Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos miesto sav., ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirba pagal verslo liudijimą kirpėja, neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y.: 2025-06-19, apie 12:00 val., parduotuvėje „O.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sugriebė V. S. už kairės rankos plaštakos ir kita ranka smogė delnu pastarajai į kairės rankos žastą, po to sugriebė V. S. už dešinės rankos, ją užsuko ir stūmė V. S. link durų, ko pasekoje pastaroji galva trenkėsi į durų stiklą bei petimi trenkėsi į durų kampą, taip sukėlė V. S. fizinį skausmą.

Apklausta kaltinamąja A. L. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 12 val. atvyko į parduotuvę „O.“, esančią (duomenys neskelbtini), norėjo grąžinti įsigytą prekę. Tačiau pardavėja jai pasakė, kad prekės negrąžinamos ir nekeičiamos. Į jų pokalbį įsikišo V. S., palaikydama pardavėjos poziciją. Jai parodė, kad yra pakabintas skelbimas, jog prekės negrąžinamos ir nekeičiamos. Pardavėja paprašė jos išeiti iš parduotuvės. Jai išeinant iš parduotuvės pasakė, kad taip nepaliks ir jai einant, išgirdo kad moterys šneka apie ją ir jos atžvilgiu išsako necenzūrines replikas. Ji buvo labai susijaudinusi ir sureagavo į išsakytas replikas bei grįžo prie jų išsiaiškinti kodėl jos ją įžeidinėja. V. S. buvo atstačiusi į ją ranką, ji priėjo prie V., suėmė ją už rankos ir ranką nustūmė. Tada V. padėjo savo rankinuką ant prekystalio, išsitraukė savo telefoną bei pradėjo grasinti, kad iškvies policiją ir ją sulaikys, t. y. užrakins parduotuvėje. Ji pagalvojo, kad V. ją užrakins parduotuvėje, o jai reikėjo grįžti į darbą. JI pastūmė nukentėjusiąją rankomis į nugarą. Tai padarius, pati išėjo iš parduotuvės. Pažymi, kad į žastą nesudavė, tik nustūmė V. ranką. Parodė, kad mato, jog vaizdo įraše užfiksuota, jog nukentėjusioji atsirėmė ne į stiklą, o į sieną. Pripažino, kad jos ranka yra uždėta ant V. S. rankos. Negali paaiškinti kokiu tikslu kita ranka užsimojusi, nes buvo susijaudinusi. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Nesutinka atlyginti 50 Eur kuro išlaidų, bei dėl pateiktų kvitų dėl vaistų įsigijimo, nes neaišku ar vaistai paskirti dėl jos pastūmimo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir apklausiama įtariamąja parodė, kad 2025-06-19, apie 12 val., ji nuėjo į parduotuvę „O.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, grąžinti 2025-06-17 pirktą sunkelę. Pardavėjai pasakė, kad nori grąžinti sunkelę, o ji akivaizdžiai buvo piktai nusiteikusi ir aiškino, kad negali priimti suknelės. Ji jai pateikė ir suknelę, ir pirkimo čekį. Pardavėja yra I. L., kurią ji ne kartą yra mačiusi, ne kartą iš jos yra pirkusi rūbus. Ji ją pažįsta, nes jos dirba šalia. I. tą dieną buvo labai pikta ir pasakė, kad jokiais būdais nepriims iš jos suknelės. Parduotuvėje, kai ji atėjo, buvo viena klientė, kaip jau dabar žino, V. S.. Ji taip pat įsikišo į jų pokalbį ir palaikė I., sakė, kad neturi teisės grąžinti suknelės. Ji jautėsi pasimetusi, kad jai neleidžia grąžinti prekės, nors turi viską, ko reikia grąžinimui, ir dar abi ją užsipuolė. V. matė pirmą kartą gyvenime. Ji susinervino dėl tokios situacijos ir išėjo iš parduotuvės. Bet eidama išgirdo, kad kažkuri iš jų ją pavadino „karve neraliuota“, „pyzda“ ir pan. Todėl ji susinervino, grįžo atgal į parduotuvę ir sakė joms abiem „kaip jūs drįstate taip sakyti ant manęs“. I. pasakė, kad ji nieko nesakė, tuomet ji dešine ranka grūmojo į V. pusę, sakydama „kaip ji drįsta taip kalbėti“. Ji atsistojo apie 0,5 metro atstumu nuo V. ir grūmojo. V. nepalietė. Ši tuomet jai pasakė „va dabar tau bus“. V. susirinko daiktus ir ėjo link išėjimo, sakydama, kad ją užrakins. Ji pasivijo V., nes pas ją turėjo ateiti klientas ir negalėjo likti parduotuvėje, norėjo išeiti į darbą. Durys buvo praviros, V. buvo viduje, šalia durų, ji ėjo paskui ją ir abiem rankomis stūmė ją į nugarą, kad ji neuždarytų durų ir neužrakintų jos viduje. Ši po pastūmimo atsirėmė abiem rankų plaštakomis, atrodo, į duris ar sieną, bet niekur neatsitrenkė. Ji iš karto išėjo lauk ir viskas tuo baigėsi. Kas nurodyta pranešime apie įtarimą, kad ji smogė V. į ranką, suėmė jos plaštaką, sugriebė ranką, ją užsuko ir stūmė į duris, to nebuvo. V. nesitrenkė į duris su galva ir nei petimi. Kodėl V. ją šmeižia, ji nežino. Mano, gal V. su I. yra pažįstamos ir tiesiog taip sugalvojo ją apkaltinti. V. sužaloti ji neturėjo tikslo, ji tik norėjo išeiti iš parduotuvės, kol ji jos neužrakino viduje, kaip jai pati grasino. Ji atpažįsta vaizdo įraše save su oranžine palaidine. Įraše ir matosi kaip ji tik stumia V. ir išeina iš parduotuvės. Ji jos specialiai nemušė, neturėjo tikslo jos sužaloti, stūmė, kad ji jos neužrakintų. Kalta neprisipažįsta (b. l. 125-128).

Iš 2025-07-04 specialisto išvadoje Nr.) nustatyta, kad V. S. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo nustatyti jos sveikatos sutrikdymo mastą. Diagnozuotas galvos sužalojimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl šiuo atveju domėn neimamas (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Nors A. L. savo kaltės nepripažįsta, neigia, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai, tačiau tokie kaltinamosios parodymai yra paneigti šioje byloje surinktų ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtų įrodymų visuma.

Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., už alternatyvius neteisėtus veiksmus. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nenurodo fizinio skausmo sukėlimo nustatymo kriterijų. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017, 2K-180-719/2020, 2K-278-489/2022 ir kt.). Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog tai, kad nukentėjusiajai 2025-07-04 specialisto išvadoje išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, nepaneigia fakto, jog dėl A. L. suduoto smūgio į žastą bei po pastūmimo ir nukentėjusiosios atsitrenkimo į durų staktą V. S. juto fizinį skausmą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2026 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-485/2026). Nukentėjusiosios parodymais, jog ji po įvykio juto fizinį skausmą teismui nėra pagrindo abejoti, nes kaltinamosios veiksmai – sugriebimas V. S. už kairės rankos plaštakos, kita ranka smogimas delnu pastarajai į kairės rankos žastą, po ko sugriebimas V. S. už dešinės rankos, ją užsukant ir nukentėjusiosios stūmimas link durų, ko pasekoje pastaroji galva trenkėsi į durų stiklą bei petimi trenkėsi į durų kampą, bendražmogiška prasme bet kuriam asmeniui sukeltų fizinį skausmą. Taigi, nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino liudytojos I. L. parodymai, teismo posėdžio metu peržiūrėta filmuota medžiaga, teismui suteikia pagrindo tikėti aptartais įrodymais, nes jie tarpusavyje susiję, patvirtina objektyvius byloje nustatytus duomenis. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji A. L. 2025-06-19, apie 12 val., parduotuvėje „O.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje aktyviais, kaltiname nurodytais veiksmai, sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą.

Teismas pripažįsta, jog būtent kaltinamoji atliko kaltinime nurodytus veiksmus, o būdama sąmoninga, protinga asmenybė, turėjo suvokti, kad kaltinime nurodytu elgesiu –vieną kartą suduodama delnu nukentėjusiajai V. S. į kairės rankos žastą bei pastumdama V. S. link durų, ko pasekoje nukentėjusioji galva trenkėsi į durų stiklą bei petimi trenkėsi į durų kampą, – pastarajai gali padaryti sužalojimus, sutrikdysiančius sveikatą. Nors objektyvūs byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinamosios siekio sukelti būtent tokias pasekmes, tačiau naudodama smurtą prieš nukentėjusiąją, ji turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veika padaryta netiesiogine tyčia.

Kaltinamoji taip pat teigė, kad V. S. pati išprovokavo konfliktą, išsakydama kaltinamosios atžvilgiu necenzūrines replikas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinti aplinkybė – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. T. y., kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012 ir kt.). Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

Iš kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymų, nustatyta, jog nukentėjusioji V. S. bandė nuraminti kaltinamąją, kuri jau konfliktavo su liudytoja I. L.. Tačiau pripažinti, jog kaltinamosios fizinis smurtas buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiosios veiksmus, nėra pagrindo. Nors A. L. tvirtino, kad jos atžvilgiu buvo išsakytos necenzūrines replikos, tačiau tiek liudytoja I. L. tiek ir nukentėjusioji V. S. parodė, jog kaltinamosios atžvilgiu jokių necenzūrinių replikų neišsakė. Tokie kaltinamosios argumentai nepagrįsti jokiais akivaizdžiais ir neginčijamais įrodymais. Kita vertus, net ir nustačius, jog nukentėjusioji būtų išsakiusi necenzūrines replikas kaltinamosios atžvilgiu, tai nesuteikė A. L. pagrindo prieš nukentėjusiąją naudoti fizinio smurto. Byloje nebuvo nustatyta, kad V. S. prieš pat įvykį naudojo ar grasino panaudoti fizinį smurtą, atliko kitokius neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai ar rizikingai ir tai turėjo įtakos A. L. veikos padarymui.

Taigi, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į nustatytų faktinių aplinkybių grandinę, visumą, darytina išvada, kad A. L. veikdama netiesiogine tyčia, suduodama smūgį delnu nukentėjusiajai V. S. į kairės rankos žastą, po to po to sugriebė V. S. už dešinės rankos, ją užsuko ir stūmė V. S. link durų, ko pasekoje pastaroji galva trenkėsi į durų stiklą bei petimi trenkėsi į durų kampą, taip sukėlė V. S. fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamosios A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji A. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, dirba. Aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi, kaltinamoji suvokė savo elgesio pasekmes, tačiau kaltės nepripažino, dėl savo elgesio nesigailėjo, žalos neatlygino. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajai paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą vieną švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą bausmės sankcijos vidurkiui. Kaltinamoji padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į žmogaus sveikatą, teisiama pirmą kartą, todėl jai netaikytina intensyvi priežiūra, bet skirtini įpareigojimas ir draudimas, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kurie teigiamai veiks jos elgesį bei skatins nenusikalsti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Nukentėjusioji V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 159,39 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo.

Kaltinamoji A. L. pateikė atsiliepimą į pareikštą civilinį ieškinį. Atsiliepime nurodo, kad ieškinyje nenurodyta dėl kokių konkrečių kaltinamosios veiksmų ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. S. „buvo priversta“ kreiptis į medikus. Apsilankymas medicinos centre „Northway“ nesietinas su baudžiamojoje byloje nagrinėjamu konfliktu, nes apsilankymo data 2025-10-29, praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po incidento. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra diagnozuota migrena, nenurodant jos priežasties, t. y. neminint net galimybės ligai atsirasti dėl sužalojimo. Transporto išlaidos (kuras) nėra pagrįstas konkrečiu paskaičiavimu ir nėra išlaidas patvirtinančių dokumentų. Neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas išskirtinai emociniais vertinimais nesietinas su šia byla ir nepateikiant įrodymų apie tariamų sužalojimų pobūdį bei sunkumą, todėl neturėtų būti tenkinamas.

Dėl turtinės žalos. Prie civilinio ieškinio pateikė 2025-07-04 UAB „Norfos vaistinės“ kvitą už įsigytas prekes 18,14 Eur; 2025-10-29 UAB „Northway medicinos centro“ kvitą už suteiktą gydytojo neurologo konsultaciją (80 Eur), 2025-11-22 „Eurovaistinės“ kvitą už įsigytus gydytojo paskirtus vaistus (8,10 Eur) bei pateikė kuro įsigijimo patvirtinančius dokumentus ( Luminors banko sąskaitos išrašai apie 2025-06-18 24,00 Eur, 2025-06-20 29,02 Eur).

Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios A. L. atliktų smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, nukentėjusioji turėjo lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus. Tačiau vertinant pateiktus kuro įsigijimo išrašus, teismas atsižvelgia į tai, kad po įvykio nukentėjusioji 2025-06-19 vyko į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, esančią S. Nėries g. 3, 2025-06-25 ir 2025-08-20 vyko į Klaipėdos apskrities policijos komisariatą apklausai bei 2025-07-04 vyko į valstybinę teismo medicinos tarnybą. Tad teismui nekyla abejonių dėl patirtų išlaidų kurui įsigyti.

Dėl 2025-10-29 d. apsilankymo UAB „Northway“ klinikoje, nors kaltinamoji atsiliepime ir nurodo, kad pas neurologą apsilankymas užfiksuotas praėjus daugiau negu 4 mėnesiams ir aprašyme diagnozuota paprastoji migrena, nenurodant priežasties, tačiau iš pateikto aprašymo matyti, kad nukentėjusioji skundžiasi galvos skausmu su pykinimu, foto ir fonofobija, dažniausiai rytais. Simptomai apie 2 mėnesiais po galvos traumos. Teismo vertinimu, toks apsilankymas pas gydytoją buvo būtinas, nes, kaip ir nurodyta aprašyme, galvos skausmai atsirado po traumos ir tuo labiau, jog pirminės apžiūros metu (2025-06-19) rekomendacijoje buvo nurodyta – blogėjant būklei – skubi neurochirurgo konsultacija. Apsilankymo metu nukentėjusiajai buvo paskirti vaistai, kuriuos ji ir įsigijo.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios V. S. patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat nukentėjusiosios baudžiamojo proceso metu pateiktus paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Tarp kaltinamosios A. L. veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusioji V. S. pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, kad neturtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl neteisėtų kaltinamosios smurtinių veiksmų V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė išgąstį, stresą, ilgą laiką jautė fizinį skausmą. Šis įvykis iki šiol sukelia V. S. skaudžius dvasinius išgyvenimus, ji jaučiasi pažeminta. Be to, V. S. sutriko miegas. Dėl galvos svaigimo, rankų tirpimo V. S. iki šiol gydosi pas neurologą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Šioje byloje A. L. teisei priešingi veiksmai yra įrodyti. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalota viešoje vietoje, parduotuvėje, ir toks įvykis buvo netikėtas. Tačiau, kad dėl V. S. sukelto fizinio skausmo jai buvo sukeltos ilgalaikės pasekmės sveikatai, byloje nėra pateikta pakankamai duomenų. Nors neginčytina, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo galėjo pajusti kasdienio gyvenimo nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl to ji buvo netekusi darbingumo, ar sužalojimai ypatingai pakenkė jos gyvenimo kokybei, bendravimui su aplinkiniais. Nukentėjusiosios pateikti vaistų įsigijimo dokumentai taip pat nepatvirtina, kad jie buvo paskirti sveikatos sutrikdymo pasekmėms gydyti. Atkreiptina, jog A. L. veika padaryta netiesiogine tyčia.

Nekvestionuotina, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų smurtinių kaltinamosios veiksmų ir dėl to patirtų sužalojimų patyrė ypač neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, psichologinį diskomfortą. Tačiau pagal teismų praktiką, net ir dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 iki 1500 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-616/2024 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339-935/2024). Didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį ir su tuo susijusius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, tai, kad duomenų apie patirtų fizinių nepatogumų bei emocinių išgyvenimų ilgalaikį neigiamą poveikį jos psichinei sveikatai nepateikta, objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra, kaltinamoji tyčia nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, sprendžia, kad prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, todėl nelaikytina proporcinga ir teisinga. Įvertinus aptartas aplinkybes, šis dydis mažintinas iki artimo teismų praktikoje įtvirtinto neturtinės žalos dydžio vidurkio – 700 Eur, šią sumą išieškant iš kaltinamosios.

Dėl procesinių palūkanų.

Nukentėjusiosios V. S. civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į tai iš kaltinamosios A. L. nukentėjusiajai V. S. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 859,39 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Dėl procesinių išlaidų.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Šioje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji V. S. patyrė 1000 Eur advokato paslaugoms dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje apmokėti (2 t., b. l. 3-4).

Remiantis teismų praktika, įvertinus bylos pobūdį, tai, kad byla išnagrinėta atliekant pilną įrodymų tyrimą ir bylos nepavyko išnagrinėti vieno teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant V. S. interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, teismas daro išvadą, kad šios nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiajai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).).

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamajai A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninės laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajai A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. L. 159,39 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 39 ct) turtinei žalai atlyginti, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos 859,39 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 39 ct) sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo. Kitą V. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Iš kaltinamosios A. L. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) patirtų atstovavimo išlaidų nukentėjusios V. S. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.