Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. M. dėl kaltinimo nesunkiai sutrikdžius M. S. sveikatą apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad buvo susitikęs su R. B.. R. pakvietė jį eiti pas M. Todėl su juo nuėjo pas M., kur gėrė alkoholį. Begeriant prasidėjo konfliktas su M. S.. M. suplėšė marškinėlius, bandė jam trenkti, todėl jis trenkė M. atgal. Trenkė į veidą su ranka. Po smūgio jis nukrito. Sužalojimų tuo metu nematė, bet jis galėjo juos patirti krisdamas. Kas tuo metu buvo įvykio vietoje iš aplinkinių neatsimena, bet viskas vyko pas M. kieme. Tuo konfliktas ir baigėsi. Jis po to iš karto išėjo namo, o M. S. ten toliau liko su draugais. Nematė, kad būtų iškviesta greitoji medicininė pagalba. Kai parsivarė namo M. S. keturratį, tai grįžo ir jį parvesti namo, nes juo draugai nepasirūpina. Vedant namo m., jis ėmė pulti ant jo, tai jis m. parvertė ir gulinčiam vieną kartą sudavė. Taip padarė, nes ma. puolė jam iš už nugaros, bandė pargriauti. Kai pamatė M. tėvą, tai jam jį ir perdavė. Greitosios pagalbos nekvietė. Kai m. perdavė tėvui, tai jis negulėjo ant žemės. Viso įvykio metu beisbolo ar kitokios lazdos neturėjo. Dėl savo elgesio gailisi, posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė. Paaiškino, kad anksčiau to padaryti negalėjo, nes nukentėjusiojo nebuvo Lietuvoje.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. S. sveikatą yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad su keturračius atvažiavo pas j. ir jį pastatė pas jį kieme prie namo kampo. Keturračio raktelius pasiėmė su savimi. Kieme pavėsinėje visi gėrė alkoholį, kai atėjo M. ir R.. Po kiek laiko jis M. M. paklausė, kodėl jis sumušė jo draugą. M. atsakė, kad jo draugas prisišnekėjo ir turi atsakyti už kalbas. Jam toks atsakymas nepatiko. Vėliau, kai parėjo iš tualeto, tai matė, kad M. M. stovi prie pavėsinės. Kai rūkė, tai tada tik atsimena smūgį iš beisbolo lazdos. Po to tik atsimena vaizdą prie namų, kai pamatė mamą ir tėtį, nes turbūt buvo praradęs sąmonę. Vėliau atsimena, kad buvo Kaišiadorių ir Kauno ligoninėse. Pagal tai, kaip atrodė po įvykio, suprato, kad daugiausia buvo mušamas į galvą, dar buvo sumuštas ir šonas. Mušė jį su beisbolo lazda. Jos nematė, bet sprendžia iš garso, kurį girdėjo. Girdėjo tokį žvangėjimą trenkus į galvą. Po pirmo smūgio daugiau nieko neatsimena. Pirmas smūgis buvo jam į galvos kairę pusę. Kai jam sudavė tą smūgį, tai jie buvo prie pavėsinės, bet, atrodo, kad joje žmonių jau nebuvo. Prieš smūgi jie su kaltinamuoju rūkė. Kai tėvas jį pasiėmė, tai jo drabužių kišenėje nerado ir keturračio raktelių. Dėl ko buvo sumuštas nežino, kad dėl klausimo apie sumuštą draugą. Vėliau po įvykio su kitais vakarėlyje buvusiais kalbėjosi, kad išsiaiškinti, kas įvyko. Tai sužinojo, kad tik viena M. matė, kaip jis buvo mušamas. Dėl sumušimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl patirtos turtinės žalos už pirktus vaistus, tai pirkimo kvitų neturi, nes vaistus nupirko mama. Turi tik receptą dėl Bioderma tepalo. Dantų konsultacija buvo būtina, nes po įvykio nejautė trijų dantų. Jų dar nesusitvarkė, tačiau ieškinį dėl to grindžia būsimo gydymo išlaidų paskaičiavimais. Pas neurologą buvo konsultuotas dėl galvos skausmo. Dėl sumušimo ir patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, dėl to negalėjo grįžti į darbą užsienyje, tuo pačiu negavo ir nedarbingumo išmokų. Su darbdaviu sutarė, kad jam užskaitys tą laiką, kai jis nedirbs, kaip atostogas. Tačiau atostoginių taip pat negavo, nes dirba samdomą darbą firmoje, kurią darbams atlikti samdo kitos firmos. Dėl patirtų sumušimų gydytojai iš viso nerekomendavo skristi, todėl laiku negalėjo išskristi ir prarado jau turėtą iš anksto nupirktą bilietą. Tai buvo bilietas 2016 m. rugpjūčio 20 d., tačiau jo išsaugojęs nėra. Turi tik 2016 m. rugpjūčio 27 d., kai išskrido po įvykio, bilietą. Mano, kad tiek pat galėjo kainuoti ir prarastas bilietas. Vėliau teko pirkti kitą, dėl ko prašo priteisti ir dėl to patirtas išlaidas.

Liudytoja M. M. parodė, kad naktį prabudusi nuo triukšmo per langą pamatė stovinčius M., R. ir M.. Juos ėmė tildyti, kad netriukšmautų, nes turi mažametį vaiką. Kai juos nutildė, tai M. jau gulėjo ant žemės. Kai ji juos tildė, tai M. M. trenkė iš kojos. Ji liepė jiems M. išsivesti iš kiemo. Kol apsirengė, nes norėjo išeiti į kiemą, ten nieko nebebuvo. Kai M. M. trenkė, tai nematė, kad jis rankoje būtų turėjęs lazdą. Kieme keturračio taip pat nematė. Po įvykio taip pat bendravo su M., tai jis atrodė baisiai sumuštas.

Liudytojas J. M. parodė, kad prie pavėsinės M. atėjo su R. Ten M. susiginčijo su M. dėl telefono. Konflikto metu M. ir R. pastūmė M.. Po to M. iš rankovės išsitraukė lazdą. Matė kaip M. m. paguldė už kaklo ir norėjo ištraukti keturračio raktus jam iš kišenės. Kad būtų mušęs m. su ta lazda, tai nematė. M. tą kartą buvo atvažiavęs keturračiu ir buvo pastatęs prie įvažiavimo į jo namus. Nežino, kam M. reikėjo M. raktelių nuo keturračio. Po to, kai jis išėjo namo, tai M., R. ir M. ten dar pasiliko. Kitą dieną matė, kad M. sumuštas.

Liudytoja M. M. parodė, kad įvykio vietoje nebuvo, tik iš pasakojimų žino, kad m. sumušė M.. Apie tai daug kas Žąsliuose kalbėjo. Apie tai kalbėjosi su V. M.. Ji pati nematė, kaip M. buvo sumuštas, nes iš M. išėjo dar iki to įvykio. Kai konflikto dar nebuvo. M. ten buvo atėjęs su R., o M. buvo atvažiavęs su keturračiu.

Liudytoja V. M. parodė, kad buvo tą vakarą pavėsinėje, bet nieko nematė. Ji išėjo iš ten gal 9 valandą vakaro. Apie tai, kad ten po to M. buvo sumuštas girdėjo tik iš V. M..

Liudytoja V. M. parodė, kad žino, jog įvyko konfliktas tarp M. ir M.. Dėl ko jis įvyko nežino. Pradžioje kilo žodinis konfliktas, o vėliau jie susimušė. Muštynių metu M. mušė M. rankomis, sudavė kelis smūgius. M. po to nukrito ant kėdžių. Po to M. su R. išėjo. Tuo metu stengėsi nežiūrėti į sumuštą M., matė jį tik sekančią dieną po sumušimo. Jis buvo atėjęs pasikalbėti. Girdėjo, kad jis buvo mušamas dar ir kitoje vietoje. Įvykio metu pas M. rankose lazdos nematė. Kur dingo po to M. keturratis nematė. Girdėjo tik iš kitų, kad jį išsivarė M.

Liudytoja E. S. parodė, kad kai ji pamatė M., tai jis buvo visas kruvinas, šlapias, vienos akies iš viso nesimatė, nes buvo tiek užtinusi. Pradžioje net normaliai veido nesimatė, nes buvo visas kruvinas. Pats M. nelabai ką ir kalbėjo, nes nesusigaudė visiškai. Pasakė tik, kad jį sumušė, bet nenurodė nei kas, nei kur. Tik po ligoninės pasakė, kad sumušė M. ir R. Sakė, kad M. mušė su lazda, o R. spardė. M. iki dabar nėra visiškai išgijęs, nes nejaučia trijų dantų, jam skauda galvą, ilgą laiką buvo irzlus. Kai pamatė M., tai nežinojo, kur jo keturratis. M. sakė, kad pas M. kieme, o rakteliai pas jį kišenėje. Bet patikrinus kišenes raktelių nerado, o tėtis nuvykęs su broliu pas M. keturračio taip pat nerado. Tik kitą dieną M. su tėčiu ir kitu vyru atvarė keturratį. Pasakė, kad ji buvo paėmęs pasaugoti, kad niekas nepavogtų. Dėl sumušimo M. laiku neišskrido į užsienį, kur dirba, nors turėjo nusipirkęs lėktuvo bilietą. Išskrido tik po savaitės. Užsienyje dirba statybose. Kol negalėjo dėl sumušimo dirbti, kompensacijos už tai nėra gavęs.

Liudytojas R. B. parodė, kad M. sumušė M. S., kai jis su M. buvo nuėję pas M. Jie ten gėrė alkoholį. Dar buvo J. M., V. M.. Negirdėjo, ką kalbėjo M. su M., nes kalbėjo su V., bet pamatė, kad tarp jų kilo konfliktas. Jie atsistojo ir pradėjo muštis. Smūgiavo vienas kitam rankomis. Muštynių metu M.. nukrito ant žemės. Muštynių metu niekas beisbolo lazdos neturėjo. Visi tada išėjo. M. paėmė M. keturratį ir ėmė stumti. Jis tada išėjo taip pat namo, o M. nusistūmė keturratį su savimi. Nežino, kodėl ir kur jis jį stūmė. Gal nustūmė, kad jo niekas nepavogtų. Nematė, ar jis turėjo jo raktelius. Vėliau rašė M. SMS pranešimą dėl keturračio, nes kalbėjo ar pranešti M.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. S. parodė, kad 2016-08-18 ryte, 06:13 val. pradėjo loti šuo, pagalvojus, kad jis nori į lauką, vyras E. S. išleidęs šunį pasakė, kad nėra M. Ji išėjusi į lauką pamatė atviras garažo duris ir degančią šviesą, nebuvo keturračio. Bandė skambinti M., tačiau susisiekti nepavyko. Jau norėjo eiti į kambarį, bet išgirdo nuo gatvės pusės balsus ir pamatė stovint ant kelio mašiną. Nuėjus iki šaligatvio, mašina nuvažiavo, ant kelio pamatė sėdint žmogų, ant šaligatvio stovėjo dar vienas žmogus apsirengęs juodai, su gobtuvu ant galvos. Jai pradėjus eiti link kelio, sėdėjęs žmogus atsisuko ir ji pamatė M. kelnių spalvą, labai išsigando, bijojo eiti arčiau, nubėgusi į kiemą pakvietė E. Kai vyras pribėgo prie ant žemės sėdėjusio žmogaus, pamatė, kad tai M. E. pakėlė M . Ji tam vaikinui, apsirengusiam juodai, nieko nesakė, vyrui paklausus kas atsitiko, vaikinas pasakė, kad "čia galas taip padarė". Suprato, kad kalbama apie (duomenys neskelbtini) gatvę. Vaikino rankovėje akivaizdžiai matėsi beisbolo lazda. Su vyru parvedė M. namo, perrengė, nes viena pusė buvo visiškai šlapia. E. su sūnumi E. nuvažiavo pas tuos vaikinus kur jie visi buvo susirinkę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes M. pasakė, kad keturratis turi stovėti kieme, bet ten nuvažiavę jie keturračio nerado. Nuvažiavus į Kaišiadorių priėmimo skyrių, buvo išsiųsti į Kauno klinikas. Važiuojant į Kauną, M. papasakojo, kad išvažiavus pasivažinėti keturračiu ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį pasikvietė į svečius M. berniukai, ten jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo M. M. ir R. M. M. paklausė už ką jis sumušė jo draugą, įvyko konfliktas ir M. pradėjo beisbolo lazda mušti M. Kauno klinikose M. apžiūrėjo medikai jam nustatė nosies lūžį, galvos, rankos, šono sumušimus. Grįžus namo, maždaug apie 14 val. į jų kiemą atėję trys vyrai atvarė M. keturratį. Ji, E., E. ir dukra E. tuo metu buvo kieme, M. miegojo. Vyrai keturratį įstūmė iki namo kampo. Atėjo M., jo tėvas V. ir dar vienas, jai nepažįstamas, vyras. M. pasakė, kad "va, paprašė pasaugoti keturratį", jai paklausus "kaip tai pasaugoti?", V. atsakė "taip pasaugoti". Jie dar pabandė aiškintis kas įvyko, tačiau V. bandė ginti sūnų, o paskui pasakė, kad jis nieko nežino ir jie nuėjo namo. (1 t., b. l. 90-92)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. S. parodė, kad 2016-08-18 apie 5 val. 45 min. išgirdęs lojant šunį, atsikėlė pasižiūrėti, ko jis loja. Išėjęs į kiemą pastebėjo garaže degant šviesą, pagalvojo, kad ten sūnus M., nes jis dažnai mėgsta ilgai užsibūti garaže, tačiau ten jo nebuvo. Girdėjo gatvėje, netoli namo, kalbančius žmones, galvojo, kad tai praeiviai, ar kokie darbininkai, kalbančiųjų nematė, nes kiemą nuo gatvės skiria betoninė tvora bei gyvatvorė. Grįžus į namus, žmona R. pasakė eiti pažiūrėti į gatvę, nes ji matė kažką sėdint važiuojamojoje dalyje, jai pasirodė, kad ten M. Nuėjęs pamatė sūnų M. sumuštą - jo veidas buvo labai kruvinas, jis nesiorientavo aplinkoje, bet jį pažino. Paklausus kas atsitiko, nesugebėjo paaiškinti. Šalia M. klūpėjo M. M., nepavykus susikalbėti su M., paklausė M. kas įvyko. Jis pasirodė pasimetęs, kalbėjo nenoriai, bet pasakė, kad M. buvo sumuštas "gale" Žaslių, suprato, kad kalbama apie (duomenys neskelbtini), kur gyvena M. bendraamžiai. Pakalbėjęs su M., parsivedė M. namo, nuprausė, po kiek laiko jis pradėjo atsigauti ir pasakė, kad jį sumušė M. M. ir R. B.. Paklausus M. kur jo daiktai, pasakė, kad viskas striukėje, tiek telefonai, tiek keturračio rakteliai, apžiūrėjęs striukę, raktelių nerado, bet M. tikino, kad jie buvo užsegtoje striukės kišenėje, jis rado striukės kišenę atsegtą ir joje raktelių nebuvo. Paklausus kur paliko keturratį, M. nurodė, kad pas M. (duomenys neskelbtini) Su sūnumi E. nuvažiavę iki M., keturračio nerado. Apvažiavus visas jaunimo lankomas vietas, keturračio rasti nepavyko. M. po medikų apžiūros LSMUL Kauno klinikose buvo paleistas namo. Kauno klinikų medikai pranešė policijai apie pristatytą sumuštą asmenį. Kiek jam pasakojo M., konfliktas tarp jo, M. M. bei R. B. kilo kai M. paklausė M., kodėl jis prieš kelias savaites sumušė M. draugą. M. sakė, kad jam smūgius sudavė beisbolo lazda, jis negalėjo paaiškinti, kaip atsirado prie namų. Atstumas nuo jų namų iki M., kur kaip suprato iš M., jis buvo sumuštas, yra apie 500 metrų. M. neatsiminė, kada ir kaip iš jo buvo paimti keturračio rakteliai. Sūnus E. buvo išbėgęs į gatvę pasikalbėti su M. M.. E. sakė, kad pradžioje M. nuo jo bėgo, po to sustojo, kai šis pasakė, kad vis tiek pagaus. E.sakė, kad M. jam nurodė, kad M. sumušė M., pas kuriuos M. buvo svečiuose. E. matė M. rankovėje beisbolo lazdą, kiek minėjo sūnus, M. ją nešiojasi pastoviai. 2016-08-18 apie 17.30 val. jiems M. M., jo tėvas V., kiek žino jis ne M., bei dar vienas vyriškis atvarė M. keturratį. M. dar pasakė, kad buvo jį paėmęs pasaugoti. Žmona juos apšaukė, bet jis ją nusivedė, nenorėdamas kelti konflikto, o jiems pasakė, kad viską išsiaiškins policija. (1 t., b. l. 111-112)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Z. parodė, kad M. ir E. S.yra jo draugai. E. buvo jo klasiokas nuo pradinių klasių, o M. pažįsta kaip E. brolį. 2016-08-18 ryte apie 05:00 val. jis važiavo į darbą. Aikštelėje prie Žaslių seniūnijos pamatė stovint M. keturratį, ant jo sėdėjo juodai apsirengęs, su baltais kedais vaikinas. Vaikinas lyg tai buvo su gobtuvu, todėl jo veido nematė. Vaikinas sėdėjo ant keturračio ir rūkė, jis buvo vienas. Pradžioje pamanė, kad tai M., dar norėjo sustoti pasisveikinti, tačiau vėlavo į darbą ir nesustojo. Apie 06:00 val. jam paskambinęs E. pasakė, kad sumuštas M. ir prašė padėti rasti jį sumušusius asmenis, bet jis dirbo ir padėti negalėjo, kai E. taip pat pasakė, kad dingęs M. keturratis, jis pasakė, kad važiuodamas į darbą Žaslių aikštėje prie seniūnijos matė M. keturratį ir pagalvojo, kad tai buvo M., tačiau E. pasakė, kad tuo metu M. jau buvo namuose sumuštas. Tos pačios dienos apie 09:00 val. užvažiavo pas E. į namus, E. iškvietė policiją ir jie kartu laukė atvykstant pareigūnų, buvo nuėję pas R. B., klausė kas nutiko M., R. pasakė nieko nežinąs. Buvo nuėję ir pas M. M., bet jo namuose nerado, niekas durų neatidarė, todėl suprato, kad nieko nėra namuose, kieme keturračio nematė. Po to iš pažįstamo, kurio nenori įvardinti, sužinojo, kad R. su M. sumušė M., kaip tiksliai viskas buvo, jam nesakė. Iš E. tėvų sužinojo, kad M. atgavęs sąmonę pasakė, kad jį mušė ir beisbolo lazda daužė M. M., tiksliai neatsimena ar R. B. jį mušė, bet atsimena, kad R. buvo su M.. Sekančią dieną, penktadienį ar tai šeštadienį, svečiavosi pas E., M. buvo grįžęs iš ligoninės, apie 14 val. jis su E. išėję į gatvę pamatė, kad M., jo tėvas ir M. K. parstumia M. keturratį. Jie eidami prasilenkė su M., jo tėvu ir M. K. ir nuėjo į miestelį, nežino kaip įvyko keturračio atidavimas. (1 t., b. l. 125-127)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. K. parodė, kad praeitą vasarą jis užsuko pas L. M. į svečius, ten buvo M. M., L. M. ir V. B.. Prie verandos matė stovint keturratį. Jam užėjus vidun, M. su tėvais kalbėjosi apie tą keturratį, kad išvakarėse gėrė kartu su jo savininku M. S., norėjo varyti tą keturratį grąžinti, tačiau bijojo, nes buvo sulaukęs grasinimų. S. šeimą žino, tačiau su jais nebendrauja. Kaip tas keturratis atsirado pas M., tiksliai nežino, kaip suprato, jis tą keturratį norėjo pasaugoti. Kadangi jo namai netoli S., pasiūlė palydėti M.. Grąžinti keturratį ėjo su M. ir V.. Jis specialiai nėjo, jam buvo pakeliui. S. kieme buvo susirinkusi visa šeima, tėvas pasakė, kad jei M. būtų atėjęs vienas, būtų buvę blogai. Kaip suprato, išvakarėse M. susimušė su S. sūnumi. M. įvarė keturratį į S. kiemą, tėvas jį apžiūrėjo ir M. su V. išėjo namo, jis nuėjo namo. Daugiau nieko nežino. (1 t., b. l. 158-159)

Atlikus M. S. tyrimą gauta specialisto išvada Nr. G2156/2016(02), kad dėl nosies kaulų lūžimo, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimų kaktoje, nosies nugarėlėje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimo, padarytų kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, jo sveikata sutrikdyta nesunkiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja, ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu. (1 t., b. l. 46-47)

Apžiūrėjus M. S. mobiliojo ryšio telefoną "LG-D320n", paimtą jo asmens kratos metu, nustatyta , kad telefono IMEI (duomenys neskelbtini), jame įdėta micro SD atminties kortelė, taip pat „Pildyk“ SIM kortelė. Įėjus į aplanką „Skambučių žurnalas“ stebimi skambučiai:1) Įeinantis skambutis: R. Žaisliai, skambučio laikas rugpj. 18(kt) 00:18, skambučio trukmė 00:00:40;2) Įeinantis skambutis: R. Žasliai, skambučio laikas rugpj. 18(kt) 00:34, skambučio trukmė 00:04:02;3) Įeinantis skambutis: R. Žasliai, skambučio laikas rugpj. 18(kt) 09:43, skambučio trukmė 00:00:03;4) Įeinantis skambutis: R. Žasliai, skambučio laikas rugpj. 18(kt) 10:04, skambučio trukmė 00:00:02;5) Įeinantis skambutis: R. Žasliai, skambučio laikas rugpj. 18(kt) 14:21, skambučio trukmė 00:00:00;6) Įeinantis skambutis: R. Žasliai, skambučio laikas rugpj. 18(kt) 15:45, skambučio trukmė 00:00:00;Kiti skambučiai ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi.Įėjus į aplanką „Žinučių sistema“ stebima 19 susirašinėjimų žinutėmis. Paspaudus ant susirašinėjimo „R. Žasliai +(duomenys neskelbtini)“ stebimas susirašinėjimas:1) Siuntėjas R. Žasliai, siuntimo laikas rugpj. 18 05:27, pranešimo tekstas: „Byta liko pas tave :DD“;2) Siuntėjas M. M., siuntimo laikas rugpj. 18 05:32, pranešimo tekstas: „As pas makakas“;3) Siuntėjas R. asliai, siuntimo laikas rugpj. 18 08:36, pranešimo tekstas: „Kauno klynikose asile tu….;4) Siuntėjas R. Žasliai, siuntimo laikas rugpj. 18 14:21, pranešimo tekstas: „Pas pareigunus“;5) Siuntėjas M. M., siuntimo laikas rugpj. 18 14:22, pranešimo tekstas: „Tyliai“;6) Siuntėjas R. Žasliai, siuntimo laikas rugpj. 18 14:23, pranešimo tekstas „Čia dėl keturacio viskas sakė žino kad prie seniūnijos vazinejom sakyt ar ne?“;7) Siuntėjas M. M., siuntimo laikas rugpj. 18 14:24, pranešimo tekstas: „Sakyk jo vazinejom. Vps sakyk uz 20 eur nusipirkom ir viso.sakyk truko.gert pinigu.neturejo pasiulem 20 eur ir nupirkom“;8) Siuntėjas M. M., siuntimo laikas rugpj. 18 14:25, pranešimo tekstas: „:Nu nes blet taip ir buvo mes tai jo nepyzdinom. Bet aisku netikes nors ir tiesa sakysim.“9) Siuntėjas R. Žasliai, siuntimo laikas rugpj. 18 14:26, pranešimo tekstas: „ Nesupratau dėl tu 20 eur“;10) Siuntėjas M. M., siuntimo laikas rugpj. 18 14:26, pranešimo tekstas: „Nu blem nepameni kai vakar keturati is jo uz 20 eur nupirkom?“;11) Siuntėjas R. Žasliai, siuntimo laikas rugpj. 18 14:27, pranešimo tekstas: „Nerasyk db“ Kiti susirašinėjimai ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi. (1 t., b. l. 177-180), telefonas pasirašytinai grąžintas M. M.. (t.2, b.l. 5)

M. M. veika dėl nesunkaus M. S. sveikatos sutrikdymo ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1 d.

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Minėta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje esanti specialisto išvada Nr. G2156/2016(02) patvirtina, kad M. S. konstatuoti sužalojimai: nosies kaulų lūžimas, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimui kaktoje, nosies nugarėlėje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužaloto M. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti 5 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius rankomis, kojomis ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (1 t., b.l. 46-47).

Pats kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs šį nusikaltimą, dėl jo gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Nors įrodymų tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar įvykio metu kaltinamasis neturėjo su savimi beisbolo ar kitokios lazdos, kuria būtų mušęs nukentėjusįjį, tokios įvykio eigos bei sumušimo versijos nepatvirtina apklaustų liudytojų parodymų visuma. Dėl šios aplinkybės nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai prieštaringi. Tai, kad buvo mušamas su lazda, iš esmės parodė tik pats nukentėjusysis m. S. Liudytojas J. M. tvirtino taip pat matęs pas M. M. lazdą, tačiau teigė nematęs, kad jis su ja būtų mušęs m. S.. Kiti liudytojai iš viso parodė, kad įvykio metu nei pas nieką jokios lazdos nematė, niekas su lazda nukentėjusiojo nemušė. Todėl tokia aplinkybė, teismo vertinimu, šioje byloje nėra įrodyta ir pagrįstai nebuvo inkriminuojama kaltinamajam jam suformuluotame kaltinime dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nukentėjusiojo bei kaltinamojo parodymai dėl suduotų smūgių lokalizacijos, trauminių poveikių skaičiaus atitinka ir specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus bei jų skaičių, dėl ko teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau penkių smūgių ir dėl padarytų sužalojimų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. S. sveikatą.

Tai, kad veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia patvirtina nustatytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis sudavė ne vieną, o ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į į vairias kūno vietas, dauguma smūgių buvo suduoti tiesiai į galvą, kas yra ypatingai pavojinga. Todėl taip veikdamas kaltininkas neabejotinai suvokia savo veikos didelį pavojingumą ir neteisėtumą, ir numato dėl to galinčius kilti padarinius (sveikatos sužalojimą) bei taip veikdamas šių padarinių siekia. Nors jis tiksliai negalėjo numatyti, koks tiksliai sveikatos sutrikdymo mastas dėl padarytų sužalojimų gali būti nustatytas nukentėjusiajam, tačiau buvo abejingas bet kokiems galimiems padariniams dėl padarytų sužalojimų, todėl šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė už tai kyla pagal faktiškai nustatytus padarinius, tai yra už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš to matyti, kad kaltininkas susiklosčiusioje situacijoje veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taigi, byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis M. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. S. sveikatą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. Dėl to yra pagrindas pripažinti jį kaltu bei paskirti bausmę.

M. M. buvo atiduotas teismui jį kaltinant padarius ir nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., kuris buvo inkriminuojamas jam kartu su jau minėtu nusikaltimu, numatytu BK138 str. 1 d.

M. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. apie 3 val., būdamas neblaivus, tuo pačiu metu, kai sumušė M. S., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pavogė ten stovėjusį M. S. keturratį „ATV“, kurio vertė 400 Eurų, tuo padarė nukentėjusiajam tokio paties dydžio turtinę žalą.

Kaltinimas M. M. šioje dalyje dėl keturračio vagystės iš esmės buvo grindžiamas kai kurių liudytojų parodymais, kad jie matė M. M., kai jis po konflikto ir muštynių su M. S., išsivarė ir nusistūmė nukentėjusiojo keturratį, taip pat nukentėjusiojo parodymais, kad jis nebuvo leidęs M. M. imti jo keturračio, kad iš jo kišenės buvo paimti keturračio rakteliai, taip pat duomenimis apie tai, kad pats M. M. keturratį grąžino tik kitą dieną, taip pat, kad iki keturračio grąžinimo jis susirašinėjo SMS pranešimais su R. B. apie tai, ką sakyti apklausos metu dėl keturračio nusivarymo, kad iš jų matyti, kad su keturračiu buvo važinėjama iki jo grąžinimo.

Ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinime nurodytas nukentėjusiajam priklausantis keturratis buvo pagrobtas. Todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuojamo nusikaltimo (vagystės) sudėties požymių visumos, kas reiškia, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., požymių. Todėl kaltinamasis iš šio kaltinimo išteisintinas.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaip nustatyta byloje, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perduodant teismui M. M. buvo kaltinamas tuo, kad slapta pagrobė nukentėjusiajam M. S. priklausantį keturratį, pastarojo pastatytą atvykus pas J. M. prie įvažiavimo į kiemą, kuriame ir buvo tiek pats nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis iki įvykusio tarp jų konflikto, tai yra jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

BK 178 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais numatytais BK 178 straipsnyje. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai. Visi išvardyti pagrobimo požymiai yra objektyvieji vagystės požymiai. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė yra ypatinga tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar tam kitam teisėtam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Taigi, šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būtina, kad asmuo ne tik tyčia paimtų svetimą turtą, bet ir turėtų tikslą jį pasisavinti. Todėl nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, svarbu įvertinti, kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti kategoriškos išvados, jog M. M. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį keturratį tuo metu, kai šis buvo pastatytas paties nukentėjusiojo atvykus pas J. M., prie įvažiavimo į jo namo kiemą. Tokia išvada darytina sugretinus kaltinamojo parodymus su nukentėjusiojo bei liudytojų teisme duotais parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais apie tai, kokiu tikslu ir kuriam laikui jis buvo pasiėmęs nukentėjusiojo keturratį, bei apie tai, kaip ir kada jis buvo vėliau sugrąžintas nukentėjusiajam.