Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-235-852/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-23
Bylos Nr.: e2-235-852/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02072-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Verikas
Ieškovas: ERGO Insurance SE
Atsakovas: UAB „Restoranų grupė fortas“, UAB „Mano Būstas“
Trečiasis asmuo: If P

Kategorijos

2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2-235-852/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02072-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8. 2.6.39.2.5.1.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE atstovui M. K.,atsakovo UAB „Restoranų grupė fortas“ atstovei advokatei A. V.,atsakovo UAB „Mano Būstas“ atstovui advokatui R. R.,trečiojo asmens If P&C Insurance AS atstovei advokato padėjėjai J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams UAB „Restoranų grupė fortas“ ir UAB „Mano Būstas“, tretiesiems asmenims If P&C Insurance AS bei ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ERGO Insurance SE kreipėsi į teismą ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Restoranų grupė fortas“ (toliau ir – Atsakovas, Atsakovas I) ir UAB „Mano Būstas“ (toliau ir – Atsakovas II) nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 89886,69 EUR, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1543,00 EUR žyminis mokestis ir kt. Ieškovas nurodo, kad ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėju UAB „Forum rūmai“ (toliau ir - Draudėjas) 2014-08-22 sudarė draudimo sutartį Nr. 310-0037982 (toliau ir - draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui 101223,75 EUR dydžio nuostolius, kuriuos Draudėjas patyrė 2016-02-08 dėl (duomenys neskelbtini), 3 aukšte įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu atsakovo UAB „Restoranų grupė fortas“ (Atsakovas) nuomojamuose patalpose buvo nutraukta maišytuvo vandens tiekimo žarnelė. Žalos faktą nustatė UAB „Mano būstas“, kurios specialistai surašė defektinį aktą MB Nr. 2016-02-08, kuriame konstatavo, kad trečiojo aukšto sandėliavimo patalpose nutraukta maišytuvo žarnelė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl draudikas išmokėtos nuostolių sumos 89 886,69 Eur (draudimo išmoka atskaičius 11,2 proc. nusidėvėjimą) reikalauja iš atsakovų. Ieškovas paaiškina, kad draudėjas su atsakovu UAB „Restoranų grupė fortas“ buvo sudaręs nuomos sutartį, kurios 4.10 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas atsako už žalą, padarytą nuomotojo turtui. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Taip pat paaiškina, kad atsakovas UAB „Restoranų grupė fortas“ buvo sudaręs sutartį dėl techninės inžinerinių sistemų, įrangos priežiūros su profesionaliu gyvenamųjų namų, daugiabučių, visuomeninių bei komercinių pastatų administratoriumi UAB „Mano būstas“ (ankstesnis šio juridinio asmens pavadinimas UAB „Rubicon City service“, vėliau UAB „City service“). Atsakovas pirkdamas ūkio valdymo paslaugas (kurių tarpe ir šildymo bei vandens tiekimo sistemų priežiūra, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų profilaktiniai eksploatacijos darbai ir kt.) kitų, jam priklausančių restoranų patalpose nuo 2005 m., papildė sudarytą sutartį, pavesdamas UAB „Mano Būstas“ šiuos priežiūros darbus atlikti ir pagal Sutartį išsinuomotose patalpose (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad atsakovų civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, nes pagal CK 6.256 str. 4 d. jei sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (LAT 2012-12-19 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-575/2012).Todėl atsakovai nuo civilinės atsakomybės taikymo gali būti atleisti tik įrodžius, kad žalos padaryta dėl nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017 išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovo įsitikinimu, atsakovai turi atsakyti solidariai pagal CK 6.279 str.1 d. nuostatas, nes žalą padarė bendrai ir nėra galimybės nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Ieškovas taip pat prašo priteisti CK 6.37 str. 2 d. bei CK 6.210 str. 2 d. numatytas 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Restoranų grupė fortas“ (Atsakovas I) atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad šiuo atveju UAB „Forum rūmai“, kaip statinių savininkas, laikinai perdavė patalpų valdymą atsakovui, nuomos sutartyje padarydamas išlygą dėl žalos, kilusios netinkamai eksploatuojant nuomojamą turtą, atlyginimo pareigos tik esant kaltiems, neteisėtiems Atsakovo veiksmams. T.y. nuomos sutartimi statinio savininkui taikytina griežtoji atsakomybė už statinio/įrenginių/konstrukcijų trūkumais padarytos žalos galimus nuostolius (CK 6.266 str.) nuomininkui, kaip laikinam valdytojui, pilna apimti nebuvo perkelta. Likusioje apimtyje atsakomybę prieš trečiuosius asmenis dėl statinio/įrenginių/konstrukcijų sukeltos žalos liko prisiėmęs pats patalpų savininkas – UAB „Forum rūmai“, todėl atlyginęs žalą kitiems savo patalpų nuomininkams šių nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš atsakovo gali reikalauti tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Atsakovo su patalpų savininku UAB „Forum rūmai“ sudarytos sutarties, kuria remiasi ieškovas, 4.3 punktu Nuomininkas įsipareigojo „naudoti Patalpas ir Įrangą pagal paskirtį, savo sąskaita jas prižiūrėti ir užtikrinti jų gerą būklę (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), rūpintis Nuomotojo turto saugumu ir priežiūra, <...> laikytis su Patalpų bei Įrangos naudojimu susijusių teisės norminių aktų ar taisyklių. Nuomininkas įsipareigoja atsakyti už tokių reikalavimų pažeidimus, jei jie kilo dėl Nuomininko, darbuotojų, kitų su Nuomininkų susijusių asmenų kaltės“. Sutarties 4.10 p. reglamentuojama: „jei dėl Nuomininko darbuotojų kaltės, dėl priežasties, kilusios Patalpose, ar dėl Patalpose vykdomos veikos Plotui ir (ar) kitam Nuomotojo turtui, Nuomotojo klientui ar turtui yra padaroma žala, Nuomininkas per 5 (penkias) dienas nuo rašytinės pretenzijos pateikimo jam dienos atlygina Nuomotojui ir (ar) jo klientui visus jų patirtus nuostolius“. Taigi, remiantis byloje pateikta Sutartimi yra matyti, jog atsakovui, tampant patalpų valdytoju nuomos teisiniu pagrindu, su statinio ir įrangos savininku buvo susitarta, dėl kaltės išlygos. Kitaip tariant, šalys susitarė, jog atsakovo atsakomybė už žalą kilusią dėl (bendriausia prasme) netinkamo patalpų, įrangos ir jam perduoto turto eksploatavimo pagal sutartį nėra griežtoji, t.y. kylanti tik tuo atveju, jei dėl neteisėtų veiksmų yra atsakovo ar jo darbuotojų, kaltė. Patalpų nuomos sutarties šalys pasinaudojo CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir susitarė, kad nuomininko, kaip laikino patalpų valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant jo kaltei. Atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto bei kaltės įrodymas yra ieškovo pareiga, tačiau kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl vandens žarnelės trūkimo jo išsinuomotose patalpose - ieškovas nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Atsakovas pažymi, kad ieškovas remiasi byloje pateiktu UAB „Mano būstas“ defektiniu aktu MB Nr. 2016-02-08, kuriame nurodyta, kad atsakovo nuomojamose patalpose buvo nutraukta maišytuvo vandens tiekimo žarnelė. 2016-03-18 paaiškinime UAB „Mano būstas“ patikslino, jog trūkusios šalto vandens žarnelės susidėvėjimo požymių nematyti. Žarnelės trūkimo priežastimi įvardintas naktį padidėjęs šalto vandens slėgis magistraliniuose tinkluose. Atsakovas išsinuomojo patalpas ir įrangą iš patalpų savininko ir šiuo turtu naudojosi pagal paskirtį. Perduodamas turtą atsakovo dispozicijon patalpų savininkas patvirtino, kad jos yra tinkamos naudoti būklės. Atsakovas paaiškina, kad nuomininkas sutartimi nebuvo įpareigotas įrengti pastate vandens slėgio reguliatorių, kurie užkirstų kelią tokiems atvejams, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu už vandens slėgio reguliatorių neįrengimą pastate, kaip ir už vandens slėgio padidėjimą pastate ir to pasekoje kilusius nuostolius. Priešingai, Sutartimi pats nuomotojas (t. y. patalpų savininkas) įsipareigojo užtikrinti patalpose esančių šildymo, kanalizacijos, elektros tinklų, ventiliacijos, šaldymo ir visų kitų patalpas aptarnaujančių inžinerinių sistemų tinkamą funkcionavimą pagal galiojančius teisės aktų nustatytus reikalavimus, savalaikį ir kvalifikuotą jų remontą, aptarnavimą bei priežiūrą (5.1 p.). Nepaisant šios nuomotojo pareigos, pats atsakovas buvo sudaręs sutartį dėl techninės inžinerinių sistemų, įrangos priežiūros su profesionaliu gyvenamųjų namų, daugiabučių, visuomeninių bei komercinių pastatų administratoriumi UAB „Mano būstas“. Atsakovas pirkdamas ūkio valdymo paslaugas (kurių tarpe ir šildymo bei vandens tiekimo sistemų priežiūra, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų profilaktiniai eksploatacijos darbai ir kt.) kitų, jam priklausančių restoranų patalpose nuo 2005 m., papildė sudarytą sutartį, pavesdamas UAB „Mano Būstas“ šiuos priežiūros darbus atlikti ir pagal Sutartį išsinuomotose patalpose (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, kaip patalpų valdytojas nuomos pagrindu, dėl savo kaltės būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, sąlygojusius vandens žarnelės trūkimą bei patalpų užliejimą vandeniu. Be to, atsakovas nurodo, jog nesutinka su žalos paskaičiavimu, mano, jog skaičiuojant žalą nebuvo įvertintas turto nusidėvėjimas. Pažymi, kad ieškovas nepateikė ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

3. Atsakovas UAB „Mano būstas LT“ (Atsakovas II) atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Pažymi, jog Atsakovas I ir Atsakovas II 2005 m. spalio 17 d. sudarė sutartį Nr. 05-10-200 dėl ūkio valdymo paslaugų teikimo. Atsakovas II minėta Sutartimi teikė paslaugas remiantis Sutarties priede Nr. 2 nurodytų paslaugų sąrašu. Remiantis šios sutarties priedu Nr. 2, kuriame pateiktas detalus objekto ūkio valdymo paslaugų sąrašas, Atsakovas II nebuvo įsipareigojęs prižiūrėti Atsakovo I sanitarinius prietaisus ir tuo labiau atlikti jų patikrą ar teikti žarnelių priežiūros paslaugas. Būtent trūkusi vandens tiekimo žarnelė yra sanitarinis prietaisas, kuriuo pagal su Atsakovu I sudarytą Sutartį Atsakovas II neturėjo pareigos prižiūrėti. Ieškovas visiškai neatsižvelgia, jog Sutartyje niekur nėra nurodyta, jog Atsakovas II teikia žarnelių priežiūros paslaugas, nors sutarties prieduose detaliai apibrėžtas Atsakovo II teikiamų paslaugų sąrašas. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, Atsakovas II nurodo, jog būdamas savo srities profesionalu 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 60-15-615 pateikė rekomendaciją dėl lanksčiųjų guminių žarnelių pakeitimo į metalines žarneles. Atsakovas I neatsižvelgė į Atsakovo II pateiktas rekomendacijas ir žarnelių nepakeitė. Atsakovas I nuo 2011 m. gegužės mėn., kai Atsakovas II informavo apie žarnelių keitimą, neatsižvelgė į šiuos nurodymus. Visos šios aplinkybės rodo, jog ieškovo teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo Atsakovui II yra nesąžiningas ir nepagrįstas. Atsakovas II savo pareigas vykdė tinkamai: organizavo Objekto priežiūrą, atlikto profilaktinius darbus, pagal Sutartyje nurodytą teikiamų paslaugų sąrašą. Priežiūros darbai buvo atlikti tinkamai ir atitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Apie netinkamą paslaugų teikimą Atsakovas II nebuvo gavęs jokių pranešimų. Atsakovas II taip pat pažymi, jog Šioje byloje ieškovas nebando įrodinėti konkrečios žarnelės trūkumo priežasties. Atsakovas II teigia, kad pagal jo išvadą, t.y. 2016 m. kovo 18 d. paaiškinimą, žarnelė trūko dėl naktį padidėjusio šalto vandens slėgio magistraliniuose tinkluose. Šių aplinkybių ieškovas nenuginčijo ir nepateikė priešingų įrodymų dėl žarnelės trūkimo priežasties, todėl tai tik dar labiau patvirtina, jog Atsakovas II savo pareigas vykdė tinkamai ir kad ieškovas visiškai neįrodo priežastinio ryšio tarp Atsakovo II tariamai neteisėtų veiksmų ir įvykusios žalos. Ieškovas teikdamas ieškinį privalėjo nurodyti, kokios Sutartinius įsipareigojimus Atsakovas II nevykdė ar vykdė netinkamai. Ieškinyje apsiribota konstatavimu, kad trūko žarnelė, Atsakovas II tuo metu pagal sutartį teikė objekto ūkio valdymo paslaugas. Tačiau vien šis faktas nepatvirtina, jog Atsakovas II yra atsakingas už visas nelaimes įvykusias objekte ar tai, kad objekto ūkio valdymo paslaugų teikimo faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę. Ieškovas, reikalaudamas iš Atsakovo II žalos atlyginimo absoliučiai neatsižvelgia į pastato būklę. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovas neįvertina patalpų nusidėvėjimo.

4. Tretysis asmuo If P&C Insurance AS, kaip atsakovo UAB „Restoranų grupė fortas“ atsakomybės draudikas (e. bylos t. 3, b.l. 73), atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad pagal nuomos sutarties 5.1. p., už ginčo patalpose esančių šildymo, kanalizacijos, elektros tinklų, ventiliacijos, šaldymo ir visų kitų patalpas aptarnaujančių inžinerinių sistemų tinkamą funkcionavimą pagal galiojančius teisės aktų nustatytus reikalavimus, savalaikį ir kvalifikuotą jų remontą, aptarnavimą bei priežiūrą buvo atsakingas ne Atsakovas I, tačiau būtent UAB „Forum rūmai. Šiuo atveju UAB „Mano būstas“, t. y. įmonės, kuri konstatavo vandens išsiliejimo šaltinį ir vietą, 2016-03-18 paaiškinimas patvirtina, kad ginčo vandens žarnelė trūko dėl naktį padidėjusio šalto vandens slėgio magistraliniuose tinkluose. Tai reiškia, kad žarnelė netrūko dėl blogos jos priežiūros ar dėl to, kad atsakovo darbuotojai ar kiti atsakovo leidimu ginčo patalpose esantys asmenys darė jai kažkokį neleistiną fizinį poveikį, bet ginčo žarnelės trūkimą sąlygojo slėgis magistraliniuose tinkluose. Tuo tarpu nuo tokio pobūdžio slėgio, jo kitimo privalo apsaugoti pastate, kuriame yra ginčo patalpos, įrengtos ir UAB „Forum rūmai“ nuosavybės teise priklausančios inžinerinės sistemos, tinkamas jų veikimas, pvz., slėgio reguliatoriai ir pan. Atitinkamai, kadangi už tokias inžinerines sistemas, tinkamą jų funkcionavimą atsakomybę sutarties pagrindu prisiėmė UAB „Forum rūmai“ ir šių prievolių neįvykdė, laikytina, kad žala kilo dėl paties UAB „Forum rūmai“ kaltės ir neveikimo. Trečiojo asmens vertinimu, byloje taip pat nėra nustatyta Atsakovo I katė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovas I elgėsi itin apdairiai ir rūpestingai, be to, ginčo patalpų valdymą priežiūros tikslais buvo perleidęs prievoliniais santykiais trečiajam asmeniui, t. y. savo srities profesionalui UAB „Mano būstas LT“. Tretysis asmuo taip pat nurodo, jog nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dyžiu. Pažymi, kad ieškovas nepagrindė, kodėl jis taiko 11,2 proc. dydžio nusidėvėjimą. Neaišku, ar trečiųjų asmenų pateiktos sąskaitos yra apmokėtos ir ar iš tikrųjų buvo atlikti sąmatose nurodyti darbai. Ieškovas nepagrindė, kad nuostoliai susidarė tik dėl žalos šalinimo darbų, o ne dėl kitokių nebūtinų ir nesusijusių darbų. Trečiojo asmens vertiniu, ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp neva kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Teigia, kad byloje įrodinėjama žala kilo dėl vandens žarnelės trūkimo, o trūkimo priežastimi yra spaudimas magistraliniuose tinkluose bei netinkamos UAB „Forumo rūmai“ pastate, kuriame yra ginčo patalpos, įrengtos inžinerinės sistemos, neužtikrinančios, kad magistraliniuose tinkluose esantis slėgis nesukeltų žalos. Taigi jeigu būtų nustatyta, kad Atsakovas I neva visgi atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar jo elgesyje buvo neleistinas neveikimas, priežastinis ryšys tarp veiksmų/neveikimo ir įrodinėjamos kilusios žalos, teisiškai turėtų būti pripažįstamas kaip atsitiktinis, nereikšmingas civilinei atsakomybei kilti.

Šalies argumentai

5. Ieškovas ERGO Insurance SE dubliku prašo ieškinį tenkinti visiškai. Teigia, kad ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). Taip pat pažymi, jog nesutinka su argumentais, kad lanksti jungtis trūko dėl per didelio slėgio. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius faktus. Byloje pateikta UAB „Mano būstas“ pažyma nėra tiksli, nes UAB „Mano būstas“ nematuoja slėgio vamzdynuose, todėl negali teikti tinkamos išvados, tai yra tik jų specialisto nuomonė. Informacija apie susikaupusį slėgį vamzdynuose gali pateikti tik UAB „Vilniaus vandenys“, kurie yra geriamojo vandens tiekėjai, bet jie tokių duomenų nefiksavo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas UAB „Restoranų grupė fortas“ (Atsakovas I) tripliku prašo ieškinio netenkinti Pažymi, kad Atsakovas I nėra ginčo patalpų savininkas. Patalpų, kuriose įvyko avarija, valdymas jam yra suteiktas sutartiniu sandoriu ir tik jame apibrėžtoje apimtyje. Ieškovas reikalaudamas teismo taikyti Atsakovo atsakomybę be kaltės (CK 6.266 str.) nepagrįstai ignoruoja sutartiniame, patalpų valdymo perdavimą apibrėžiančiame sandoryje šalių suderintą Atsakovo I, kaip patalpų valdytojo teisių ir pareigų apimtį. Sutarties 4.3 ir 4.10 punktai vienareikšmiškai patvirtina, jog Atsakovo I atsakomybė už žalą kilusią dėl (bendriausia prasme) netinkamo nuomojamų patalpų, įrangos ir jam perduoto turto eksploatavimo pagal Sutartį nėra griežtoji, t.y. kylanti nuomininkui (Atsakovui) tik tuo atveju, jei dėl žalą sąlygojusių veiksmų yra Atsakovo ar jo darbuotojų, kaltė. Tokiu būdu nuomos sutarties šalys pasinaudojo CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir susitarė, kad nuomininko civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Tolesni Sutarties punktai (5.1 p.) patvirtina, kad už nuomojamose patalpose esančių inžinerinių sistemų tinkamą funkcionavimą pagal galiojančius teisės aktus, savalaikį ir kvalifikuotą jų remontą, aptarnavimą ir priežiūrą atsakomybę atitinkamai prisiėmė pats nuomotojas – t.y. patalpų savininkas UAB „Forumo rūmai“. Patalpų savininkui pačiam neįvykdžius prisiimtų prievolių, dėl to kilusios žalos reikalavimas iš nuomininko yra negalimas (CK 6.297 str.). Be to, Atsakovo I atsakomybė negalima dar ir dėl to, jog inžinerinių sistemų valdymą ir priežiūrą atsakovas perdavė trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas“. Atsakovas I taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose, kuriomis remiasi ieškovas (civilinės bylos Nr. 3K-3-299/2008, 3K-3-204/2014) užlieję žemiau esančias patalpas atsakovai buvo buto, kuriame įvyko vandens nuotėkis, savininkai, kurių atžvilgiu teismas, nustačius užliejimo faktą, atsakomybę taikė be kaltės. Todėl šios bylos ir paminėtų nutarčių ratio decidendi nesutampa. Atsakovui patalpas valdant nuomos pagrindu, nuomojo, kaip valdytojo atsakomybės apimtis spręstina atsižvelgiant į Sutartyje esančią išlygą dėl kaltės, todėl minėtose nutartyse esantys teismo išaiškinimai dėl įrodinėjimo apimties ir įrodinėjimo paskirstymo taisyklių šioje byloje negali būti taikomi.

7. Tretysis asmuo If P&C Insurance AS tripliku prašo ieškinio netenkinti. Tretysis asmuo remiasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Mano, jog žala kilo dėl paties UAB „Forumo rūmai“ kaltės ir neveikimo, nes už inžinerines sistemas, tinkamą jų funkcionavimą atsakomybę nuomos sutarties pagrindu prisiėmė UAB „Forumo rūmai“ ir šių prievolių neįvykdė. Pažymi, jog dubliku ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ir nenurodė šiuo aspektu jokių motyvų. Tai reiškia, kad esamu atveju teisė reikalauti atlyginti ieškiniu įrodinėjamą žalą neegzistuoja, remiantis CK 6.297 str., pagal kurį jeigu nukentėjęs ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

8. Atsakovas UAB „Restoranų grupė fortas“ (Atsakovas I) 2019 m. balandžio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl eksperto A. S. 20189- m. vasario 19 d. turto ekspertizės akte pateikto žalos apskaičiavimo. Atsakovo I vertinimu, realus žalos (nuostolių) dydis dėl užliejimo galėtų būti ne didesnis nei 13093,69 EUR.

9. Atsakovas UAB „Mano būstas LT“ (Atsakovas II) tripliko neteikė, nes į bylą buvo įtrauktas 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, t.y. pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai.

10. Tretysis asmuo ABD Gjensidige įtrauktas į bylą 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi. Atsiliepimo neteikė. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, ir UAB „Forum rūmai“ kaip draudžiamų patalpų savininkas sudarė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. (e. bylos t. 1, b.l. 5-8).

12. Iš UAB „Mano būstas“ 2016 m. vasario 8 d. defektinio akto nustatyta, kad 2016 m. vasario 8 d. apdraustame objekte įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo užlietos 3, 2 ir 1 aukšto patalpos. Avarija įvyko 3 aukšte UAB „Restoranų grupė fortas“ nuomojamose sandėliavimo patalpose dėl trūkusios maišytuvo vandens tiekimo žarnelės (e. bylos t. 1, b.l. 13).

13. Nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE dėl draudiminio įvykio išmokėjo draudėjui UAB „Forum rūmai“ 101223,75 EUR draudimo išmoką, nuostoliams padengti. Draudimo išmoką sudaro 66472,83 EUR už darbus atliekant rangos būdu ir 34750,92 EUR už kiliminę dangą (e. bylos t. 1, b.l. 21, 22, 24, 25).

14. Nustatyta, kad UAB „Forum rūmai“ ir UAB „Restoranų grupė fortas“ 2011 m. vasario 9 d. sudarė ilgalaikę negyvenamųjų patalpų bei įrangos nuomos sutartį Nr. 110209-1 (Nuomos sutartis), pagal kurią nuomotojas UAB „Forumo rūmai“ suteikė nuomininkui UAB „Restoranų grupė fortas“ laikinai už atlygį naudotis sporto, pramogų ir verslo centre FORUM PALACE, esančiame (duomenys neskelbtini) negyvenamąsias patalpas (4 barų patalpas renginių salėje Galaxy) bei baldus ir įrangą (e. bylos t. 3, b.l. 3-12).

15. Nustatyta kad atsakovas UAB „Restoranų grupė fortas“ ir atsakovas UAB „Mano būstas“ (ankstesnis pavadinimas „Rubicon City service“) 2015 m. spalio 17 d. sudarė sutartį dėl ūkio valdymo paslaugų teikimo UAB „Restoranų grupė fortas“ valdomoms patalpoms, į kurių sąrašą 2013 m. spalio 1 d. sutarties papildymu įtrauktos ir patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b.l. 51-61).

Dėl Atsakovo I atsakomybės pagrindų

16. Ieškovas ieškinį reiškia remiantis CK 6.1015 straipsniu, reguliuojančiu draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o pagal CK 6.1015 str. 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

17. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kaip draudikas yra atlyginęs draudėjui UAB „Forum rūmai“ nekilnojamam turtui padarytą žalą, kilusią dėl vandens išsiliejimo draudėjo išnuomotose patalpose. Tai reiškia, kad ieškovui yra perėjusi reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį, tačiau pagal subrogacijos taisykles, tokią teisę ieškovas gali įgyvendinti tik tokia apimtimi ir tokiais pagrindais, kuriais šią reikalavimo teisę būtų galėjęs įgyvendinti pats draudėjas tiesiogiai reikalaudamas žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens.

18. Kaip teisingai pastebi Atsakovas I, šiuo atveju ieškovas nėra tiksliai įvardinęs teisinio pagrindo, kuriuo remiantis UAB „Forumo rūmai“ galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš nuomininko UAB „Restoranų grupė fortas“ kaip žalą padariusio asmens. Ieškovas remiasi CK 6.266 straipsniu, nustatančiu, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas). Iš šio straipsnio turinio yra aišku, kad jame įtvirtinta norma reguliuoja statinio savininko (valdytojo) atsakomybę be kaltės prieš trečiuosius asmenis. Tačiau tokios atsakomybės taisyklės nėra taikomos tiesiogiai, kai sprendžiama ne dėl pastatų savininko (valdytojo) atsakomybės prieš trečiuosius asmenis, bet dėl valdytojo atsakomybės pastatų savininkui. Pažymėtina, jog kasacinis teismas spręsdamas klausimą dėl pagal CK 6.266 str. tenkančios atsakomybės už žalą paskirstymo tarp savininko ir valdytojo, eilėje bylų yra nurodęs, jog dėl valdytojo atsakomybės turi būti sprendžiama įvertinant susitarimo tarp savininko ir valdytojo turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 teismas vertindamas, ar UAB „Grinda“ perėjo pareiga atsakyti už žalą dėl netinkamos kelio priežiūros, sprendė pagal šios įmonės sudarytą sutartį su savivaldybe kaip kelio savininku). Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai sutinka su Atsakovu I, jog dėl to, ar jam gali būti taikoma atsakomybė pagal paminėtas atsakomybės taisykles, įtvirtintas CK 6.266 str., turėtų būti nuspręsta įvertinant UAB „Forum rūmai“ ir UAB „Restoranų grupė fortas“ sudaryto susitarimo dėl patalpų valdymo teisės perleidimo turinį, - šiuo atveju nuomos sutartį.

19. UAB „Forumo rūmai“ ir UAB „Restoranų grupė fortas“ 2011 m. vasario 9 d. sudarytos Nuomos sutarties 4.3 punkte numatyta, kad „nuomininkas įsipareigoja naudoti Patalpas ir Įrangą pagal paskirtį, savo sąskaita jas prižiūrėti ir užtikrinti jų gerą būklę (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), rūpintis nuomojamo turto saugumu ir priežiūra, kasdieniu tvarkymu, griežtai laikytis teisės aktų nustatytų Patalpoms keliamų priešgaisrinės apsaugos, sanitarinių, darbo saugos reikalavimų, elektros, vandentiekio ir kanalizacijos eksploatacijos, sanitarijos, higienos ir kitų su Patalpų bei Įrangos naudojimu susijusių teisės norminių aktų ar taisyklių. Nuomininkas įsipareigoja atsakyti už tokių reikalavimų pažeidimus, jei jie kilo dėl Nuomininko, darbuotojų, kitų su nuomininku susijusių asmenų kaltės. Nuomininkas privalo naudotis Patalpomis taip, kad nebūtų pažeistos kitų Pastate esančių patalpų naudotojų teisės ir interesai.“

20. Šios Nuomos sutarties 5.1 punkte numatyta, kad „Nuomotojas neatsako prieš Nuomininką dėl žalos, susijusios su laikinais komunalinių paslaugų tiekimo sutrikimais, nepriklausančiais nuo Nuomotojo valios. Nuomotojas įsipareigoja užtikrinti (kiek tai priklauso nuo jo valios) Patalpose esančių šildymo, kanalizacijos, elektros tinklų, ventiliacijos, šaldymo ir visų kitų Patalpas aptarnaujančių inžinerinių sistemų tinkamą funkcionavimą pagal galiojančius teisės aktų nustatytus reikalavimus, savalaikį ir kvalifikuotą jų remontą, aptarnavimą bei priežiūrą.“

21. Teismo įsitikinimu, palyginant ir vertinant paminėtas (t.y. nurodytas 4.3 ir 5.1 punktuose) Nuomos sutarties nuostatas CK 6.266 str. taikymo tikslais, reikia pripažinti, jog vandentiekio eksploatacija ir kasdienis tvarkymas, t.y. einamasis remontas, pagal Nuomos sutartį buvo perkeltas patalpų valdytojo, t.y. nuomininko atsakomybės sričiai, o nuomotojui buvo palikta atsakomybė už inžinerinių sistemų normalų funkcionavimą. Šios aplinkybės Atsakovas I savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčijo. Be to, nors šalys Nuomos sutartyje konkrečiai neapibrėžė, kurioje vietoje faktiškai baigiasi bendrų patalpų inžineriniai tinklai ir prasideda nuomininko atsakomybė, tačiau protingai vertinant, manytina, jog maišytuvo vandentiekio žarnelė vis dėlto turėtų būti laikoma vandentiekio, kaip kasdienoje naudojamo įrenginio, dalimi, o ne vandentiekio, kaip inžinerinės sistemos, dalimi.

22. Nepaisant to, teismas pažymi, kad kaip minėta šiuo konkrečiu atveju yra sprendžiama dėl ieškovo reikalavimo, pareikšto subrogacijos pagrindu, t.y. reikalavimo tenkinimui yra reikšminga, kaip žalos atlyginimo teise realiai galėtų pasinaudoti žalą patyręs asmuo prieš konkretų žalą padariusį asmenį. Kadangi šiuo atveju atsakomybės klausimai kyla ne tarp pastato savininko (valdytojo) ir trečiojo asmens, o tarp savininko ir valdytojo, tai kaip ir nurodo Atsakovas I, šiuo atveju sprendžiant ginčą turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kokia apimtimi pastatų savininkas perdavė valdymo teisę valdytojui, bet ir į kitas susitarimo dėl valdymo perleidimo sutarties sąlygas, kurios gali riboti valdytojo atsakomybę prieš savininką.

23. Kaip jau minėta, Nuomos sutarties 4.3 punkte šalys susitarė ir dėl to, jog Nuomininkas atsakys už tokių reikalavimų (t.y. reikalavimų, susijusių su pastato eksploatavimu) pažeidimus, jei jie kilo dėl Nuomininko, darbuotojų, kitų su nuomininku susijusių asmenų kaltės. Be to, Nuomos sutarties 4.10 punkte šalys taip pat susitarė, kad jei „jei dėl Nuomininko darbuotojų kaltės, dėl priežasties, kilusios Patalpose, ar dėl Patalpose vykdomos veikos Plotui ir (ar) kitam Nuomotojo turtui, Nuomotojo klientui ar turtui yra padaroma žala, Nuomininkas per 5 (penkias) dienas nuo rašytinės pretenzijos pateikimo jam dienos atlygina Nuomotojui ir (ar) jo klientui visus jų patirtus nuostolius“. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas pritaria, Atsakovo I argumentams, kad Atsakovui I nuomos sutarties pagrindu tampant patalpų valdytoju, su statinio ir įrangos savininku buvo susitarta, dėl kaltės išlygos. Kitaip tariant, šalys susitarė, jog Atsakovo I atsakomybė už žalą, kilusią dėl netinkamo patalpų, įrangos ir jam perduoto turto eksploatavimo pagal Nuomos sutartį prieš nuomotoją nėra griežtoji, t.y. kylanti tik tuo atveju, jei dėl neteisėtų veiksmų yra Atsakovo I ar jo darbuotojų, ar kitų su nuomininku susijusių asmenų kaltė. Nepaisant ieškovo iškeltų abejonių dėl to, jog sutartimi yra nustatyta tik žalos atlyginimo tvarka, bet ne sąlygos, ribojančios atsakomybę, teismas vis tik pastebi, jog kaltės sąlyga yra nurodyta net keliuose Nuomos sutarties punktuose ir todėl toks susitarimas dėl atsakomybės tik esant nuomininko kaltei, negali būti laikomas atsitiktiniu, nedarančiu išimties iš CK 6.266 str. numatytų taisyklių.

24. Nuomininko kaltė dėl vandentiekio avarijos yra fakto klausimas. Pastebėtina, kad šiame procese ieškovas Atsakovo I kaltės neįrodinėjo, teigdamas, kad to neturi daryti remiantis kasacinio teismo praktika. Tačiau ieškovo nurodoma kasacinio teismo praktika (LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-299/2008, 3K-3-204/2014) yra visiškai neaktuali šiai bylai, nes minėtose bylose nebuvo sprendžiamas subrogacijos klausimas, kai žalą padaręs asmuo yra patalpų nuomininkas, ir be to, šiose bylose taip pat nebuvo sprendžiama dėl nuomininko atsakomybės, kai valdymo teisę perleidžiančioje sutartyje (nuomos sutartyje) yra sutarta dėl valdytojo atsakomybės prieš savininką tik esant valdytojo (nuomininko) kaltei.

25. Ieškovas neįrodinėjo, kad vandentiekio avarijos priežastis būtų susijusi su mechaniniu žarnelės pažeidimu dėl Atsakovo I vykdomos veiklos. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad vandentiekio žarnelė galėjo būti pažeista dėl aktyvių Atsakovo I darbuotojų ar kitų su Atsakovu I susijusių asmenų veiksmų.

26. Pagal pateiktą ieškinį ieškovas Atsakovo I kaltę sieja su nerūpestingu neveikimu, t.y. nerūpestingumu eksploatuojant vandentiekį ir vykdant einamąją vandentiekio įrenginių priežiūrą. Tačiau tokio nerūpestingo neveikimo aplinkybės šioje byloje taip pat nėra pagrįstos konkrečiais faktais. Atsakovo I nerūpestingumas nėra įrodytas.

27. Pažymėtina, jog ieškovo argumentai, kad Atsakovas I pernelyg ilgai delsė keisti vandentiekio žarneles, nėra pagrįsti konkrečiais vandentiekio eksploatavimo normatyvais, žarnelės gamintojo nurodymais, ar nuomos sutartyje sutartais terminais, nustatančiais žarnelių keitimo periodiškumą. Ieškovui nenurodžius norminių aktų pažeidimo, laikytina, jog sąvoka „pernelyg ilgai delsė“ yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, kuri gali būti konstatuota tik įvertinus, ar kitas rūpestingas ir atidus patalpų valdytojas tokioje situacijoje būtų pakeitęs šią žarnelę ir kada tai būtų padaręs. Nagrinėjamu atveju specialistas D. K., t.y. asmuo turintis specialių žinių apie inžinerinius vandentiekio ir nuotėkų šalinimo tinklus, yra pateikęs išvadą (2018 m. kovo 1 d. vertinimo aktas, e. bylos t. 3, b.l. 18 – 23), jog trūkusi vandentiekio žarnelė neturėjo nei vidinių, nei išorinių nusidėvėjimo požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie būtinybę šią žarnelę pakeisti kita. Specialistas vertinimo akte nurodo, kad atlikus žarnelės ardymą buvo nustatyta, jog ant žarnelės sienelių nėra susikaupusių nuosėdų, kurios rodytų jos ilgą eksploatacijos laiką, be to, specialistas nurodo, jog apžiūrėjus visą išorinį žarnelės šarvą, taip pat nebuvo nustatyta korozijos žymių. Nors teismo posėdžio metu D. K. teigė, kad jis negali nustatyti, kokia žarnelės būklė buvo iki avarijos momento, tačiau byloje nėra jokių kitokių įrodymų apie tai, jog iki avarijos atlikus vizualią apžiūrą Atsakovas I ar jo darbuotojai būtų galėję suprasti, jog žarnelė yra susidėvėjusi ir kad ją būtina nedelsiant pakeisti. Specialistas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jam nėra žinomi normatyvai, nustatantys žarnelių keitimo periodiškumą, specialisto nuomone, žarnelės turėtų būti keičiamos kas 5-8 metus.

28. Pažymėtina ir tai, kad Atsakovas I vykdydamas nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su vandentiekio eksploatacijos priežiūra išnuomotose patalpose, 2013 m. spalio 1 d. sudarė sutartį su Atsakovu II, t.y. UAB „Mano būstas“ dėl ūkio valdymo paslaugų teikimo (papildė šią sutartį įtraukiant ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)). UAB „Mano būstas“ kaip Atsakovo I samdytas vandentiekio sistemos priežiūros specialistas taip pat yra pateikęs rašytinius paaiškinimus, kuriose vadybininkas A. M. nurodo, kad vizualiai žarnelės susidėvėjimo požymių nematyti (e. bylos t. 3, b.l. 24).

29. Byloje nėra kitokių duomenų apie tai, kad vandentiekio avariją nulėmė Atsakovo I nerūpestingas neveikimas. Tiek iš specialisto D. K., tiek ir iš UAB „Mano būstas“ pateikto avarijos priežasčių vertinimo, matyti, kad vandentiekio žarnelė tikėtinai trūko dėl padidėjusio slėgio magistraliniuose vandens tinkluose, t.y. dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo Atsakovo I. Nors ieškovas su šia išvada nesutiko, pažymėdamas, jog slėgis nebuvo matuojamas ir kad jo padidėjimas nėra įrodytas, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė yra labai tikėtina dėl atsakovų nurodytų priežasčių, t.y. dėl to, jog pastate veikia baseinas, o nakties metu šalto vandens slėgis vamzdynuose gali padidėti dėl sumažėjusio vandens vartojimo. Atsakovas I pagrįstai pažymi, kad pastato bendro naudojimo vandentiekio inžinerinių tinklų eksploatavimas yra priskirtas pastato savininkui UAB „Forumo rūmai“, o ne nuomininkui.

30. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl Atsakovo I atsakomybės, ieškovas neįrodė Atsakovo I kaltės. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad Atsakovas I buvo pakankamai rūpestingas kiek iš jo protingai buvo galima tikėtis esamoje situacijoje (CK 6.248 str. 3 d.), o kadangi, kaip jau minėta, dėl sutartinių nuostatų (Nuomos sutarties 4.3 p.) šiuo atveju Atsakovui I nėra taikomos atsakomybės be kaltės taisyklės (CK 6.266 str.), ieškovo subrogacijos tvarka pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Dėl Atsakovo II atsakomybės pagrindų

31. Ieškovas neneigė, kad ginčo patalpose esančių vandentiekio sistemų priežiūra buvo pavesta Atsakovui I ir jo samdytam Atsakovui II. Tai reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra Atsakovo II veiksmai vykdant pastato vandentiekio sistemų priežiūrą pagal sutartį, sudarytą su draudėju UAB „Forum rūmai“.

32. Teismas spręsdamas dėl Atsakovo II atsakomybės pagrindų, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo Atsakovui II reiškia kaip Atsakovo I samdytam asmeniui, atsakingam už vandentiekio sistemos priežiūrą Atsakovo I nuomojamose patalpose (CK 6.264 str.). Tačiau nustačius, kad Atsakovas I neatsako ieškovui už jo nurodytą žalą, atsakomybė negali būti taikoma ir Atsakovui II kaip ieškovo samdytam asmeniui. Todėl paminėtu pagrindu pareikštą ieškinio reikalavimą Atsakovui II teismas atmeta.

33. Be to, ieškovas Atsakovo II atsakomybę prašo taikyti kaip solidarią kartu su Atsakovu I. Tačiau teismo vertinimu, Atsakovas II solidariai, t.y. savarankiškai, - nepriklausomai nuo Atsakovui I pareikštų reikalavimų, negali atsakyti pagal ieškovo nurodytas atsakomybės taisykles, numatančias pastato valdytojo atsakomybę (CK 6.266 str.). Kaip jau minėta, CK 6.266 str. taikymui aktualus valdymo perleidimo klausimas teismų praktikoje yra nustatomas atsižvelgiant į valdymo perleidimo sutarties nuostatas. Todėl Atsakovo II savarankiškos atsakomybės taikymui turėtų būti nustatytas inžinerinių įrenginių valdymo perleidimo faktas.

34. Šiuo atveju, vertinant 2005 m. spalio 17 d. sutartį dėl ūkio valdymo paslaugų teikimo, sudarytą tarp Atsakovo I ir Atsakovo II (ir šios sutarties 2013 m. spalio 1 d. papildymo nuostatas), matyti, kad užsakovas (Atsakovas I) neperduota vykdytojui (Atsakovui II) jokių patalpų ar įrenginių valdymo teisių, nes kaip numatyta šioje sutartyje visi darbai objekte atliekami tik pagal suderintus defektinius aktus užsakovo sąskaita (2.1.1 punktas), vykdytojas derina eksploatacinių (remontinių) medžiagų įsigijimą, jei įsigyjamų medžiagų kaina viršija 100 Lt (Sutarties 2.1.6 punktas), užsakovas įsipareigoja sudaryti vykdytojo darbuotojams palankias sąlygas netrukdomai patekti į sutarties pagrindu aptarnaujamus objektus (Sutarties 2.2.5 punktas), be to, pagal Sutarties 1 priedą (redakcija nuo 2013 m. spalio 13 d.) vykdytojas teikia vandentiekio sistemos priežiūros paslaugas, bet neteikia atsakingo už vandentiekio sistemos asmens paslaugų (e. bylos t. 1, b.l. 61). Minėtos sutarties Priede Nr. 2 numatyta, jog vykdytojas atlieka vidaus vandentiekio ir kanalizacijos sistemų bei įrenginių apžiūrą ir profilaktikos darbus (e. bylos t. 1, b.l. 58), o tai, kaip ir teigia Atsakovas II reiškia, jog vykdytojui nėra pavesta savarankiškai spręsti dėl remonto darbų vykdymo – pakeisti maišytuvo žarnelę, o tai yra daroma pagal papildomą susitarimą. Tokius Atsakovo II paaiškinimus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t.y. Atsakovo I pateiktos sąskaitos, kuriose nurodoma, jog, pavyzdžiui, už klozeto žarnelės permontavimą Atsakovas I apmoka Atsakovui II kaip už papildomus darbus (e. bylos t. 5, b.l. 41, 42, atliktų darbų priėmimo perdavimo akte nurodyta, kad šie darbai atlikti kitame objekte Algirdo g., tačiau šiam objektui taip pat buvo taikomos 2005 m. spalio 17 d. sutarties nuostatos). Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio (2019 m. balandžio 18 d.) metu liudytojas, Atsakovo II darbuotojas, A. M., paaiškino, kad dėl žarnelių keitimo spręsdavo pats užsakovas, įskaitant ir tą priežastį, jog žarnelės keitimo į varinį vamzdelį kaina buvo pakankamai didelė, t.y. apie 40 EUR ir ši kaina neįėjo į bendrą sutartyje numatytą eksploatavimo paslaugų kainą. Be to, A. M. teisme pažymėjo, jog tiek jam, tiek kitiems vykdytojo (Atsakovo II) darbuotojams nebuvo leidžiama įeiti į Atsakovo I nuomojamas patalpas be užsakovo atstovų, o į patalpas, kuriose buvo laikomas alkoholis apskritai nebuvo leidžiama įeiti. Liudytojas patvirtino, kad būtent šiose patalpose, kurios ir įvyko vandentiekio avarija, vandentiekio žarnelės būklė nebuvo stebima (liudytojas nebuvo apžiūrėjęs šioje patalpoje esančio vandentiekio), nes šiose patalpose Atsakovas I laikė alkoholį.

35. Teismo įsitikinimu, paminėtos ūkio valdymo paslaugų sutarties nuostatos bei liudytojo A. M. paaiškinimai pakankamai įrodo, kad Atsakovas II ginčo patalpose neturėjo įgaliojimų (pavedimo) veikti savarankiškai, t.y. savo nuožiūra ir savo sąskaita, o tai reiškia, kad Atsakovui II realiai nebuvo perduotas vidaus vandentiekio sistemų valdymas ir iš to kylanti atsakomybė prieš trečiuosius asmenis pagal CK 6.266 str. nuostatas kaip šio įrenginio valdytojui.

36. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinys Atsakovui II atžvilgiu atmetamas.

37. Netenkinus ieškinio dėl žalos atlyginimo, atmetamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju teismo sprendimas yra priimtas atsakovų bei jų pusėje esančio trečiojo asmens naudai, todėl jie turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39. Atsakovas I nurodo, kad šioje byloje patyrė 13715,33 EUR išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovą teisme (e. bylos t. 3, b.l. 81, 130, t. 5, b.l. 26, 112, 147, 187), bei 3500 EUR, sumokėtų už byloje atliktą žalos įvertinimo ekspertizę ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (e. bylos t. 4, b.l. 55 (DOK 48112) ir t. 5, b.l. 10).

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Šiuo atveju teismas vertina, kad byloje keliamas teisinis ginčas nebuvo itin sudėtingas, bet to taip pat teismas vertina, kad Atsakovo I advokato darbo laiko sąnaudos ne visuomet buvo naudojamos racionaliai ir ekonomiškai (pagal advokato ataskaitą į advokato atlyginimą yra įtrauktas atlygis už bendravimą telefonu su teismo sekretore (t. 5, b.l. 34), atlygis už pranešimą teismui apie užstato sumokėjimą (e. bylos t. 5, b.l. 114), atlygis už 6 prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt.). Todėl Atsakovui I kompensuojamos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą byloje mažinamos iki protingo dydžio, t.y. 4000 EUR.

41. Atsakovo I išlaidas už ekspertizę ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (3200 EUR + 300 EUR) teismas pripažįsta pateisinamomis išlaidomis. Nors teismas šiais įrodymais (ekspertizės aktu) nesirėmė spręsdamas dėl ginčo esmės, tačiau pagal pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, Atsakovo I prašymas skirti nuostolių įvertinimo ekspertizę laikytinas tinkamu ir protingu atsakovo pasirinktu savo teisių gynimo būdu šioje byloje.

42. Atsakovas II nurodo patyręs 680 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą byloje (e. bylos t. 5, b.l. 125, 128, 193). Atsakovo prašymas priteisti šias išlaidas iš ieškovo tenkinamas.

43. Tretysis asmuo If P&C Insurance AS nurodo patyręs 3507,24 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą byloje (e. bylos t. 5, b.l. 182). Teismas vertina, kad šios išlaidos atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, todėl prašymas tenkinamas pilnai.

44. Tretysis asmuo ABD Gjensidige įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

45. Iš ieškovo Lietuvos valstybei priteisiamos valstybės biudžeto lėšomis apmokėtos 20,32 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams UAB „Restoranų grupė fortas“ ir UAB „Mano Būstas“ atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Restoranų grupė fortas“, juridinio asmens kodas 122639457, iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 10017013, 7500 EUR (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Mano būstas“, juridinio asmens kodas 300883806, iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 10017013, 680 EUR (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 302279548, iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 10017013, 3507,24 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus septynis eurus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 10017013, 20,32 EUR (dvidešimt eurų, 32 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Verikas