Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 286 straipsnyje, ir nuteistas:

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2017 m. spalio 22 d. veika) - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2017 m. spalio 23 d. veika) - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 6 d. veika) - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2017 m. lapkričio 8 d. veika) - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 286 straipsnį - 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, apimant bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1, 3 dalyse ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir pridedant visą bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo ir 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 eurų, bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. 17.01 val. (dvi paros).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. D. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiųjų R. R. ir V. R. arčiau nei 200 metrų atstumu, sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų R. R. ir V. R. arčiau nei 200 metrų atstumu – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. D. nukentėjusiojo naudai priteista 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiųjų R. R. ir V. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. D. nukentėjusiojo R. R. naudai priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, o V. R. – 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo UAB „B.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš V. D. civilinio ieškovo naudai priteista 914,30 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. sistemingai baugino nukentėjusiuosius R. R. ir V. R. gadindamas pastariesiems priklausantį ar jo naudojamą turtą, skambindamas R. R. ir rašydamas trumpąsias žinutes bei atvykdamas į R. R. gyvenamąją vietą, o būtent: 2017 m. spalio 18 d. apie 14.37 val. atvykęs į R. R. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), vaikščiojo ir fotografavo jo gyvenamąjį namą, be to, tą pačią dieną vėl atvykęs į R. R. gyvenamąją vietą, 17.51 val., 17.58 val., 18.05 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu ,,112“ ir iškvietė specialiąsias tarnybas – greitąją medicinos pagalbą, nors nukentėjusiojo R. R. gyvybei ir sveikatai pavojaus nebuvo, be to, 2017 m. spalio 20 d. laikotarpiu nuo 4 val. iki 6 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. R., galinę padangą, 43,95 eurų vertės, be to, 2017 m. spalio 22 d. laikotarpiu nuo 4 val. iki 6.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. R., galinę padangą, 50 eurų vertės, bei prapjovė tris automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio Asociacijai (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. R., padangas, bendros 150 eurų vertės, be to, 2017 m. spalio 23 d. apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmens masės luitą į R. R. gyvenamojo namo lango stiklą, 1 000 eurų vertės, ir taip pasikėsino jį sudaužyti, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes stiklas apsaugotas specialia apsaugine plėvele, be to, 2017 m. lapkričio 2 d. apie 06.38 val. (duomenys neskelbtini), tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. R., dvi dešinės pusės padangas, 43,95 eurų ir 43,2 eurų vertės, be to, 2017m. lapkričio 4 d. apie 07.10 val. (duomenys neskelbtini), tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. R., dvi kairės pusės padangas, 43,2 eurų ir 50 eurų vertės, be to, tą pačią dieną apie 16 val. iš savo naudojamo mobilaus ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) jis R. R. parašė ir išsiuntė bauginančio pobūdžio žinutę su tekstu ,,Bijai net atsiliepti?“, R. R. atrašius ,,Taip“, jis atrašė ,,Nebijok, neskaudės“, o R. R. atrašius ,,Rasyk, padangas tvarkau. Nera laiko“ – jis atrašė ,,Jo, jau žieminių padangų reik“, be to, tą pačią dieną 07.56 val. ,,Viber“ programa parašė ir R. R. išsiuntė bauginančio pobūdžio žinutę su tekstu ,,O kur greitoji pagalba su gaisrininkais?“, o 19.56 val. ,,Viber“ programa parašė ir R. R. išsiuntė bauginančio pobūdžio žinutę su tekstu ,,Linkiu gero vakaro ir ramios nakties“, be to, 2017 m. lapkričio 6 d. apie 05.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. R., visas keturias padangas, bendros 220 eurų vertės (vienos padangos vertė 55 eurai) bei rankoje laikomu pagaliu (lazda), suduodamas smūgius, tyčia sudaužė ant R. R. ir V. R. gyvenamojo namo įrengtas 2 (dvi) vaizdo fiksavimo kameras ir 2 (du) judesio daviklius, bendros 500 eurų vertės, be to, tą pačią dieną 08.30 val. ,,Viber“ programa parašė ir R. R. išsiuntė bauginančio pobūdžio žinutę su tekstu ,,Labas, skolininke. Laikas mokėti skolas“, o 19.16 val. R. R. parašius ir išsiuntus žinutes su tekstu ,,Negaliu kalbėti“, ,,Buvo baisu siandien, ziaurus esi“ - jis 20.30 val. ,,Viber“ programa parašė ir R. R. išsiuntė bauginančio pobūdžio žinutę su tekstu ,,Asiliuk, tu nežinai kas yra baisu“, be to, tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, stovėdamas (duomenys neskelbtini) namo vartų gąsdino nukentėjusiąją V. R., sakydamas „Kur R. bėgi, vis tiek niekur nepabėgsi“, be to, 2017 m. lapkričio 7 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), beldė į namo duris, o, nukentėjusiajai V. R. atsisakius jas atidaryti, baugino sakydamas „Tai ką, bendrauti bijai? Pasigailėsi“, be to, 2017 m. lapkričio 8 d. apie 06.08 val. (duomenys neskelbtini), tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi R. R., dvi dešinės pusės padangas, bendros 120 eurų vertės.

1.2. Be to, jis 2017 m. spalio 22 d. laikotarpiu nuo 4.00 val. iki 6.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę padangą, 50 eurų vertės bei prapjovė tris automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio Asociacijai (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal nuomos sutartį naudojasi UAB ,,R.“, padangas, bendros 150 eurų vertės (vienos padangos vertė 50 eurų), šiais savo veiksmais UAB ,,R.“ reklamos agentūrai padarė 200 eurų turtinę žalą.

1.3. Be to, jis 2017 m. spalio 23 d. apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmens masės luitą į R. R. ir V. R. gyvenamojo namo lango stiklą, 1 000 eurų vertės, ir taip pasikėsino jį sudaužyti, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes stiklas apsaugotas specialia apsaugine plėvele, tokiu būdu pasikėsino sugadinti nukentėjusiajam R. R. priklausantį 1 000 eurų vertės turtą.

1.4. Be to, jis 2017 m. lapkričio 6 d. apie 05.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keturias padangas, bendros 220 eurų vertės (vienos padangos vertė 55 eurai), šiais savo veiksmais UAB ,,R.“ reklamos agentūrai padarė 220 eurų turtinę žalą, bei priėjęs prie namo rankoje laikomu pagaliu (lazda) suduodamas smūgius tyčia sudaužė ant gyvenamojo namo įrengtas 2 (dvi) vaizdo fiksavimo kameras ir 2 (du) judesio daviklius, bendros 500 eurų vertės, ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. R. 500 eurų turtinę žalą.

1.5. Be to, jis 2017 m. lapkričio 8 d. apie 06.08 val. (duomenys neskelbtini), tyčia prapjovė UAB ,,R.“ reklamos agentūrai priklausančio automobilio „Peugot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dvi kairės pusės padangas, bendros 120 eurų vertės, šiais savo veiksmais UAB ,,R.“ reklamos agentūrai padarė 120 eurų turtinę žalą.

1.6. Be to, jis 2017 m. lapkričio 8 d. apie 06.10 val. (duomenys neskelbtini), ir netoli (duomenys neskelbtini), sulaikomas iškart po nusikalstamos veikos padarymo, nevykdė teisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. ir vyriausiojo patrulio R. K. reikalavimų, t. y. rankoje laikomu peiliu užsimojo priešais jį stovintį vyriausiąjį patrulį R. K., ką buvo galima suprasti kaip grasinimą tuoj pat jį panaudoti ir išvengti sulaikymo. ir bandė pabėgti, o pareigūnams jį pavijus, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą vyriausiajam patruliui M. B., tokiu būdu padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje ir odos nubrozdinimus nosyje, kas nukentėjusiajam M. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Atsiliepimų į nuteistojo V. D. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. D. apeliaciniame skunde yra ginčijama jo kaltė bei nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiojo R. R. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo V. D. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 286 straipsnį. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

8. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo šališkas ir vadovavosi išimtinai tik kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, visiškai nepagrįstai nevertindamas nuteistojo ir liudytojų parodymų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje buvusius įrodymus – nuteistojo V. D. parodymus, liudytojų A. D., M. B., G. M., J. A., A. R., ir S. S. parodymus, nukentėjusiųjų R. ir V. R., R. K., bei M. B. parodymus, BIRT ataskaitų duomenis, proceso veiksmų atlikimo protokolus, apžiūros protokolus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, specialisto išvadas bei kitą rašytinę bylos medžiagą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę konstatuojama, jog neegzistuoja joks pagrįstas pagrindas išvadai, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamojo byloje surinktų įrodymų visumos bei pažymima tai, jog vien tik aplinkybė, kad aptariamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas minėtus įrodymus vertino kitaip nei norėjo nuteistasis ir priėmė nuosprendį, nepateisinantį V. D. lūkesčių, nesuteikia pagrindo manymui, kad buvo pažeistos BPK numatytos įrodymų vertinimo taisyklės, ar, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog V. D., be kita ko, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie terorizavo žmogų grasindami susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. D. sistemingai baugino nukentėjusiuosius R. R. ir V. R. gadindamas jiems priklausantį ar jų naudojamą turtą, skambindamas R. R. ir rašydamas jam trumpąsias žinutes bei atvykdamas į jo gyvenamąją vietą. Ir nors nuteistasis su šia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada nesutinka, teigdamas, kad minėtus veiksmus (t. y. lankymąsi nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, jų kalbinimą, trumpųjų žinučių rašymą nukentėjusiajam R. R.) jis atliko ne siekdamas įbauginti nukentėjusiuosius, o tik norėdamas sužinoti kada R. R. grąžins jam skolą ir todėl, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje požymių, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

10. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės (kasacinės nutartys 2K-542/2011, 2K-299/2013, 2K-121-677/2015, 2K-423-303/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje egzistuoja visos aptartos aplinkybės, būtinos tam, kad tam tikri asmens veiksmai būtų pripažinti sistemingu asmens bauginimu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. D. atliko šiuos veiksmus: 1) 2017 m. spalio 18 d. apie 14.37 val. atvykęs į R. R. gyvenamąją vietą, vaikščiojo ir fotografavo jo gyvenamąjį namą, be to, tą pačią dieną vėl atvykęs į R. R. gyvenamąją vietą, 17.51 val., 17.58 val., 18.05 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu ,,112“ ir iškvietė specialiąsias tarnybas – greitąją medicinos pagalbą, nors nukentėjusiojo R. R. gyvybei ir sveikatai pavojaus nebuvo; 2) 2017 m. spalio 20 d. laikotarpiu nuo 4 val. iki 6 val., tyčia prapjovė R. R. gyvenamojoje vietoje buvusio automobilio „Peugot Partner“ galinę padangą; 3) 2017 m. spalio 22 d. laikotarpiu nuo 4 val. iki 6.15 val., namo, kuriame gyvena nukentėjusieji, kieme prapjovė R. R. naudojamų automobilių „Peugot Partner“ ir „VW Golf“ padangas; 4) 2017 m. spalio 23 d. apie 04.30 val. tyčia metė akmens masės luitą į R. R. gyvenamojo namo lango stiklą; 5) 2017 m. lapkričio 2 d. apie 06.38 val. prapjovė R. R. naudojamo automobilio „Peugot Partner dvi padangas 6) 2017 m. lapkričio 4 d. apie 07.10 val. prapjovė minėto automobilio „Peugot Partner“, kairės pusės padangas, be to, tą pačią dieną apie 16 val. jis R. R. parašė ir išsiuntė bauginančio pobūdžio žinutę su tekstu ,,Bijai net atsiliepti?“, R. R. atrašius ,,Taip“, jis atrašė ,,Nebijok, neskaudės“, o R. R. atrašius ,,Rasyk, padangas tvarkau. Nera laiko“ – jis atrašė ,,Jo, jau žieminių padangų reik“, be to, tą pačią dieną 07.56 val. ,,Viber“ programa parašė ir R. R. išsiuntė žinutę su tekstu ,,O kur greitoji pagalba su gaisrininkais?“, o 19.56 val. ,,Viber“ programa parašė ir išsiuntė žinutę su tekstu ,,Linkiu gero vakaro ir ramios nakties“; 7) 2017 m. lapkričio 6 d. apie 05.30 val. prapjovė automobilio „Peugot Partner“, kuriuo naudojasi R. R., visas keturias padangas bei sudaužė ant R. R. ir V. R. gyvenamojo namo įrengtas dvi vaizdo fiksavimo kameras ir du judesio daviklius, be to, tą pačią dieną 08.30 val. ,,Viber“ programa parašė ir R. R. išsiuntė žinutę su tekstu ,,Labas, skolininke. Laikas mokėti skolas“, o 19.16 val. R. R. parašius ir išsiuntus žinutes su tekstu ,,Negaliu kalbėti“, ,,Buvo baisu siandien, ziaurus esi“ – jis 20.30 val. ,,Viber“ programa parašė žinutę su tekstu ,,Asiliuk, tu nežinai kas yra baisu“, be to, tą pačią dieną, būdamas prie namo vartų gąsdino nukentėjusiąją V. R., sakydamas „Kur R. bėgi, vis tiek niekur nepabėgsi“; 8) 2017 m. lapkričio 7 d. apie 16 val. beldė į nukentėjusiųjų namo duris, o V. R. atsisakius jas atidaryti, baugino sakydamas „Tai ką, bendrauti bijai? Pasigailėsi“; 9) 2017 m. lapkričio 8 d. apie 06.08 val. tyčia prapjovė ,,Peugot Partner“, kuriuo naudojasi R. R., dvi dešinės pusės padangas.

11. Įvertinus nurodytas aplinkybes yra akivaizdu, jog per gana trumpą laikotarpį (t. y. mažiau nei per mėnesį) V. D. įvairiais tikslais ne mažiau dešimt kartų lankėsi R. R. gyvenamojoje vietoje. Šių apsilankymų metu nuteistasis ne tik grasino nukentėjusiajai, kvietė greitąją medicinos pagalbą bei ugniagesius ir fotografavo nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą, bet ir gadino/pasikėsino sugadinti nukentėjusiųjų naudojamą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai akivaizdu, kad asmenys, kurių turtas per gana trumpą laikotarpį buvo ne kartą sugadintas, patiria itin stiprias neigiamas emocijas, baimę ir nesaugumo jausmą, kurį tokios aplinkybės kaip, melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas jų gyvenamosios vietos adresu, dažnas pašalinio asmens atvykimas į jų namus ir jo išsakomos įvairios replikos, tik dar labiau sustiprina. Pažymėtina, kad nors minėtos aplinkybės įprastomis sąlygomis galėtų ir būti nelaikomos nei neteisėtomis, nei bauginančiomis, tačiau būtent šiuo atveju jos yra traktuojamos visiškai kitaip, kadangi yra akivaizdu, jog V. D. įvairiais būdais stengėsi paveikti R. R. ir jo šeimos narius. Būtent dėl šios priežasties kitaip, nei įprastai turi būti traktuojamos ir nuteistojo R. R. siųstos įvairios žinutės. Atkreiptinas dėmesys, kad nors įprastomis aplinkybėmis tokios žinutės kaip „Bijai net atsiliepti“, „Nebijok neskaudės“, „Jo, jau žieminių padangų reikia“, „O kur greitoji pagalba su gaisrininkais“, „Linkiu gero vakaro ir ramios nakties“, „Labas skolininke. Laikas mokėti skolas“, „Asiliuk tu nežinai kas yra baisu“, atsižvelgiant į lingvistinę jų prasmę ir nebūtų laikomos grasinančiomis ar bauginančiomis, tačiau įvertinus, tai, jog visos jos R. R. buvo atsiųstos tomis dienomis, kuriomis buvo gadinamas nukentėjusiųjų naudojamas turtas, tampa akivaizdu, jog jomis siekiama tik dar labiau sustiprinti nukentėjusiojo dėl jo turto sugadinimo patiriamas neigiamas emocijas ir tokiu būdu jį dar labiau įbauginti.

12. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis iš tiesų veikė sistemingai, turėdamas tikslą įbauginti nukentėjusiuosius. Teisėjų kolegijos vertinimu šios išvados niekaip nepaneigia, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog R. R. namus jis fotografavo tik siekdamas surinkti informaciją apie jo turimą turtą, su nukentėjusiais kalbėjo norėdamas išsiaiškinti kada jam bus grąžinta skola, o greitąją medicinos pagalbą į nukentėjusiųjų pagalbą kvietė nuoširdžiai manydamas, kad R. R. dėl sveikatos sutrikimų yra būtina skubi medicininė pagalba. Pažymėtina, kad minėti argumentai yra neparemti jokiais objektyviais duomenimis bei prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetui, todėl yra laikytini tik V. D. gynybine versija ir atmetami kaip nepagrįsti.

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikiami ir paaiškinimai dėl jo apsilankymo R. R. priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ bei bendravimo su šios įmonės darbuotojais, pažymint, kad tokie jo veiksmai negali būti laikomi grasinančiais. Tačiau pažymėtina, kad minėta aplinkybė nebuvo nurodyta V. D. pateiktame kaltinime, jos nevertino ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, todėl dėl šių apeliacinio skundo teiginių plačiau nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

14. Aptariamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. D. be kita ko buvo nuteistas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog jis iš tiesų panaudojo fizinį smurtą prieš jį sulaikančius pareigūnus, tačiau teigia, kad šiuose jo veiksmuose nebuvo tyčios, kadangi jis nesuprato, jog jį vejasi ir bando sulaikyti būtent policijos pareigūnai. Dėl šios priežasties V. D. nurodo manantis, kad aptariami jo veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

15. Baudžiamojo proceso metu apklausiami policijos pareigūnai R. K. ir M. B. nuosekliai tvirtino, kad pamatę R. R. kieme prie automobilio pasilenkusį asmenį, jie išbėgo į kiemą garsiai šaukdami „Stop policija“. Šiuos jų parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų R. ir V. R. parodymai, kuriais jie patvirtino, kad aptariamų įvykių metu būdami savo namuose, jie girdėjo, kaip iš jų namų į lauką išbėgę policijos pareigūnai sušuko „Stop policija“. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog minėti pareigūnai nurodė, kad besivydamas V. D. M. B. dar keletą kartų sušuko „Stok, policija“, bei patvirtino, kad aptariamų įvykių metu jie vilkėjo policijos pareigūnų uniformas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aptariamų įvykių metu V. D. buvo tinkamai ir aiškiai įspėtas apie tai, jog jį sulaikyti siekia policijos pareigūnai, todėl sprendžiama, kad nuteistasis neturėjo jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad jį vejasi pašaliniai asmenys ir jiems priešintis, panaudojant fizinį smurtą. Be to, pažymėtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. D. sulaikymo metu minėti policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, todėl konstatuotina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis neturėjo teisės į būtinąją gintį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 28 straipsnio nuostatas būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. nuo veiksmų, kurie atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ar pan., o teisėti pareigūnų veiksmai asmens sulaikymo metu, tokiais veiksmais nelaikyti. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr.4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“, kurio 7 punkte išaiškinta, kad negali būti pripažinti pavojingu kėsinimusi įstatymų ir kitų norminių aktų apibrėžti pareigūnų ar kitų asmenų veiksmai, kuriais ribojamos žmogaus teisės ar laisvės.

16. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog jo sulaikymo metu policijos pareigūnai prieš jį panaudojo „neproporcingą jėgą“, tačiau teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako, kadangi jis nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl įrodymų vertinimo

17. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusieji turėjo konkrečią priežastį jį „apkalbėti“ (t. y. taip pasielgė siekdami išvengti turimos turtinės prievolės atlyginimo). Skunde pažymima, kad R. ir V. R. nepagrįstai nurodė, jog jie atpažino, kad prie jų namų esančiomis vaizdo kameromis padarytame vaizdo įraše matomas gadinantis automobilių padangas asmuo, buvo būtent V. D., kadangi nuteistojo manymu, minėtame vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra taip prisidengęs veidą, kad jo neįmanoma atpažinti. Šie apeliacinio skundo teiginiai suteikia pagrindą išvadai, jog nuteistasis minėtų nukentėjusiųjų parodymus laiko nepatikimais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, negalėjo jais remtis. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nesuteikia jokio pagrįsto pagrindo nukentėjusiųjų R. ir V. R. parodymus vertinti kaip nepatikimus.

17.1. Visų pirma pažymėtina, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir teigia, jog nukentėjusieji jį „apkalbėjo“ (t. y. davė melagingus parodymus), tačiau tokių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, o R. ir V. R. parodymai neprieštarauja baudžiamojoje byloje surinktam įrodymų visetui, kas nesuteikia pagrindo išvadai, jog nukentėjusiųjų parodymai yra melagingi. Vertinant bylos duomenis (tame tarpe ir nukentėjusiųjų parodymus), svarbu atsižvelgti į tai, jog tikrai tarp R. R. ir V. D. yra susiklostę konfliktiški santykiai, kadangi R. R. negražina nuteistajam gana nemažos pinigų sumos, o pats, tuo tarpu, naudojasi pakankamai brangiu turtu. Nors šias aplinkybes V. D. vertina kaip pagrindą jį apkalbėti, siekiant prisiteisti ženklius civilinius ieškinius žalai atlyginti ir taip išvengti skolos grąžinimo, tačiau šios aplinkybės suteikia pagrindą ir V. D. poelgių vertinimui. Praradęs viltį atgauti skolą teisinėmis priemonės V. D. ėmėsi veiksmų savo teises ginti kitais būdais, o būtent nusikalstamais veiksmais, dėl kurių R. ir V. R. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Taigi šioje situacijoje, vien R. ir V. R. galimas suinteresuotumas jiems palankia bylos baigtimi, negali būti traktuojamas, kaip pagrindas nukentėjusiųjų parodymų pripažinimui nepatikimais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad asmens suinteresuotumas bylos baigtimi negali būti absoliučiu pagrindu nesivadovauti jo duotais parodymais – tokio asmens, parodymai gali būti vertinami tiek, kiek jie gauti teisėtu būdu ir kiek juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys. Nagrinėjamu atveju, iš baudžiamosios bylos medžiagos yra akivaizdu, kad tiek R. R., tiek V. R. parodymai duoti baudžiamojo proceso metu neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, o jų nurodyta aplinkybė, kad peržiūrėję vaizdo įrašus, jie suprato, kad juose užfiksuotas asmuo yra V. D., patvirtinta 2018 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(7636)-IS1-641, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose tikėtina užfiksuotas tas pats asmuo, kuris užfiksuotas ir pateiktoje lyginamojoje V. D. vaizdo medžiagoje. Įvertinus aptartas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, jog baudžiamojo proceso metu minėtų nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs bei duoti, prieš tai juos įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, darytina išvada, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo R. ir V. R. parodymus traktuoti kaip nepatikimus, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

18. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintų policijos pareigūnų R. K. ir M. B. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi minėti pareigūnai nurodė, jog būdami R. R. namuose pro langą pamatė kieme žmogų, o tai buvo neįmanoma, nes tuo metu lauke buvo tamsu, o aptariamuose namuose buvo išjungta elektra. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų objektyviai įrodančių, kad policijos pareigūnams būnant R. R. namuose buvo neįmanoma matyti kas vyksta kieme, be to kiekvieno asmens rega yra labai individuali ir šiuo atveju yra tiesiog neįmanoma objektyviai įvertinti policijos pareigūnų gebėjimų matyti tamsoje. Be to, minėti policijos pareigūnų parodymai yra patvirtinti ir nukentėjusiosios V. R. parodymais, jog išgirdusi, kad iš namų išbėgę policijos pareigūnai sušuko „Stok policija“, ji pamatė nubėgantį žmogų, bei nepaneigti jokiais kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo aptariamus parodymus vertinti kritiškai. Tokio pagrindo nesuteikia ir kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su aptariamų policijos pareigūnų parodymais, t. y. jog policijos pareigūnai melagingai nurodė, kad sulaikymo metu V. D. mūvėjo baltas trikotažines pirštines ir turėjo su savimi skydinės raktelius bei peilį. Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad policijos pareigūnai minėtus pirštines jam galėjo užmauti, o skydinės rakto ir peilio jis su savimi tikrai neturėjo, tačiau ši versija nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu minėtų policijos pareigūnų parodymai apie aptariamas aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir atitinkantys baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų įrodančių policijos pareigūnų R. K. ir M. B. suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad minėti policijos pareigūnai baudžiamojo proceso metu davė melagingus parodymus, yra laikytina tik nuteistojo gynybine versija.

18.1. Aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde ginčydamas nukentėjusiaisiais šioje baudžiamojoje byloje pripažintų policijos pareigūnų R. K. ir M. B. parodymų patikimumą, nuteistasis be kita ko nurodo ir tai, jog jo sulaikymo metu policijos pareigūnai R. R. namuose buvo neteisėtai, kadangi nei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, nei jį atliekantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jiems nepavedė būti šio nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje. Be to, nuteistojo manymu, nors minėti pareigūnai ir nurodė R. R. namuose buvę, vykdydami žodinį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko žodinį pavedimą, tačiau toks pavedimas šiuo atveju yra neteisėtas ir nesuteikiantis jokio pagrindo policijos pareigūnams, neturintiems ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisių, būti minėto nukentėjusiojo namuose. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad policijos pareigūnai aptariamų įvykių metu R. R. namuose buvo savavališkai ar neteisėtai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos yra akivaizdu, kad minėtuose namuose jie buvo vykdydami darbines savo funkcijas, t. y. vykdydami jiems pavestą atlikti objekto apsaugos užduotį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad minėta užduotis jiems buvo pavesta atlikti žodiniu jų tiesioginio vadovo nurodymu šiuo atveju taip pat nesuteikia pagrindo jų veiksmus (t. y. patruliavimą policijos poste) vertinti kaip neteisėtus, nes tik už policijos pareigūnų patruliavimo grafikų ir maršrutų sudarymą atsakingas policijos darbuotojas, o ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo tyrėjas, gali pavesti policijos pareigūnams atlikti tam tikras su patruliavimu susijusias užduotis. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali atlikti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, bet policijos pareigūnai vykdantys patrulių funkcijas.

19. Be kita ko, V. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymais pripažino betono fragmentą, ant kurio buvo rastas jo kvapas, nukentėjusiojo R. R. pateikti vaizdo įrašai ir nuteistojo sportinį kostiumą. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnyje nurodyta, jog įrodymais baudžiamajame procese laikomi duomenys, kurie yra gauti įstatymų tvarka arba teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taip pat, minėtame Baudžiamojo proceso kodekso straipsnyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o dėl duomenų pripažinimo įrodymais baudžiamajame procese visais atvejais sprendžia tik teisėjas ar teismas, kurioje žinioje yra baudžiamoji byla. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi minėtų nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų daiktų įrodomąją vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad šie daiktai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nepagrįstai pripažinti įrodymais.

19.1. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tiek betono luitas, tiek V. D. priklausantis sportinis kostiumas buvo surasti ir paimti, bei prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (t. y. vykdant įvykio vietos ir daiktų apžiūras), todėl teisėjų kolegijai dėl jų teisėtumo nekyla jokių abejonių. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustačius, kokiu būdu buvo padaryti R. R. pateikti vaizdo įrašai, jie neturėtų būti laikomi gautais teisėtu būdu, tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog nukentėjusysis R. R. nurodė, kad aptariami vaizdo įrašai buvo užfiksuoti prie jo namų įrengtomis vaizdo kameromis. Susipažinus su šių vaizdo įrašų apžiūrų protokolų turiniu ir palyginus juos su fotolentelėmis, kuriose užfiksuotas R. R. gyvenamojo namo kiemas, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog aptariami vaizdo įrašai iš tiesų buvo nufilmuoti ant nukentėjusiojo namo įrengtomis vaizdo kameromis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bei įvertinus tai, jog teisės aktai nedraudžia asmenims savo gyvenamojoje teritorijoje įsirengti aplinkos stebėjimo sistemų, sprendžiama, kad šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti aptariamų vaizdo įrašų leistinumu.

19.2. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių ir dėl minėtų įrodymų reikšmingumo teisingam šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas V. D. kaltės klausimą negalėjo remtis tuo, jog nuteistais turėjo sportinį kostiumą panašų į drabužius, kuriais vilkintis vyras buvo užfiksuotas minėtuose vaizdo įrašuose gadinantis R. R. naudojamų automobilių padangas, kadangi visame pasaulyje tokių sportinių kostiumų yra labai daug, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio įrodymas negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant asmens kaltės klausimą, tačiau jis gali būti vertinamas kitų baudžiamosios bylos duomenų kontekste ir suteikti reikšmingos informacijos. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju būtent taip aptariamas įrodymas ir buvo vertinamas – jis buvo vertinamas kitų reikšmingų įrodymų (t. y. liudytojos A. D. parodymų ir specialisto išvados, kurioje nustatyta, kad yra tikėtina, jog vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuotas asmuo gadinantis automobilio padangas ir vilkintis panašiu į V. D. pateiktą sportinį kostiumą, drabužiais, ir nuteistojo lyginamojoje medžiagoje užfiksuotas asmuo, yra vienas ir tas pats asmuo) kontekste. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spendžiama, jog, vertindamas aptariamą įrodymą, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog nuteistojo sportinis kostiumas šioje baudžiamojoje byloje įrodymu buvo pripažintas nepagrįstai.

19.3. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažino įrodymu betono fragmentą ant kurio buvo rastas V. D. kvapas. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 17 d. ir 2018 m. sausio 26 d. specialisto išvados, patvirtina, kad ant akmens masės luito, kuriuo buvo kėsinamasi išdaužti nukentėjusiųjų namo langą, buvo rastas būtent V. D. kvapas, o ant šio daikto rasti pluoštai visiškai sutapo su pirštinių, kurias jo sulaikymo metu dėvėjo nuteistasis, pluoštais. Taigi, šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad aptariamas daiktas yra itin reikšmingas teisingam V. D. kaltės klausimo išsprendimui, todėl nėra pagrindo jį vertinti kaip neturinčio įrodomosios galios šioje baudžiamojoje byloje. Ir nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad aptariamas betono luitas galėjo būti paimtas iš jo namų, tačiau šis teiginys nėra grindžiamas jokiais objektyviais duomenimis ir todėl yra laikytinas tik V. D. gynybine versija.

20. Be kita nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijamas 2018 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 140-(7636)IS-1-641 patikimumas, teigiant, jog joje pateikus tik tikėtinus tyrimo rezultatus, ji negalėjo būti pripažinta turinčia įrodomąją galią. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad ekspertų ar specialistų išvados yra tikėtinos, savaime nepaneigia jų pagrįstumo ir nereiškia, kad teismas, remdamasis minėtomis išvadomis, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. byla 2K-154-699/2016).

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo V. D. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžio atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.