Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-214-634/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-06Kauno apygardos teismas
  2. Apeliacija2019-11-07Kauno apygardos teismas
  3. T-2600-667/2019Nutartis · 2019-12-17Kauno apylinkės teismas
  4. T-1049-993/2021Nutartis · 2021-06-30Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
1S-214-634/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57464-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
R. R.
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-214-634/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57464-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, susipažinęs su nukentėjusiojo R. R. skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019-02-21 nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo prašymas skirti kaltinamajam V. D. griežtesnę kardomąją priemonę – namų areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. R. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019-02-21 nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo prašymas skirti kaltinamajam V. D. griežtesnę kardomąją priemonę – namų areštą

Skundas paliekamas nenagrinėtas.

Namų arešto skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 132 straipsnis. Namų areštą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Kai byla perduota į teismą, dėl namų arešto paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Namų arešto paskyrimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. Taigi kardomosios priemonės skyrimo iniciatyva suteikta prokurorui ir teismui. Tokiais atvejais teismo nutartys dėl namų arešto paskyrimo, jo termino pratęsimo ar atsisakymo paskirti namų areštą ar pratęsti terminą skundžiamos šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka, tai yra jas gali skųsti prokuroras, asmuo, kuriam taikyta kardomoji priemonė ir jo atstovas (gynėjas).

Šių teisės normų analizė leidžia konstatuoti, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teisės nukentėjusiajam kreiptis į teismą su pareiškimu dėl kardomųjų priemonių kaltinamajam skyrimo. Tokio turinio nukentėjusiojo pareiškimas vertintinas kaip vienas iš proceso dalyvių prašymų, numatytų BPK 439 straipsnio 2 dalyje. Šie prašymai neskundžiami BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Kauno apylinkės teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ši nutartis skundžiama. Tačiau tokia nuoroda nepakeičia įstatyme numatytos tvarkos, todėl R. R. skundas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 439 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019-02-21 nutarties palikti nenagrinėtą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis