinį karutį, kurio vertė 35 eurai. Jai paskirta 245 eurų bauda ir ji buvo įpareigota iki 2020-03-13 atlyginti G. J. 35 eurų turtinę žalą.
Skundą padavęs asmuo R. J. prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Panemunės PK vyresniojo tyrėjo E. V. 2020-02-12 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
Savo skunde nurodė, kad yra įsitikinusi, jog administracinė nuobauda jai taikyta nepagrįstai, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, tyrimo metu negavus nenuginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog jos veiksmuose yra smulkios vagystės, sukčiavimo ar turto pasisavinimo ir/ar iššvaistymo požymiai. Nurodė, kad G. J. yra jos giminaitis, gyvena viename kieme, gretimame name. Paskutiniu metu jų santykiai yra labai įtempti, nes ji pati yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, jam neįtinkanti savo tvarkos supratimu, gyvenimo būdu, todėl jis visokiais būdais siekia ją supykdyti, įskaudinti, pasityčioti, o paskutiniais metais – nuskriausti „pinigine“, kai ji įtraukiama į teisminius procesus, mokanti baudas ir G. J. bylinėjimosi išlaidas. Prieš kurį laiką ji netoli savo namų langų rado G. J. paliktą karutį su neaiškiais chemikalais ir šiukšlėmis jame. Kadangi karučio turinys labai dvokė ir nuo to dvoko jai darėsi sunku kvėpuoti, ji nuvežė karutį 20-30 metrų už namo teritorijos, išvertė jo turinį. Karutį išplovė ir gąžino į buvusią vietą. Netrukus G. J. ir vėl pastatė karutį su cheminėmis emdžiagomis šalia jos langų, o ji vėl karučio turinį išvežė, išvertė ir išplovė karutį. Po trečio karto ji jau nebeturėjo sveikatos grįžti atgal su karučiu ir paliko jį ten, kur išpylė jo turinį – už 20-30 metrų nuo namų, iš kur jis vėliau dingo. Ji suprato, kad G. J. iš jos pasityčiojo, žinodamas, kad ji serga plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, karutį su kvėpavimą trikdančiais chamikalais pastatytdamas šalia jos namų. Ji jo karučio nevogė ir nepasisavino, nesukčiavo ir neiššvaistė svetimo turto, nes jis nebuvo jos žinioje ir nebuvo jai patikėtas. Tačiau ji pripažįsta, kad padarė G. J. 35 eurų žalą, kurią sutinka atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ji nepavogė to karučio, tik nuvežė.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Panemunės PK atstovas į posėdį neatvyko, tačiau savo atsiliepime į skundą nurodė, jog su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama objektyviai, įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Skunde nurodyti motyvai niekuo nepagrįsti, naujų duomenų, leidžiančių naikinti nutarimą, nėra, todėl teismo prašo apeliantės skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo pripažintas nukentėjusiu G. J. posėdžio metu parodė, kad su pareiškėja yra tolimi giminaičiai ir kaimynai, santykiai jų yra sudėtingi. Kaip pareiškėja ir sakė, karutį ji nuvežė kelis kartus, ne pirmas kartas, kai karutį jis parsiveža nuvežtą, tačiau anksčiau dėl to nieko nesakė ir niekur nesikreipė. Turtas nėra didelis, bet yra pats faktas, kad po jo kiemą vaikšto, kai nustatyta naudojimosi tvarka. Matininkai nustatė, kur yra sklypų ribos. Karutį laikė savo teritorijoje. Per vaizdo kameras pamatęs, kad ji paėmė karutį, paprašė grąžinti, o negrąžinus, kreipėsi į policiją.
Administracinio nusižengimo byloje ROIK:20110749619 surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-2), nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 3), G. J. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2019-11-20, apie 20 val., grįžęs į namus pastebėjo, kad iš jo kiemo (duomenys neskelbtini), Kaune, dingo statybinis karutis. Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo įrašą pamatė, kaip kaimynė R. J. gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, ateina į jo kiemą, atidaro vartelius ir išsiveža jo karutį. Tą patį vakarą jos paklausė kodėl paėmė karutį, ji pradėjo keiktis ir pasakė, kad jis nereikalingas, nes surūdijęs. Manė, kad vėliau R. J. karutį grąžins, todėl iš karto į policiją nesikreipė. Dėl šios vagystės patyrė 35 eurų nuostolį (b. l. 4), policijos vyresniosios tyrėjos J. J. 2019-12-17 ir 2020-01-21 tarnybiniai pranešimai, kad tiriant G. J. pareiškimą, 2019-12-17 ir 2020-01-21 ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) Kaune, pas R. J., abu kartus jos namie nerado, tačiau jos kieme buvo galimai iš G. J. paimtas karutis. Kadangi jos namie nebuvo, nebuvo galimybės patikslinti karučio priklausomybės, karutis buvo tik nufotografuotas (b. l. 7, 8), tyrėjos J. J. 2020-01-27 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad su vyr. tyrėju E. V. ji vėl nuvyko pas R. J., kuri paaiškino, kad karutį iš kaimyno G. J. paėmė todėl, kad jame buvo sukrautos žemės ir įvairios cheminės medžiagos, kurios ją nuodija. Karutį ji išvežė į statybvietę prie Nemuno ir ten jį paliko. Karučio grąžinti savininkui nesiruošia, žalos atlyginti taip pat (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 108 straipsnio 1 dalis. Vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.
Teismui, ištyrus bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad R. J. padarė administracinį nusižengimą, kuris policijos pareigūnų objektyviai, visapusiškai, vadovaujantis įstatymu ištirtas ir teisingai kvalifikuotas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Pati pareiškėja skunde ir posėdžio metu pripažino, kad tris kartus vežė kaimynui priklausantį karutį 20-30 metrų nuo namų, jį vis parveždavo, o trečią kartą karutį nuvežusi paliko ir į vietą negrąžino. Skunde taip pat nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiam žalą. Nukentėjęs G. J. patvirtino, kad pasigedęs savo karučio peržiūrėjo savo kieme esančias vaizdo kameras ir pamatė, kad kaimynė R. J. atėjusi į jo kiemą paima karutį jį išveža. Paprašius karutį grąžinti, ji to nepadarė, dėl to jis patyrė 35 eurų turtinę žalą, prašo nubausti kaltus asmenis. Policijos tyrėja du kartus nuvykusi į įvykio vietą, matė R. J. kieme buvusį karutį, tačiau, kadangi pačios R. J. namuose nebuvo, pareigūnė neturėjo galimybės nustatyti karučio priklausomybės, tačiau karutį nufotrogravo.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau teismas konstatuoja, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai nurodė, kad R. J. atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai administracinį nusžengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Iš skundo medžiagos matyti, kad pareiškėja jau yra sulaukusi 73 metų amžiaus, todėl teismas pripažįsta tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas pažymi, kad visiems pažeidėjams neturi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Pareiškėja yra garbaus amžiaus, gauna nedidelę pensiją, iš skundo medžiagos matyti, kad jai atstovauti buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė ir pareiškėja buvo atleista nuo su skundo nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Šių aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant mažesnę baudą, nei ATPK 108 straispnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, todėl pareiškėjos atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir, kaip jau minėta, R. J. skirtina mažesnė bauda, nei sankcijoje numatyta minimali.
Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013, Kauno apygardos teismo 2018-05-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-485/2018, Kauno apygardos teismo 2018-08-09 nutartis Nr. AN2-367-319/2018, Kauno apygardos teismo 2019-04-10 nutartis Nr. AN2-198-658/2019, Kauno apygardos teismo 2019-09-17 nutartis Nr. AN2-408-290/2019).
Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Taip pat teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjos R. J. skundas tenkintinas iš dalies. Neabejotina, kad net ir paskyrus mažesnę baudą, R. J. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo labiau, kad institucijos atsiliepime į skundą nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl administracinės nuobaudos sušvelninimas šiuo atveju nėra teisingas.
Taigi, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities VPK Panemunės PK vyresniojo tyrėjo E. V. 2020-02-12 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK:20110749619 yra teisėtas, pagrįstas, tačiau keistinas, mažinant R. J. skirtinos baudos dydį.
Valstybės garantuojamos teisnės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. ANK 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardintų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Aiškinant šias BPK nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių, šiuo atveju – Valstybės garantuojamos teisnės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus paskirtos advokatės atstovauti pareiškėjai turėtų išlaidų atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas, nes nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo, įstatymų leidėjas neįtvirtino ir nenumatė galimybės iš asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nagrinėjama, išieškoti jo atstovavimo išlaidas iš valstybės ar jos institucijų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
R. J. skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apskrities VPK Panemunės PK vyresniojo tyrėjo E. V. 2020-02-12 nutarimą administracinio pažeidimo byloje ROIK:20110749619 pakeisti ir R. J. už nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti 30 eurų (trisdešimties eurų) baudą.
Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės PK veiklos skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.