Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sūnus T. K. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove. Šiuo metu su sūnumi gyvena socialiniame bute. Dabartinėje gyvenamojoje vietoje sūnui yra sudarytos visos sąlygos sveikai augti, vystytis bei lavintis. Sūnaus T. K. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų jo interesus. Mano, kad ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja nėra. Mano, kad atsakovas privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Tinkamam sūnaus poreikių tenkinimui mėnesiui būtina skirti apie 450 Eur. Todėl sūnaus išlaikymui iš atsakovo tikslinga priteisti po 225,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Nuo 2021 m. kovo mėnesio pati dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna minimalų darbo užmokestį. Taip pat kas mėnesį mokama 111,20 Eur išmoka vaikui bei 110,50 Eur socialinė pašalpa. Jokio kito papildomo pajamų šaltinio ieškovė neturi. Finansinė padėtis sudėtinga, todėl išgali patenkinti tik minimalius sūnaus poreikius. Nekilnojamojo turto neturi.

Su atsakovu turi vieną prievolę UAB „Julianus Inkaso“ pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2162-805/2020. Po santuokos nutraukimo prašo pripažinti šią prievolę solidariąja, kadangi gautas kreditas buvo panaudotas bendrai šeimos poreikių tenkinimui, t. y. pragyvenimui.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Prašė nutraukti santuoką, nenurodant kas kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas niekur nedirba, šeimos neišlaiko. Ji gyvena jai suteiktame socialiniame būste, kartu su atsakovu. Atsakovas žino, kad ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesidomi byla ir nurodė, kad į teismo posėdį neis.

Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo byloje nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai.

Institucija, teikianti išadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio T. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio amžių, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, skyrius daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 225 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, neprieštarauja nepilnamečio interesams. Taip pat neprieštarauja, kad būtų nustatyta maksimali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir tokia tvarka neprieštarauja jo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė nurodė, jog nuo pat bendro gyvenimo pradžios ėmė nesutarti su sutuoktiniu, atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos interesų, nedirbo, buvo jos pačios išlaikomas. Santuoka iširo dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Nustatyta, kad šalys nors ir gyvena kartu viename būste, ryšius palaiko ribotai. Ieškovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo.

Iš byloje pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Pažymoje apie šeimos sudėtį nustatyta, kad ieškovė su sūnumi T. K. ir sutuoktiniu R. K. gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio T. K. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, priešingų duomenų byloje nėra, nes atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo ir neišreiškė savo nuomonės, nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių nepilnamečio T. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove D. K..

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tarp jos ir sutuoktinio nėra ginčo dėl vaiko bendravimo tvarkos, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžiama suma sudaro apie 450,00 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d.– 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2021 m. sausio 1 d.– 642 Eur neatskaičius mokesčių (apie 468 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 225,00 Eur kas mėnesį. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Jai Prienų rajono savivaldybės administracija yra suteikusi socialinį būstą, ieškovė dirba ir gauna, nors ir nedideles (apie 428 Eur per mėnesį), tačiau nuolatines pajamas. Tuo tarpu atsakovas niekur nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, nustatytą nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas vertina, kad šiuo atveju ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad kas mėnesį jai mokama 111,20 Eur išmoka vaikui bei 110,50 Eur socialinė pašalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi ieškovės gaunama 111,20 Eur išmoka vaikui laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečio poreikiams kas mėnesį reikalingos ieškovės nurodomos 450,00 Eur sumos, dėl ko iš abiejų tėvų teiktina išlaikymo suma sudarytų 338,80 Eur per mėnesį. Vertinant tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl, teismo vertinimu, ji turėtų didesne apimtimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, dėl ko ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kuri pagal atsakovo finansinę turtinę padėtį leis užtikrinti paties atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimą ir atitiks jo sūnaus išlaikymui reikalingą sumą. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio T. K. motina ieškovė D. K. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2020 m. kovo 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo įsakymu iš ieškovės priteista skola, kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“. Kreditorius apie ieškovės prašymą pripažinti prievolę solidaria pozicijos nepateikė, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Ginčo tarp šalių dėl kreditorinio reikalavimo nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad pagal ieškovės paaiškinimus atsakovas niekur nedirbo, nedirba ir paskola buvo paimta šeimos poreikių tenkinimui, prievolę pripažįsta solidaria.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog advokato užmokestis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. K. sudaro 244,44 Eur. Vertinant tai, kad ieškovei suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, minėtos išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis). Iš dalies (86 procentais) tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo proporcingai priteistinas ir žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai turėtų būti atlyginamos ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kas šiuo atveju sudarytų 4,43 Eur sumą. Vertinant tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti sūnaus T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaiko motinai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kreditorinį įsipareigojimą UAB „Julianus Inkaso“, priteitą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. kovo 2 d. teismo įsakymu nr. eL2-2162-805/2020, pripažinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariąja prievole.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti pavardę K., atsakovui R. K. palikti K. pavardę.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210,22 Eur (du šimtus dešimt eurų 22 ct) bylos vedimo išlaidų valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sumokant išlaidas į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 64,50 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Žyminį mokestį atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.