- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-939-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03545-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- V. D., G. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-565-1014/2023 pagal pareiškėjų G. D. ir V. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų G. D. ir V. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimu. Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2YT-9672-566/2025 dalyje dėl bendro turto padalinimo; atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025 dalį dėl bendro turto padalinimo bei piniginės kompensacijos sumokėjimo ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025 patenkino pareiškėjų prašymą – nutraukė G. D. ir V. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų 2025 m. sausio 29 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, kad tikroji pareiškėjų bendro nekilnojamojo turto vertė (rinkos kaina) sudaro apie 203 000 Eur (žemės sklypas – 63 000 Eur; pirtis – 40 000 Eur; gyvenamasis namas – 100 000 Eur). Vien tik išsprendus bendro nekilnojamojo turto, kuris visas natūra atiteko pareiškėjai, padalinimo klausimą, pareiškėjui tektų ne mažiau kaip 100 000 Eur piniginė kompensacija. Be to, nėra aiški ir žinoma tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė. Pareiškėjui mokėtina tris kartus mažesnė piniginė kompensacija, t. y. 30 000 Eur, pažeidžia pareiškėjo interesus ir dėl to pareiškėjas, žinodamas tikrąją padėtį (dėl bendro nekilnojamojo turto rinkos vertės), su bendro turto balansu ir su sutarties 2.2.13. papunktyje nurodytu jam mokėtinos piniginės kompensacijos dydžiu (30 000 Eur) niekada nesutiktų. Taigi, šiuo atveju buvo netinkamai sudarytas pareiškėjų bendro turto balansas ir dėl to netinkamai nustatytas pareiškėjui mokėtinos akivaizdžiai neteisingos piniginės kompensacijos dydis už pareiškėjai tenkančią didesnę bendro turto dalį.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo G. D. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo procesą pagal pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nutraukti (esant praleistam terminui pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti) arba pareiškimą atmesti (pareiškėjui neįrodžius CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo).
5. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nei pareiškėjo persigalvojimas, nei jo naujai atsiradęs noras gauti didesnę kompensaciją savo turiniu neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo teisinio pagrindo (toks proceso atnaujinimo pagrindas neegzistuoja). Iš pareiškėjo faktinių argumentų matyti, kad jo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas yra susijęs tik su pasikeitusia šalies valia ar požiūriu, tačiau toks proceso atnaujinimo pagrindas CPK nenumatytas. Kaip vienintelį įrodymą apie netinkamą teisės taikymą ir teismo klaidą pareiškėjas pateikė 2025 m. vasario 7 d. dienos savo el. laišką, siųstą G. D., kuriame jis nurodė atšaukiantis savo parašą ant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tačiau šalių pareiškimui jau esant teisme, toks parašo atšaukimas nebebuvo galimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-565-1014/2023, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų G. D. ir V. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
7. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo 2025 m. balandžio 14 d. Taigi, naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindą sieja su 2025 m. kovo 12 d. sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2025 m. birželio 12 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per įstatymo nustatytą terminą.
Šalies argumentai
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, todėl išimtinė diskrecija nurodyti bendrą turtą, jo kiekį ir vertes, taip pat turto pasidalijimo būdą teko būtent pareiškėjams. Teismo vertinimu, kadangi šiuo atveju byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, teismas byloje netaikė (ir neturėjo taikyti) CK 3.118–3.119 straipsnių, reglamentuojančių turto balanso sudarymo ir turto vertės nustatymo tvarką, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas padarė nurodytų teisės normų taikymo klaidą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad Sutarties 2.2.12 papunktyje pareiškėjai patvirtino, kad Sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams. Sutarties 2.2.13 papunktyje G. D. įsipareigojo sumokėti V. D. 30 000 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį natūra.
10. Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjui mokėtinos kompensacijos dydį, kiekvienai iš šalių pagal Sutartį atiteko turto už 36 000 Eur. Teismo vertinimu, Sutartyje įtvirtintas turto pasidalijimo būdas nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo. Kadangi Sutartyje numatytas turto pasidalijimas atitiko sutuoktinių lygių dalių principą, bylą nagrinėjusiam teismui nekilo pareiga atlikti papildomą sutarties sąlygų teisėtumo kontrolę. Teismui taip pat nebuvo pagrindo abejoti dėl Sutartyje šalių susitarimu nurodytos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės (60 000 Eur), juo labiau, kad ji ne tik nebuvo mažesnė, bet ir viršijo Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę (48 200 Eur). Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad reali nurodyto turto vertė sudaro apie 203 000 Eur, kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų šiai aplinkybei pagrįsti, todėl šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmetė kaip deklaratyvius.
11. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo išreiškė abejonę ir dėl tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, tačiau nepateikė teismui duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad reali jų vertė yra didesnė už Sutartyje nurodytą nominalią akcijų vertę (2 500 Eur). Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. yra nemoki, jos veikla yra sustabdyta, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad akcijų vertė yra didesnė už nominalią jų vertę.
12. Iš byloje esančio prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismas sprendė, kad jis yra pasirašytas abiejų sutuoktinių – tiek G. D., tiek V. D.. Be pareiškėjo parašo, prašyme ranka taip pat yra įrašytas jo vardas ir pavardė. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigia, kad prašymą pasirašė ne jis, kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę (pavyzdžiui, rašysenos eksperto išvados ar kt.), taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl dokumento suklastojimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginį, kad jis nepasirašinėjo prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, laikė deklaratyviu ir neįrodytu.
13. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis nežinojo apie teisme pradėtą procesą dėl santuokos nutraukimo. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad sutuoktinė 2025 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku persiuntė pareiškėjui teismo pranešimą apie paskirtą rašytinį teismo posėdį. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas dar 2025 m. vasario 7 d. sudarė su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, konsultavosi su advokatu santuokos nutraukimo klausimais. Teismo vertinimu, aptariamu atveju pareiškėjas, būdamas raštingas, turėdamas gyvenimiškos patirties, konsultuodamasis su profesionaliu teisininku (advokatu), neabejotinai turėjo suvokti, kad jo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bus teikiama teismui, taip pat turėjo visas galimybes pasidomėti, ar teisme yra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo ar ne, o esant poreikiui – informuoti teismą, apie tai, kad pakeitė nuomonę ir nebepalaiko sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau to nepadarė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
14. Pareiškėjas V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atnaujinti procesą išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-9672-566/2025 dalyje dėl bendro turto padalinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.118 straipsnį, reglamentuojantį sutuoktinių turto balansą, taip pat nepateisinamai bei nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir tokiu būdu pažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o tai turėjo esminės įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui.
14.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 7 d. pranešė suinteresuotam asmeniui, jog jis nesutinka su šalių bendro turto vertėmis, t. y. esamo turto balanso apimtimis. Tokiu būdu šios bylos atveju buvo netinkamai sudarytas šalių, kaip sutuoktinių, bendro turto balansas ir dėl to netinkamai nustatytas pareiškėjui mokėtinos akivaizdžiai neteisingos piniginės kompensacijos dydis už pareiškėjai tenkančią didesnę bendro turto dalį. Tai reiškia, kad šioje byloje kilo šalių ginčas dėl bendro turto. Taigi, esant tokiam ginčui tokia šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (ypatingąja teisena) negali būti tvirtinama, o ši byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo taisykles.
14.3. Apeliantas nurodė, kad tikroji pareiškėjų bendro nekilnojamojo turto vertė (rinkos kaina) sudaro apie 203 000 Eur (žemės sklypas – 63 000 Eur; pirtis – 40 000 Eur; gyvenamasis namas – 100 000 Eur). Vien tik išsprendus bendro nekilnojamojo turto, kuris natūra visas atiteko suinteresuotam asmeniui, padalinimo klausimą, pareiškėjui tektų ne mažiau, kaip 100 000 Eur piniginės kompensacijos. Taip pat apeliantas pažymėjo, kad nėra aiški ir žinoma tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė.
14.4. Pareiškėjui mokėtina 3 kartus mažesnė piniginė kompensacija, t. y. 30000 Eur, pažeidžia pareiškėjo interesus ir dėl to pareiškėjas, žinodamas tikrąją reikalų padėtį (dėl bendro nekilnojamojo turto rinkos kainos (vertės)) su šalių bendro turto balansu ir su Sutarties 2.2.13. papunktyje nurodytu jam mokėtinos piniginės kompensacijos dydžiu – 30000 Eur – niekada nesutiko ir nesutiktų.
14.5. Skundžiamoje nutartyje nurodyta teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šalių bendro turto vertes, todėl procesas nurodytoje dalyje negali būti atnaujintas šiuo pagrindu, yra visiškai nepagrįsta.
14.6. Pareiškėjas, nesutikęs su šalių bendro turto balansu ir mokėtinos piniginės kompensacijos dydžiu, 2025 m. vasario 7 d. savo parašą Sutartyje atšaukė ir apie tai pranešė suinteresuotam asmeniui, kuris žinodamas šią aplinkybę turėjo informuoti bylą nagrinėjantį teismą civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025.
14.7. Pareiškėjas 2025 m. sausio 29 d. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu niekada nepasirašinėjo. Priešingai, pareiškėjo parašas 2025 m. sausio 29 d. pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu akivaizdžiai skiriasi nuo parašo 2025 m. sausio 29 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
14.8. Šioje byloje pareiškėjas nieko nežinojo apie teisme pradėtą ypatingosios teisenos procesą dėl šalių santuokos nutraukimo ir dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo V. D. atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apelianto 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Aplinkybes dėl apelianto neįsigilinimo paneigia duomenys, esantys byloje. Iš atsakovės ir šalių pilnametės dukros J. D.-P. 2025 m. sausio 29 d. susirašinėjimo, atsakovė informavo dukrą, kad pareiškėjas pasirašė santuokos nutraukimo šalių susitarimu dokumentus ir padėkojo dukrai, kad jos pokalbis su pareiškėju padėjo. Iš šių aplinkybių matyti, kad derybos dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo šalims nebuvo lengvos ir netruko vieną dieną. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Kartu santuokos nutraukimo dieną su pareiškėju gyvenusi atsakovė žino, kad pareiškėjas vežioja siuntas Vilniaus mieste ir kiekvieną dieną dirba tik iki 17:00 val. Suinteresuotas asmuo nežino jokių priežasčių, kurios būtų galėję trukdyti apeliantui įsigilinti į pasirašomų dokumentų esmę.
Šalies argumentai
15.2. 2025 m. birželio 12 d. pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui kilus abejonėms dėl dalijamo bendro turto verčių ir dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo, 2025 m. sausio pabaigoje pareiškėjas nurodė pareiškėjai, kad jų sudaryta nurodyta sutartis turi būti tikslinama, todėl šioje byloje pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir kartu nurodytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašė. Atskirajame skunde nebeliko sutarties nepasirašymo teiginio, tačiau liko priešingas teiginys, kad sutartį apeliantas pasirašė, be to, teismui buvo pateikta apelianto ranka pasirašyta sutartis, todėl apelianto argumentai dėl sutarties nepasirašymo vertintini kritiškai.
15.3. Apeliantas nurodo, jog jis nepasirašė bendro pareiškimo teismui dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo, tačiau, kaip teisingai nurodo pirmos instancijos teismas, apeliantas niekada nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl savo parašo klastojimo, ar dėl parašo ekspertizės atlikimo. Atskirajame skunde apeliantas neginčija aplinkybės, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra tikras jo parašas. Palyginus parašus matyti, kad apelianto parašas sutartyje yra toks pats, kaip bendrame pareiškime teismui, kur papildomai apelianto ranka yra prirašytas apelianto vardas bei pavardė. Apeliantas neginčija, jog jo vardas ir pavardė po pareiškimu teismui yra parašyti apelianto ranka.
15.4. Apelianto teiginys apie jo parašo klastojimą ir, kad šį parašą suklastojo atsakovė, atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šia aplinkybe apeliantas anksčiau nesirėmė, o naujomis, pirmos instancijos teismo netirtomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisme remtis yra neleidžiama, atsakovė apelianto argumentus dėl jo parašo klastojimo prašo teismo vertinti kritiškai.
Atsiliepimas
15.5. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad CK 3.116 straipsnio 2 dayje aiškiai numatyta, jog esant sutuoktinių sutarčiai dėl bendro turto padalinimo CK 3 knygos VIII skyriaus normos (tame tarpe CK 3.118 straipsnio) netaikomos, pirmos instancijos teismas negalėjo netinkamai aiškinti ir taikyti apelianto nurodyto CK 3.118 straipsnio.
Šalies argumentai
15.6. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių dėl sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo apelianto laisva valia ir iniciatyva. Apeliantas skundėsi dėl jam tenkančios per mažos piniginės kompensacijos, tačiau neįvertino, kad pats minėtą kompensaciją sau ir paskyrė, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir ja deklaravęs tinkamą bei apeliantui priimtiną turto pasidalinimą.
15.7. Nors apeliantas nurodo, jog šalių dalintino turto vertei nustatyti turėjo būti skiriama ekspertizė, tačiau tokia pozicija prieštarauja LAT byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateiktam išaiškinimui, kad teismas vadovaujasi tik dalintino turto ir jo vertės įrodymais, kuriuos pateikia šalys.
15.8. Apeliantas nurodo, jog tikroji jo ir jo buvusios sutuoktinės bendro nekilnojamojo turto vertė (rinkos kaina) sudaro apie 203 000 ir dėl to apeliantui turėjo tekti ne mažiau, kaip 100 000 Eur piniginė kompensacija, tačiau jokių apelianto teiginius dėl turto vertės patvirtinančių įrodymų apeliantas į bylą nėra pateikęs.
15.9. Suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė aiškius ir apelianto neginčijamus rašytinius įrodymus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė yra nulinė (įmonė veiklos nevykdo, yra sustabdžiusi veiklą, turi neigiamą turto balansą). Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus aptarė skundžiamame sprendime, o apeliantas teismo nurodytų argumentų neginčijo.
15.10. Keldamas netinkamą bendro turto balanso sudarymą, apeliantas nesilaiko LAT išaiškinimo, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jei į dalintino turto balansą buvo įtrauktas ne visas turtas. Nagrinėjamoje situacijoje tokia aplinkybe (ne viso turto įtraukimu į balansą) apeliantas nesiremia. Apeliantas remiasi vien poreikiu iš naujo perskaičiuoši į balansą įtraukto turto rinkos vertes, nors niekas niekada netrukdė apeliantui pačiam samdytis turto vertintojus ir pasitikrinti dalinamo turto rinkos vertes iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo.
15.11. Nors apeliantas nurodo, jog jis savo parašą, padėtą ant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties atšaukė, tačiau atskirajame skunde nenurodo, koks teisės aktas reglamentuoja tokį veiksmą, kaip parašo atšaukimas. Apeliantas nenurodo, kas jam pačiam sutrukė informuoti teismą apie pasikeitusią savo poziciją, nors apeliantas santuokos nutraukimo tikslais buvo pasisamdęs profesionalų teisininką - advokatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Atskirasis skundas netenkintinas
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą - netinkamai pritaikė CK 3.118 straipsnį, reglamentuojantį sutuoktinių turto balanso sudarymą, t. y. kad buvo netinkamai sudarytas šalių, kaip sutuoktinių, bendro turto balansas ir dėl to netinkamai nustatytas pareiškėjui mokėtinos piniginės kompensacijos dydis už buvusiai sutuoktinei tenkančią didesnę bendro turto dalį.
16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Tačiau klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-25 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-121/2011).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
18. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų G. D. ir V. D. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurioje, be kita ko, šalys susitarė ir teismas patvirtino, kad santuokos metu V. D. vardu 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (šalių sutarimu turto vertė yra 10 000 Eur) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka G. D. (Sutarties 2.2.3. papunktis); santuokos metu V. D. ir G. D. vardu 2017 m. vasario 6 d. apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas — pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (šalių sutarimu turto vertė yra 15 000 Eur) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka G. D. (Sutarties 2.2.4. papunktis); santuokos metu V. D. ir G. D. vardu 2023 m. sausio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (šalių sutarimu turto vertė yra 35 000 Eur) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka G. D. (Sutarties 2.2.5. papunktis). Sutartyje taip pat įtvirtinta, kad G. D. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)” (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 100 vnt. akcijų, kurių 1 (vienos) akcijos nominali vertė 25 Eur kartu su visomis šių akcijų suteikiamomis teisėmis ir pareigomis, po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise pasilieka G. D. (Sutarties 2.2.9. papunktis). Pareiškėjai taip pat susitarė, kad G. D. įsipareigoja išmokėti V. D. 30 000 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį natūra. Šią kompensaciją pareiškėja išmoka pareiškėjui per 30 d. nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutrauktą jų santuoka įsiteisėjimo dienos į V. D. nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 2.2.13. papunktis).
19. Pažymėtina, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinio teismo pažymėta, kad remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Tai reiškia, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ar taikos sutartyje santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Tokį susitarimą riboja tik imperatyviosios įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatos bei reikalavimas apsaugoti nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi, teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų, tačiau turi įvertinti, ar tvirtinama sutartis nepažeidžia pirmiau nurodytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nors ir įrodinėja, kad patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo pažeidžia jo teises, nes turto vertė yra gerokai didesnė, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
22. Kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo pateikti ir nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriuose yra nurodytos dalijamo turto vertės: nekilnojamojo turto - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalių sutarimu turto vertė - 10 000 Eur, nekilnojamo registro išraše vidutinė turto vertė nurodyta 16 500 Eur; nekilnojamojo turto — pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalių sutarimu turto vertė - 15 000 Eur, nekilnojamo registro išraše vidutinė turto vertė nurodyta 2500 Eur; nekilnojamasis turtas - sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), šalių sutarimu turto vertė - 35 000 Eur, nekilnojamojo turto registre vidutinė turto vertė nurodyta 29 200 Eur. Kaip minėta, šalys, nutraukdamos santuoką bendru sutikimu turi teisę pačios nustatyti turto vertę, turtą pasidalinti sau priimtinu būdu, kaip šioje byloje buvo padaryta. Šalys susitarė, kad visas minėtas turtas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka G. D., o apeliantui buvo sumokėta 30 000 Eur piniginė kompensacija už G. D. atitenkančią didesnę turto dalį natūra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kitokią pasidalyto turto vertę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertės pokyčiai, nekilnojamajame turto registre pakeistos turto vidutinės vertės praėjus tam tikram laikui po santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo nėra pagrindas atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus turto vertes santuokos nutraukimo dieną, matyti, kad apelianto interesai nebuvo pažeisti.
23. Apeliantas atskirajame skunde taip pat pažymėjo, kad nėra aiški ir žinoma tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos yra įregistruota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. laikinai nevykdo veiklos. Be to, 2022-2024 metais šios įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje yra fiksuojama, jog įmonė dirba nuostolingai. Apeliacinės instancijos teismas, apeliantui nepateikus jokių įrodymų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitokią vertę nei nustatyta Sutartyje, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad akcijų vertė yra didesnė už nominalią jų vertę.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad, prašydamas atnaujinti procesą, jis neprivalėjo teikti jokių jo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Pabrėžtina, kad pareiškėjui kreipiantis dėl proceso atnaujinimo ir argumentuojant, kad nutraukiant pareiškėjų santuoką ir padalijant turtą buvo iš esmės pažeisti vieno iš sutuoktino teisės ir teisėti interesai, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ir atskleisti jo teisės pažeidimo turinį. Nagrinėjamu atveju apeliantas apsiribojo tik deklaratyviu aplinkybių konstatavimu.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas taip pat argumentuoja, kad jis, nors ir buvo pasirašęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau savo parašą atšaukė, o pačiame teismui teiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, jo parašas yra suklastotas, nes tokio dokumento jis nepasirašė, todėl nežinojo apie teisme pradėtą procesą dėl santuokos nutraukimo. Toliau nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais.
26. Pirma, vertinant apelianto argumentus dėl jo parašo prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu suklastojimo, pažymėtina, kad byloje pateiktas suinteresuoto asmens G. D. susirašinėjimas su dukra, patvirtinantis, kad ji 2025 m. sausio 29 d. informavo apie V. D. dokumentų pasirašymą. Pastebėtina, kad tiek santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, tiek prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu yra pasirašyti tą pačią – 2025 m. sausio 29 d. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantui ginčijant jo parašo tikrumą, šiuos argumentus jis turėjo pagrįsti įrodymais apie kreipimąsi dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo, ar atliktos ekspertizės duomenimis, patvirtinančiais, jog prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasirašė ne apeliantas, o kitas asmuo.
27. Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. sausio 29 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir prašymas nutraukti V. D. ir G. D. santuoką bendru sutuoktinių sutikimu pasirašyti tą pačią dieną. 2025 m. vasario 6 d. prašymas kartu su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pateikti pirmosios instancijos teismui. Apelianto pateikta telefono fotonuotrauka patvirtina, kad 2025 m. vasario 7 d. jis parašė SMS žinutę suinteresuotam asmeniui G. D., kurioje nurodė, kad „ Aš V. D. atšaukiu savo paraša ant sutarties dėl santuokos nutraukimo. pasiekmiu nesutinku“ (kalba netaisyta). 2025 m. vasario 18 d. viešu teismo pranešimu paskelbta, jog V. D. ir G. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2025 m. kovo 12 d. Nurodyta chronologinė byloje nustatytų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad apeliantui 2025 m. sausio 29 d. pasirašius dokumentus, reikiamus pradėti procesą teisme dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu, procesiniai dokumentai 2025 m. vasario 6 d. buvo pateikti teismui, o apeliantas 2025 m. vasario 7 d. SMS žinute G. D. pranešė atšaukiantis parašą. Taigi, prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikimo teismui metu jokio apelianto nurodomo ginčo dėl turto vertės kilę nebuvo, o nesutikimą, kad teisme būtų tvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, paaiškinimus, dėl kokių priežasčių sutartis pažeidžia jo tikrąją valią, turėjo pateikti teismui, kuriam jau buvo pateikti procesiniai dokumentai.
28. Trečia, apeliantas nurodo, jog nieko nežinojo apie teisme pradėtą ypatingosios teisenos procesą dėl šalių santuokos nutraukimo ir dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad, kaip minėta, teismo pranešimas apie posėdžio datą buvo paskelbtas viešai, be to, pati G. D. el. paštu V. D. nusiuntė teismo pranešimo apie posėdžio datą fotonuotrauką.
29. Trečia, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tiek G. D., tiek V. D. sudarė laisva valia, susipažinę ir įvertinę jos turinį. Apeliantas, nors ir teigia, kad jis neturėjo galimybių tinkamai įvertinti sutarties turinio, tačiau pasirašydamas V. D. turėjo pareigą įvertinti, ar turto padalijimo būdas atitinka jo tikrąją valią ir neprieštarauja jo interesams.
30. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas nutraukdamas V. D. ir G. D. santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį padarė teisės normos taikymo klaidą, todėl atitinkamai pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą vertintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
33. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestas, iš jo priteistinas suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 1210 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.