Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės M. M. pakeitimo arešto bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. M. 2017 m. lapkričio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateikto skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad laisvės apribojimo bausmė nuteistajam pakeista areštu teisingai.

5. BK 48 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

6. Įstatymas neapibrėžia, kas gali būti laikoma vengimu atlikti šią bausmę, tai vertinamoji kategorija, todėl kiekvienu atveju tik teismas sprendžia, ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Teismų praktikoje vengimu atlikti bausmę laikomas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas ir pan. Vis dėl to, kiekvienu atveju, ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas sprendžia tik išsamiai įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų pažeidimų pobūdį, kiekį, taikytų kitų priemonių efektyvumą, nuteistojo požiūrį į jo atžvilgiu taikomas pataisymo priemones.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, todėl apylinkės teismo išvadą, jog nuteistasis vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, laiko teisėta ir pagrįsta.

8. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo M. M. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjo 2018 m. balandžio 16 d. 2018 m. gegužės 10 d. nuteistasis Probacijos tarnyboje buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, tame tarpe ir su netinkamo bausmės vykdymo pasekmėmis. Nepaisant to jau gegužės 18 d. fiksuotas primas įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose pažeidimas, netrukus po to – gegužės 25 d. ir gegužės 28 d. dar du analogiški pažeidimai. Be to, nuteistasis kviečiamas neatvyko į tarnybą gegužės 24 d. ir gegužės 28 d. Atvykęs į Probacijos tarnybą birželio 4 d. priežasčių, kurios pateisintų jo pažeidimus dėl teismo nustatyto įpareigojimo, nenurodė. Paaiškino, jog buvo išvykęs uždarbiauti į Palangą, tačiau apie išvykimą tarnybos nebuvo informavęs. Pažymėtina, jog dėl minėtų pažeidimų M. M. buvo įspėtas apie teisines pasekmes nevykdant teismo skirto įpareigojimo, t. y. buvo informuotas, kad gali būti kreipiamasi į teismą dėl bausmės pakeitimo griežtesne bausme, jam taip pat pakartotinai išaiškintos bausmės vykdymo sąlygos ir tvarka. Tačiau akivaizdu šios priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo – 2018 m. rugpjūčio 2 d. jis vėl nerastas namuose, telefonas buvo išjungtas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. taip pat nerastas namuose kaip ir rugpjūčio 24 d. Be to, kviečiamas į tarnybą šaukimu rugpjūčio 13 d. neatvyko. Atvykęs į tarnybą tik rugpjūčio 24 d. pasiaiškinime priežasčių, pateisinančių įpareigojimo būti namuose pažeidimus, nenurodė. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą teisme tokių priežasčių taip pat negalėjo nurodyti. Toks nuteistojo elgesys, kai vos per keturis mėnesius fiksuoti net šeši įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku pažeidimai, trys iš jų, praėjus vos porai mėnesių nuo įspėjimo, rodo, jog nuteistasis yra abejingas jo atžvilgiu taikomoms poveikio priemonėms, visiškai nesistengia keisti savo elgesio ir vengia tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę. Tokią išvadą neabejotinai leidžia daryti aplinkybės, jog nuteistasis netrukus po to, kai buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, t. y. nepraėjus nei pusei mėnesio, nesilaikė įpareigojimo būti namuose, fiksuoti net trys pažeidimai. Dar daugiau, būdams įspėtas dėl tokio netinkamo elgesio pasekmių t. y. pakartotinai informuotas, jog dėl pažeidimų bausmė gali būti pakeista griežtesne bausme, nuteistasis ir toliau nesistengė keisti savo elgesio, nes vos po poros mėnesių, vėl fiksuoti net trys teismo nustatyto įpareigojimo pažeidimai, kurie visi padaryti nesant jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių. Pažymėtina, jog įstatymas prieš keičiant laisvės apribojimo bausmę griežtesne, nereikalauja, kad asmuo pirma būtų įspėtas dėl netinkamo bausmės vykdymo, įpareigojimų, draudimų pažeidimų, kaip tai numatyta viešųjų darbų bausmės keitimo atveju. Nepaisant to Probacijos tarnyba po pirmųjų pažeidimų ir įspėjimo į teismą nesikreipė, tikėdamasi, jog asmuo pateisins tiek teismo, tiek ir probaciją vykdančių pareigūnų pasitikėjimą. Vis dėlto, M. M. ir po įspėjimo savo elgesio nepakeitė. Visa tai teismui leido pagrįstai spręsti, jog M. M. vengia atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę.

9. Nors nuteistasis skunde akcentuoja tai, kad jis nebuvo įpareigotas dirbti ir Darbo biržoje registravosi savo iniciatyva, tačiau pažymėtina, jog išvada dėl vengimo vykdyti bausmę padaryta įvertinus aplinkybes dėl to, kaip nuteistasis laikėsi teismo nustatyto įpareigojimo, nuteistojo požiūris į darbą nebuvo pagrindinis kriterijus. Šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad asmuo atsisakė darbo dėl neva per mažo atlyginimo, ir, kaip nurodė pats nuteistasis, nesistengia dirbti legaliai, kad išvengtų skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismui leido spręsti apie asmens požiūrį tiek į taikomas valstybės poveikio priemones, tiek ir į visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Šios aplinkybės ne tik rodo nuteistojo abejingumą bei neigiamą požiūrį į jam taikomas pataisymo priemones, bet kartu leidžia teigti, jog švelnesnės bausmės, t. y. laisvės apribojimo, šiuo atveju nepakanka pasiekti bausmės tikslus. Tai sudarė pagrindą teismui tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir pakeisti M. M. skirtą laisvės apribojimo bausmę areštu.

10. Nors M. M. skunde prašo laisvės apribojimo bausmę pakeisti švelnesne bausme ar nustatyti mažesnį arešto bausmės dydį, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas nurodo imperatyvią taisyklę kaip turi būti keičiama laisvės apribojimo bausmė tuo atveju, kai asmuo vengia ją atlikti ir jokių išimčių nenumato. Įstatymas numato (BK 48 straipsnis), jog tokiu atveju bausmė gali būti keičiama tik į griežtesnę, t. y. arešto, bausmę. Be to, ji keičiama laikantis BK 49 ir 65 straipsnyje numatytų taisyklių. Bausmė nuteistajam buvo skirta nuosprendžiu, todėl ir keičiant ją griežtesne, teismas negali koreguoti jos dydžio. Pažymėtina, jog, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio nuostatomis, viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Šiuo atveju M. M. buvo skirta metų laiko laisvės apribojimo bausmė, tad visą ją pakeitus arešto bausme, ji viršytų maksimalų arešto bausmės dydį, kuris už nusikaltimus yra 90 parų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą M. M. padarė būdamas nepilnametis, jam skirtinos arešto bausmės maksimalus dydis yra mažinamas per pusę, t. y. 45 paros arešto. Tokia bausmė ir buvo skirta apeliantui skundžiama nutartimi. Tai rodo, jog teismas įvertino aplinkybę, kad nuteistasis nusikalto būdamas nepilnametis, todėl papildomai į šią aplinkybę atsižvelgti apeliacinės instancijos teisme nėra jokio pagrindo.

11. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog arešto bausmės atlikimas kliudys mokslams, tačiau iš teismui pateiktos Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos pažymos matyti, jog M. M. mokosi nuotoliniu būdu, tad darytina pagrįsta išvada, jog 45 parų arešto bausmės atlikimas neigiamos įtakos nuteistojo mokslams neturės.

12. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog laisvės apribojimo bausmė M. M. pakeista į areštą teisėtai ir pagrįstai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nuteistojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama galioti, o M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. M. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.