Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M., nukentėjusiojo M. S. atstovės advokatės Dianos Vi­šinskienės, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus pro­ku­rorės A. P. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­­pub­likos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti na­muo­se, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta ga­lu­tinė – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpa­rei­gojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikas, M. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. M. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepa­da­ry­ta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos bau­džia­mo­jo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš M. M. 2 954,37 Eur turtinei žalai at­ly­gin­ti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Pripažintos proceso išlaidomis nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo M. S. jo ats­to­vavimui ir advokato teisinei pagalbai patirtų išlaidų advokatui dalis, tai yra 1 000 Eurų, taip pat 140,44 Eur kelionės išlaidos ir jos (viso 1 140,44 Eur) išieškotos M. S. naudai iš M. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. apie 3 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam M. S. į veidą ir krūtinę ir padarė jam nosies kaulų lūžimą, poodine kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, taip nesunkiai sutrikdydamas M. S. sveikatą.M. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. apie 3 val., bū­da­mas neblaivus, tuo pačiu metu, kai sumušė M. S., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), pavogė M. S. keturratį „ATV“, kurio vertė 400 Eurų.Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad M. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. S. svei­katą. Tačiau teismas sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti kate­go­riškos išva­dos, jog M. M. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį keturratį tuo metu, kai šis buvo pastatytas paties nukentėjusiojo atvykus pas J. M., prie įvažiavimo į jo namo kiemą. Tokia išvada padaryta sugretinus kaltinamojo parodymus su nukentėjusiojo bei liudytojų teisme duotais parodymais, su kitais byloje esančiais įrodymais apie tai, kokiu tikslu ir kuriam lai­kui jis buvo pasiėmęs nukentėjusiojo keturratį, bei apie tai, kaip ir kada jis buvo vėliau su­grąžintas nukentėjusiajam.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. prašo sumažinti nukentėjusiajam pri­teis­tos turtinės žalos dydį. Skunde teigiama, kad nei specialisto išvadoje, nei viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kons­tatuota, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužaloti ar pažeisti dantys. Nuken­tė­ju­sysis tik po pusės metų kreipėsi į odontologus konsultacijos, o praėjus metams nuo įvykio gy­dytojo įraše yra paminėta, kad nukentėjusiojo dantų gydymas gali kainuoti iki 500 Eur. Nuteistasis mano, kad neturi atlyginti nukentėjusiajam dėl dantų sužalojimo.Skunde nurodoma, kad teismas iš nuteistojo priteisė negautą nukentėjusiojo darbo užmo­kes­tį. Nukentėjusysis Anglijoje darbo santykių neturėjo, dirbo pagal patentą. Nuken­tėju­sy­sis nepa­teikė įrodymų, kad būtų turėjęs darbą laikotarpiu iki 2016 metų spalio mėnesio. Ne­gautos pa­jamos skaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį iki įvykio arba skirtumas tarp darbo užmokesčio ir nedarbingumo pašalpos. Nuteistojo teigimu, teismo skaičiavimas nepriim­ti­nas, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteistas akivaizdžiai per didelis ir turi būti sumažintas.Nukentėjusiojo M. S. atstovė advokatė Diana Višinskienė apeliaciniame skunde pra­šo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl pro­­cesinių išlaidų atlyginimo: priteisti nukentėjusiajam M. S. iš nuteistojo M. M. 2 000 Eur proceso išlaidų atlyginimą. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu sumažino nukentėjusiajam pri­teistiną sumą advokato išlaidoms atlyginti, tačiau nenurodė tokį procesinių išlaidų su­ma­­ži­nimą pagrindžiančių motyvų. Bylos nagrinėjimas užtruko penkis posėdžius, advokatės dar­bo vieta yra Kaune, o by­los nagrinėjimas vyko Kaišiadoryse, buvo apklausta 10 liu­dy­to­jų, dėl ko bylos procesas tapo sudėtingesnis ir ilgesnis. Nukentėjusiojo atstovė aktyviai da­ly­va­vo nagrinėjant bylą. Nu­kentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra rea­lios, adekvačios bei pro­porcingos atliktų procesinių veiksmų kiekiui ir sudėtingumui, yra pa­grįs­tos konkrečiais ad­vokato atliktais darbais.Tik dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam reikėjo samdyti advokatą. Skun­de remiamasi Re­komendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato pa­dėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir Lietuvos ad­vo­katų ta­rybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu. Nuosprendyje teismas nenurodė kri­terijų, kuriais re­mia­ntis sumažino priteistiną sumą, nevertino nusikaltimą padariusio asmens turtinės padė­ties. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė A. P. apeliaciniame skunde prašo M. M. pripažinti kaltu dėl nusi­kals­ta­mų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti jam bausmę: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vienerius metus laisvės apribojimo, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienerius metus laisvės apribojimo, pagal BK 63 straipsnio 1, dalis bausmes su­bendrinti ir galutinę bausmę skirti vienerius metus 9 mėnesius laisvės apribojimo, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d., įpareigoti M. M. per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 val. visuomenės labui, per vienerius metus atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; netaikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų; nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį dalyje dėl 500 Eur žalos už numatomą dantų gydimą, atmesti. Skunde nurodo, kad išteisindamas M. M. teismas rėmėsi išimtinai tik tais by­los duomenimis, kurie palankūs nuteistajam. Nors nukentėjusysis ir išteisintasis buvo pa­žįstami, nėra jokių duomenų, kad tarp jų būtų buvęs tarpusavio susitarimas naudotis ke­tur­ra­čiu, taigi išteisintojo laikinas pasinaudojimas turtu negalėjo būti įvertintas kaip teisėtas. Teismas, vertindamas M. M. parodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, jog nu­ken­tėjusiojo namai yra apie 500 metrų atstumu nuo įvykio vietos, pakeliui į M. M. namus, tačiau jis keturračio nenuvarė į nukentėjusiojo namus. Kad keturratis yra sau­gomas jo žinioje, nuketėjusiojo neinformavo, o naudojosi juo savo nuožiūra ir tik va­kare atvarė keturratį į nukentėjusiojo kiemą. Iš susirašinėjimo tarp liudytojo R. B. ir M. M. matyti, kad M. M. nesiekė nukentėjusiojo keturratį apsaugoti nuo galimos vagystės ar kitokių nepageidautinų nukentėjusiajam pasekmių, o jį pagrobęs su liudytoju kūrė versijas kaip iš­vengti atsakomybės. Be to, kuomet išteisintasis lydėjo nukentėjusįjį namo, matė jo tėvą, bro­lį, tačiau nei vienam iš jų nesakė, kad nukentėjusiojo keturratis yra pas jį. M. M. 2017 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę pilna apim­timi ir pa­geidavo, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tam neprieštaravo jo gynėjas ir prokuroras. M. M. versija tėra siekis sušvelninti savo padėtį, nes jokių duo­menų apie realias pavogto keturračio saugojimo aplinkybes ikiteisminio ty­ri­mo medžiagoje nėra.Skunde taip pat pažymėta, jog teismas, konstatavęs, jog nusikalstamos veikos padarymo ap­linkybės nėra aiškios ir būtina apklausti liudytojus, sutrumpinto įrodymų tyrimo proce­dū­ros nutarė netaikyti, tuo pačiu panaikindamas galimybę M. M. atžvilgiu tai­ky­ti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu įrodymų tyrimas byloje buvo at­lie­ka­mas vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo taisyklėmis, posėdžių metu ap­klau­siami proceso dalyviai, tiriami kiti įrodymai. Nukentėjusysis reikalavimą priteisti galimą dantų gydymo išlaidų atlyginimą grindė į bylą pa­teiktais įrodymais apie odontologo konsultaciją ir galimų gydymo išlaidų paskaičiavimą. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sveikatos grąžinimo iš­lai­dos nukentėjusiajam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės. Teismas, spręsdamas dėl nuos­tolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. Teismas nepagrįstai nusprendė nuken­tė­ju­siajam kompensuoti išlaidas už numatomą dantų gydymą nesant jokių realiai turėtas gy­dy­mo išlaidas patvirtinančių dokumentų.Nukentėjusiojo M. S. atstovė advokatė Diana Višinskienė pateikė atsikirtimus į ape­lia­cinius skundus, kuriuose prašo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio atmesti kaip nepa­grįs­tą, nuteistojo M. M. 2017 m. gruodžio 7 d. apeliacinį skundą dėl turtinės žalos dydžio atmesti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė nuteistojo apelia­ci­niame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą ten­kinti, nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė tenkinti prokuratūros ape­liacinį skundą jame nurodytais argumentais, nuteistojo skundą dalyje dėl turtinės žalos už nu­kentėjusiojo dantų gydymą tenkinti, nukentėjusiojo atstovės civilinį ieškinį toje dalyje atmes­ti. Nukentėjusiojo atstovė prašė jos pateiktą skundą tenkintiNuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo M. S. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas atmetamas. Kauno apy­gar­dos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl M. S. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo

Nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde pirmos instancijos teismo sprendimo dėl nuteis­to­jo kaltės, bausmės ir civilinio ieškinio sprendimo nekvestionuoja. Prašo kitaip iš­spręsti pa­tir­tų proceso išlaidų klausimą – priteisti visas nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas. Ape­lia­cinės ins­tancijos teismas, neper­ženg­damas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ci­nia­me skunde (BPK 320 str. 3 d.).Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma be žalos atlyginimo iš kaltininko pri­teis­ti ir 2 000 Eur patirtų išlaidų už advokato paslaugas (3 t., b. l. 1-28). Kaip matyti iš skun­džia­mo nuosprendžio, pirmos instan­ci­jos teismas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sumažino iki 1 000 Eur. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistinos sumos dydį.Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog visos patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl teis­mas privalėjo jas visas priteisti. Teigia, jog jos atitinka Lietuvos Res­pub­likos teisingumo mi­nis­tro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmo­kes­čio už advokato tei­kia­mą teisinę pagalbą. Skunde nurodoma, kad proceso išlaidas sudaro advo­ka­to konsultacija, nu­kentėjusiojo interesų atstovavimas, procesinių dokumentų parengimas.Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klau­simą, vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne Lietuvos Respublikos civi­li­nio proceso kodekso normomis (BPK 113 str.), todėl, nustatant atstovavimo išlaidų dydį, nėra pa­grindo vadovautis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytomis rekomendacijomis.Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą regla­men­tuo­ja BPK 106 straips­nis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieš­kovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo ats­tovas, paslaugoms ap­mokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių iš­lai­dų iš nuteistojo nepri­teis­ti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi baudžiamojoje by­loje prašomas priteisti pa­tirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos su­mos, o yra tik viena iš ap­linkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 1 000 Eur nukentėjusiojo M. S. turė­toms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti suma yra pakankama atstovavimo išlaidoms pa­deng­ti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmo­kė­ti, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma išlaidoms už ad­vo­kato pagalbą apmokėti yra teisinga. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ins­tancijos teismas vertindamas, ar yra pagrindas priteisti nukentėjusiojo nurodytą sumą advo­ka­to pagalbai apmokėti, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad visa byla išnagrinėta faktiškai per 5 po­sėdžius, neskaitant dar dviejų posėdžių, kuriuose bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl nuken­tė­jusiojo ir jo įgaliotos atstovės advokatės (vieną kartą advokatės prašymu, kitą kartą advokatei pa­teikus patikslintą ieškinį, kad sudaryti galimybę gynybai su juo susipažinti). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nors bendra nagrinėjimo trukmė yra pakankamai nema­ža, o posėdžiuose buvo apklausta dešimt asmenų, teikiama teisinė pagalba nukentėjusiajam M. S., sumokėjusiam už pagalba pinigus, pagal savo pobūdį nebuvo didelės apim­ties, nes surašytas ieškinys yra nedidelės apimties, jis nebuvo susijęs su sudėtingais teisės aiš­ki­ni­mo ar taikymo klausimais ir situacijomis. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad būtų nepro­tin­ga, nesąžininga ir neteisinga priteisti iš kaltinamojo, veikos padarymo metu dar buvusio nepil­na­me­čiu, nukentėjusiajam M. S. 2 000 Eur už jo atstovavimą šioje byloje. Atsi­žvel­gus į nuro­dy­tas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teis­mas pa­grįstai nusprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir nebuvo bū­tinos, todėl pagrįstai jas sumažino. Iš nuteistojo priteista suma laikytina proporcinga tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo atžvilgiu. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų tei­kimas, o ne komercinė ūkinė veikla, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš­va­dai, jog advokato išlaidoms atlyginti buvo priteista ženkliai per maža suma, nėra objektyvaus pagrindo.Kadangi nukentėjusiojo M. S. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam M. S. turėtas advokato išlaidas dėl apeliacinio skundo paruošimo.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus pro­kurorės A. P. apeliacinio skundo

Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma M. M. pripažinti kaltu dėl nusi­kals­tamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir netaikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų; nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį dalyje dėl 500 Eur žalos už numatomą dantų gydimą, atmesti.Skunde nurodo, kad teismas, išteisindamas M. M. rėmėsi išimtinai tik tais bylos duomenimis, kurie palankūs nuteistajam. Nors nukentėjusysis ir išteisintasis buvo pa­žįstami, nėra jokių duomenų, kad tarp jų būtų buvęs tarpusavio susitarimas naudotis ke­tur­ra­čiu, taigi išteisintojo laikinas pasinaudojimas turtu negalėjo būti įvertintas kaip teisėtas. Atmesdama šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patik­rin­tais duo­menimis. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­va­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo rei­kalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje – kad pagal baudžiamąjį įsta­ty­mą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nu­si­kaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, M. M. nuosekliai teigė, jog keturratį jis pasiėmė tik dėl to, kad nuvarytų jį į saugią vietą ir jo niekas nepavogtų, kad neturėjo tikslo jį pasisavinti ar užvaldyti. Kitą dieną keturratį grąžino nukentėjusiajam. Prokurorės skunde teigiama, jog iš byloje pateikto išrašo su SMS ži­nučių turiniu matyti, jog M. M. kalbėjo kaip išvengti atsakomybės už ke­tur­račio vagystę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad SMS žinučių turinys tik įrodo, kad su liu­dy­toju R. B. apie keturratį susirašinėjo SMS pranešimais tik dėl to, kad tarėsi apie tai, kaip grąžinti nukentėjusiajam keturratį ir ką dėl to pasakyti apklausoje, nes bijojo, kad niekas netikės, kad keturračio nevogė. Viename iš SMS pranešimų, siuntimo laikas rugpjūčio 18 d. 14:25, M. M. rašė: „Nu nes (necenzūrinis žodis) taip ir buvo mes tai jo (necenzūrinis žodis). Bet aisku netikes nors ir tiesa sakysim“. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pa­žy­mi pirmosios instancijos teismas, tokie kaltinamojo parodymai ištyrus visus įrodymus liko nepaneigti. Be to, šiuos jo parodymus, kad jis iš tikrųjų naktį paėmęs ir nusistūmęs nuken­tė­ju­siojo keturratį jau kitą dieną jį grąžino, patvirtina ir liudytojų kaltinamojo tėvų E. S. ir R. S. parodymai. Jie atitinka ir M. K., kitų liudytojų pa­ro­dymus, iš kurių matyti, kad atvarius keturratį M. M. jiems dar pasakė, kad buvo paėmęs tik pasaugoti jį. Tokie jo veiksmai rodo, kad pas kaltinamąjį nebuvo tikslo iš viso neat­lygintinai užvaldyti nukentėjusiojo keturračio, kas yra būtina nustatyti įrodinėjant kal­ti­na­majam inkriminuoto nusikaltimo subjektyviąją pusę. Vien tik laikinas pasinaudojimas neturint tikslo svetimą turtą užvaldyti, taip pat neįrodo subjektyviosios pusės kaltinamojo veikoje.Nors prokurorės teigimu, M. M. versija apie keturračio saugojimą tėra siekis su­švelninti savo padėtį, nes jokių duomenų apie realias pavogto keturračio saugojimo ap­lin­ky­bes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši M. M. versija nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, nebuvo paneigta. Kaip jau buvo minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas pa­da­ręs nusi­kals­tamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką duo­menų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepa­kan­ka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lie­tuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klau­simą, būtina vado­vau­tis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pa­ša­linti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nu­tartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tik ta ap­linkybė, kad kaltinamasis buvo paėmęs nors ir neteisėtai (be nukentėjusiojo sutikimo paėmęs iš jo keturračio užvedimo raktelius), tačiau tik tam, kad pasaugotų ar laikinai pasinaudotų jam sve­timu turtu, nenustačius tikslo jį pasisavinti, pati savaime nėra pakankama kaltinamojo kaltei ir ati­tinkamai nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį sudėties požymių visumai pa­grįsti. Pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nenustačius tokių požymių ir kitų as­me­nų veiksmuose, konstatuotina, kad tokia nusikalstama veika iš viso nebuvo padaryta.Skunde taip pat pažymėta, jog teismas, konstatavęs, jog nusikalstamos veikos padarymo ap­linkybės nėra aiškios ir būtina apklausti liudytojus, sutrumpinto įrodymų tyrimo procedūros nu­tarė netaikyti, tuo pačiu panaikindamas galimybę M. M. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Pritardamas šiems skundo argumentams apeliacinės instancijos teismas pa­žymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė minėto straips­nio nuostatas. Iš 2017 m. rugsėjo 28 d. protokolo matyti, jog kaltinamasis M. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir sutiko, kad įrodymai nebūtų tiriami, tam neprieštaravo nei jo gynėjas, nei prokuroras. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios, sprendė, kad būtina apklausti liu­dytojus, todėl sutrumpinto įrodymų tyrimo procedūros nutarė netaikyti. Bylos nagrinėjimo metu įrodymų tyrimas byloje buvo atliekamas vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme taisyklėmis, posėdžių metu apklausiami proceso dalyviai, tiriami kiti įrodymai. BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pa­grei­tinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla bai­giama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuos­pren­džiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi, minimo straipsnio pagrindu bausmė gali būti švel­ni­na­ma tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Ši baudžiamoji byla nebuvo na­gri­nėjama supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nebuvo pa­grindo taikyti M. M. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio. Įvertinus išdėstytas aplin­ky­bes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lap­kri­čio 29 d. nuosprendis naikintinas.

Dėl turtinės žalos dydžio

Tiek nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde, tiek prokurorės apeliaciniame skun­de nesutinkama su galimo dantų gydymo išlaidų priteisimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teis­mo formuojamą praktiką sveikatos grąžinimo iš­lai­dos nu­ken­tėjusiajam asmeniui atly­gi­na­mos kaip tiesioginės. Teismas, spręsdamas dėl nuos­tolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. Teis­mas nepagrįstai nusprendė nuken­tė­ju­siajam kompensuoti iš­lai­das už numatomą dantų gy­dymą nesant jokių realiai turėtas gydymo išlaidas patvirtinančių do­kumentų.Kolegijos nuomone, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendis da­lyje dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo M. S. naudai nėra pagrįstas ir tei­sėtas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį nepagrįstai iš nu­teistojo M. M. priteisė 500 Eur už galimą nukentėjusiojo M. S. dan­tų gydymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsi­gi­ji­mo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teis­mas nukentėjusiojo reikalavimą priteisti būsimų gydymo išlaidų atlyginimą grindė byloje pa­teiktais nukentėjusiojo atstovės dokumentais (3 t., b. l. 19-20), o būtent, gydytojo odontologo konsultacija, kurioje nurodoma, kad galimos gydymo išlaidos gali siekti iki 500 Eur.Pabrėžiama, kad, vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuo­ja­ma praktika, sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams pra­radimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-38/2007). Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. sie­kiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pa­žeis­tos. Tokiu būdu, teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateikta konsultacijos išvada ir gydymo kaštų apskaičiavimu, kadangi gydymo kaštai priklauso nuo daugelio aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam dar neatlikus reko­men­duojamo gydymo bei atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, pirmosios instan­ci­jos teismo priteistos išlaidos – 500 Eur prieštarauja visiško žalos atlyginimo principui ir nulemia nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.Tokiu būdu, šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nu­ken­tėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos tenkinant iš dalies, t. y., nepriteisiant iš nuteistojo M. M. prašomų 500 Eur už galimą odontologinį gydymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad nepri­teisiant nukentėjusiam išlaidų už jam ateityje planuojamą atlikti operaciją, nereiš­kia, kad toks teismo sprendimas atima iš jo teisę į nuostolių atlyginimą ateityje. Pagal CK 6.283 straips­nio 3 dalį, asmuo, patyręs papildomų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, turi teisę pa­reikš­ti papildomą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, todėl nukentėjusiajam M. S. pri­pa­žįstama tokia teisė į ieškinio dėl išlaidų, susijusių su dantų operaciniu gydymu, patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Dėl to, kas išdėstyta, ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamo civilinio ieškinio klausimo išsprendimo.Apeliaciniame skunde M. M. nesutinka ir su M. S. pirmosios instancijos teismo priteistomis negautomis pajamomis, kurios sudaro 2 182,29 Eur. Pagal teismų praktiką negautos pajamos taip pat laikomos žala (turtine). Tokia nuostata yra su­for­muluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos (nuostoliai), kaip turtinės žalos rūšis, atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pa­jamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuos­to­lius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą pa­da­riusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nuken­tė­ju­siojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę netei­sėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiš­ven­gia­momis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-35/2011, 2K-152-303/2017).Nagrinėjamu atveju M. S. patirtą turtinę žalą dėl nedarbingumo netektų pajamų įrodinėjo duomenimis apie jo iki įvykio ir po įvykio gautą vidutinį darbo užmokestį, kas atitinka 2 182,29 Eur. Tai patvirtina pridėtos pažymos apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo už­mo­kestį tiek iki įvykio, tiek ir po įvykio (3 t., b. l. 21-26). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nurodyti duomenys patvirtina tai, kad nukentėjusysis dirbo tiek iki įvykio, tiek ir po jo (3 t., b. l. 72-73), kas įrodo, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam esant nedarbingam jis iki tol nuolat gaunamų pajamų negavo. Dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų M. S. patyrė ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tad apylinkės teismas pagrįstai tenkino byloje pareikšto ieškinio dalį nuro­dy­ta apimtimi.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo atstovė advokatė Diana Višinskienė pateikė pinigų priėmimo kvitą apie nukentėjusiojo atstovei sumokėtus 600 eurų už atstovavimą, do­ku­mentų surašymą, kitas teisines paslaugas, prašė pri­teis­ti šias išlaidas iš nuteistojo (t. 3, b. l. 165).Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuos­pren­dį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas iš­lai­das advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, pas­lau­goms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kal­ti­na­ma­jam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašomos priteisti išlaidos, sie­ti­nos su nukentėjusiojo atstovavimu apeliacinės instancijos teismo procese. Kadangi nuken­tė­ju­sio­jo M. S. atstovės advokatės Dianos Vi­šinskienės apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo M. M. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės pro­ku­ra­tū­ros Šeštojo skyriaus pro­ku­rorės A. P. apeliaciniai skundai iš dalies ten­ki­na­mi, nukentėjusiojo turėtos išlaidos laikomos nepagrįstomis, todėl iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpa­rei­gojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria M. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir pri­tei­s­ta jo naudai iš M. M. 500 Eur už dantų gydymą. Pripažinti M. S. teisę į ieškinio dalyje dėl turtinės žalos dėl dantų gydymo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio per­duo­ti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo M. S. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą atmesti.

Likusioje dalyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.